Alkoholio ir kitų narokotikų vartojimo prevencijos mokykloje galimybės ir būdai
5 (100%) 1 vote

Alkoholio ir kitų narokotikų vartojimo prevencijos mokykloje galimybės ir būdai

11213141

Įvadas

Prieš keliolika metų narkotikai mums tereiškė kažką tolima, svetima ir maža ką bendro turintį su mūsų aplinka. Žodis “narkotikai mums nei jų mačiusiems, nei regėjusiems, asimiliavosi su proto netekimu, su nusikaltimais, su mirtimi. Tačiau narkotikai jau Lietuvoje. Jie, lyg piktžolės apleistuose laukuose, mūsų krašte rado gerą dirvą. Narkotikų prekeiviai savo negailestingą žvilgsnį nukreipė į mūsų šalį , taip vykusiai tinkančią tiek narkotikų tranzitui, tiek jų rinkai. Narkomanijos tinklas kasdien apraizgo vis daugiau jaunų žmonių. (Atmintinė jaunimui ir tėvams Narkotikai )

Alkoholizmas, narkomanija – tai ligos, kurias sukelia nuolatinis narkotinių medžiagų vartojimas. Daug jaunų žmonių susižavi malonumu, kurį teikia narkotikai. Kiekvienas pirmąkart bandydamas narkotikų, rūkydamas cigaretę, gerdamas stipraus alkoholio taurę galvoja “Bet kada galėsiu mesti”. Deja, pavartoti kvaišalą net vieną kartą, o ypač didele doze, yra pavojinga sveikatai ir net gyvybei. Įprotis kvaišintis labai greitai pereina į ydą.

Šiandien narkotikų galima gauti baruose, restoranuose, tamsiuose gatvių skersgatviuose ir net mokykloje. Narkomanija – tai ” mirtis piliulėje “, “baltoji mirtis” , mirtis, suskirstyta į porcijas. (S. Gurskis Narkomanijos pinklės. V., 1990)

Kartą malonumą patyręs rūkydamas, vartodamas alkoholį ar narkotikus žmogus dažnai lieka šio visam gyvenimui priklausomas nuo šio kvaišalo.Neveltui sakoma, kad nikotinas ir alkoholis yra proto it sveikatos grobikai.(Moksleiviui apie nikotino ir alkoholio žalą. K., 1989 )

Labai daug jaunų žmonių vartoja įvairius kvaišalus.Jie žlugdo save, savo sveikatą ir ateitį. O kokį skausmą patiria šeimos, kuriose gyvena narkomanas ar alkoholikas. Juk vartojantys narkotikus paaugliai būna labai agresyvūs, kerštingi ir pikti. O galimybė išsivaduoti iš to pragaištingo liūno paties narkomano akyse diena iš dienos menkėja. Belieka tik pasaulis , riedąs į pražūtį.

Aš šią temą pasirinkau neatsitiktinai.Mane pašiurpino perskaityti straipsniai laikraščiuose apie jaunuolių mirtis dėl perdozavimo narkotikais ir alkoholiu. Nejaugi mirtis taip arti jaunų žmonių. Norėjau sužinoti, kodėl jaunuoliai vartoja kvaišalus, rūko. Savo darbe atskleidžiau žalingų įpročių vartojimo priežastis. Kokia ši problema mūsų šalyje.Svarbiausia, kaip su tuo gali kovoti mokykla.Kaip ji gali padėti, narkotikus ar alkoholį vartojantiems paaugliams.

Pirmiausia pažiūrėkime, kokio dydžio ši problema Lietuvoje.

1. Narkomanijos ir alkoholizmo problema Lietuvoje.

Statistiniai duomenys liudija, kad per pastaruosius penkerius metus narkomanų skaičius Lietuvoje išaugo beveik 10 kartų. Narkomanija kaip tinklas kasdien apraizgo vis daugiau jaunų žmonių. Manoma, kad Vilniuje kas trečias jaunas žmogus yra bandęs narkotikų. 1995m. tyrimų duomenimis, 3,2 % 15 – 16 metų moksleivių šalyje jau bandė nelegalių narkotikų. 1999m. šis skaičius išaugo iki 15,5 %(21 % berniukų ir 9,6 % mergaičių). Tyrimai parodė, kad 1999m. pradžioje Lietuvoje oficialiai įregistruota per 3000 žmonių, sergančių priklausomybe nuo narkotikų, iš jų Vilniuje – 1091 .metų pabaigoje šis skaičius Vilniaus mieste pasiekė 1900. Specialistai sako, kad Lietuvoje faktiškai yra apie 30 000 narkomanų, iš jų Vilniuje – 10 000. Vidutinis narkomanų amžius Lietuvoje – 28metai. (“ mirtį nešantis malonumas “ Šeima, 2001m. Nr.3 )

Šie žmonės vartoja stipriai veikiančius narkotikus – heroiną arba aguonų nuovirą. 2000m. atlikus tyrimus paaiškėjo, kad narkomanų pasiskirstymas amžiaus grupėse toks: iki 14m. – 0,2 %; 15 – 19m. – 9,2 %; 20 – 24m. –26,4 %; 25 – 34m. – 38,1%; 35m. – 26,1%. Specialistai teigia, kad kiekvienais metais Lietuvoje miršta nuo narkotikų 250 – 300 žmonių. Tyrimai rodo, kad moksleiviai apie narkotikus žino daug daugiau, nei suaugusieji – mokytojai ar tėvai. Skaudu, bet reikia pripažinti, kad narkotikų pagunda vis labiau masina gabiausią, daugiausia dirbančią ir mąstančią šalies jaunimo dalį.tyrimai parodė, kad jaunimas daugiausia vartoja opiatus. Jie sudaro 74,4% visų kitų narkotikų.(Jazukevičiūtė d. ir kt., “Narkotinių iliuzijų pasaulis’’ )

1990m. Cowenas tyrinėjo paauglius ir pastebėjo, kad jų tarpe be narkomanijos labai aktuali alkoholizmo problema. Taip pat apie 60% paauglių rūko. Šiandien vaikai pradeda rūkyti jau nuo 5 klasės, o studentų tarpe yra apie 70% rūkančiųjų. Tabakas ir alkoholis trukdo tapti pilnaverčiu žmogumi: gražiu, stipriu, sveiku ir laimingu. Jie atima ne tik sveikatą ir darbingumą, bet ir grožį, laimę. Juk girtuokliais ir rūkaliais negimstama. Jais tampa tie žmonės, kurie nebuvo laiku įspėti, nesulaikyta jų ranka, siekianti cigaretės ar taurelės. (Moksleiviui apie nikotino ir alkoholio žalą K., 1986 )

Robinsonas, tyrinėjęs alkoholikų šeimose augusius vaikus, apie atsparumą neigiamiems aplinkos poveikiams rašė: “Jiems būdingi geri socialiniai įgūdžiai, jie jaučiasi turį įtakos juos supančiam pasauliui. (Projektas “AŠ GALIU” )

Tyrimai parodė, kad net 96,5% paauglių (nuo 16m.) jau yra vartoję alkoholį, o 73,6% šio amžiaus vaikų bent kartą buvo girti (A. G.
Davidavičienė 1999m.). Iki 11m. vaikai alkoholio paragauja paprastai atsitiktinai, o nuo 14 – 15m. motyvuoja alkoholio vartojimą tuo, kad nepatogu atsilikti nuo draugų. Iš tikrųjų net “nekalta” taurelė gimimo dienos proga gali būti pražūtinga, nes pakanka kartą paragauti svaiginamų gėrimų ir jau išnyksta psichologinis barjeras: paauglys jaučiasi turįs teisę išgerti su draugais. Ne veltui liaudies sakoma: “upės prasideda nuo upelių, o girtavimas nuo taurelės”. Nors paaugliai tai žino, bet alkoholio vartojimą jie vertina kaip “naują gyvenimo stilių”.

Jie daug žino ir apie tabako kenksmingumą žmogaus sveikatai, bet dauguma jų rūko. Galima tvirtinti, kad kiekvienas naujas cigaretės dūmo įtraukimas sutrumpina žmogaus gyvenimą mažiausiai vienu įkvėpimu, o kiekviena surūkyta cigaretė – 15 minučių. Rūkymas iššaukia daug pavojingų ligų, tarp jų ir vėžį. Bet rūkančių nemažėja.(Moksleiviui apie nikotino ir alkoholio žalą ,k. 1986 )

Šiandieniniame pasaulyje vis daugiau paauglių klimsta į narkomanijos, alkoholizmo liūną. Tai labai rimtos šio amžiaus vaikų problemos, žinant jų žalą. Reikėtų atkreipti didelį dėmesį ne tik į narkotikus vartojantį paauglį, bet taip pat į geriantį ar rūkantį. Juk dažniausiai kelias į narkomaniją prasideda nuo alkoholio ir tabako.

2. Paauglių žalingų įpročių vartojimo priežastys.

Tyrimai parodė, kuo mažesnis paauglio artumas su šeima, kuo mažesnis įsitraukimas į mokyklos gyvenimą, tuo greičiau jis atsiduria tarp narkomanų.( “Narkomanija ir nusikalstamumas “ Psichologija Tau 1998 Nr. 1)

Dažnai narkomanija prasideda nuo “žolytės” parūkymo. O dažniausiai pirmas narkotikas būna hašišas. Ir didėjant organizmo priklausomybei prie narkotikų, vartojami vis stipresni narkotikai. Todėl yra paneigta nuomonė, kad stiprius narkotikus pradeda vartoti iš karto.

Kodėl visgi jaunimas ima vartoti narkotikus, alkoholį bei rūkyti?

Tam pateisinti paaugliai suranda daug priežasčių:

1. Nes neturi rimto užsiėmimo;

2. Nes jų draugai vartoja;

3. Nes tai madinga;

4. Nes jie mėgsta riziką;

5. Jie nori šokiruoti tėvus ir draugus;

6. Nes jų nesunku šiandien gauti.

Kartais tos priežastys atrodo nesuprantamos ar net juokingos. Kai kurie paaugliai jaučiasi nesuprasti, vieniši, jiems trūksta meilės, šilumos. Ir didžioji dalis paauglių prisiglaudžia prie iliuzinę paguodą turinčių narkotikų.Kaip tik todėl dauguma paauglių jaučiasi neįvertinti ir nesuprasti. Kitiems atrodo, kad jiems ko nors trūksta – vienam pinigų, kitam – pripažinimo, trečiam – įkvėpimo, ketvirtam – talento. Juk žmogus jau toks yra. Jam niekad negana… O pavartojus narkotikų apima toks jausmas, kad visiškai nieko netrūksta, pajuntamas absoliutus psichofizinis komfortas. ( Jazukevičiūrtė ir kt. “ Iliuzinis narkotikų pasaulis “ Veidas 2001 Nr. 19)

Didelę įtaką daro ir draugai. Dažnai prisiklausę draugų pasakojimų ir kiti susigundo pabandyti. Daugelis galvoja, kad nuo vieno karto nieko neatsitiks. Deja, nuo pirmo susidūrimo su narkotikais iki tragiškos pabaigos( įprasta mirtis jauname amžiuje) – labai trumpas laiko tarpas. O įpratus vartoti narkotikus, sustoti labai sunku. O dar labai ilgai išlieka liguistas potraukis jiems. Kiti pabando narkotikų, nes nori kažką įrodyti savo draugams ar tėvams. Taip paaugliai pasijaučia daug galį, suaugę. Tačiau pirmiausia nuskriaudžia patys save. O vėliau reikia visokeriopos artimųjų pagalbos nugalėti tą liguistą potraukį narkotikams. Ir , deja tik nedaugelis pripažįsta viešai savo problemą. O šiandien narkotikų gauti iš tiesų yra nesunku. Jų siūlo diskotekose, restoranuose, baruose ar net mokyklose. Prekeiviai tam, kad prisiviliotų daugiau klientų, pirmąsias dozes parduoda pusvelčiui .paauglius vilioja ir įspūdinga kai kurių narkotikų pakuotė. Dalis paauglių pirmą kartą vartojo narkotikus tam, kad atsipalaiduotų ir užsimirštų.

Apsvaigimas jiems užpildo tą jausminę tuštumą ir sukelia jėgos pojūtį. Be to, narkotikai sužadina ypatingą “ vidinio apšvietimo “ būseną, kuri, kaip tvirtina narkomanai, padeda giliau pažinti savo egzistencijos prasmę ir labiau įsigilinti į savąjį “aš”. Iš tikrųjų šie paaugliai tik atsitolina nuo įvairių kasdieninio gyvenimo nepatogumų, patys save apgaudinėdami narkotikais. Tačiau savęs apgaudinėjimo suvokimas savo ruožtu sukelia naują konfliktą su sąmone, ir nepasitenkinimą savimi. Todėl narkomanai stengiasi sau pagrįsti ir pateisinti narkotinį gyvenimo stilių.( S. Gurskis Narkomanijos pinklės V., 1990 )

Alkoholis yra proto grobikas. Tai kodėl tiek daug paauglių jį vartoja? Vieni tam, kad pakeltų nuotaiką, savijautą, suteiktų žvalumo, pagyvintų pokalbį. Kiti tam, kad sušiltų. Kompanijose nė vienas nenori išsiskirti iš savo draugų rato, būti “ balta varna”. Juk dažnai tokie paaugliai draugų vadinami “mamyčių vaikučiais, moksliukais ir pan.”. Rūkyti verčia patys rūkantieji. Jei paklausime pačių rūkančiojo, kodėl jis rūko, dažnas atsakys, kad tai madinga, gražu. Bus tokių atsakymų, kad taip atkreipia į save kitų dėmesį. O atprasti nuo rūkymo galima , bet tai reikalauja nepaprastai daug valios pastangų. ( Moksleiviui apie nikotino ir alkoholio žalą K., 1986 )

Mokslininkai
kad pradėti vartoti narkotikus skatina psichologiniai ir socialiniai veiksniai, o biologiniai veiksniai daugiausia nulemia tai, kaip greitai įpras prie narkotinės medžiagos. rizikos veiksniai yra stresas, narkotikų efektas, bendraamžių įtaka. Žinodami rizikos veiksnius, vartojimo motyvus, galima sukurti ir stiprinti apsaugančius nuo narkotikų vartojimo veiksnius.

Apsaugantys veiksniai šeimoje – tai geri tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, pasitikėjimo bei bendradarbiavimo atmosfera šeimoje, tėvų domėjimasis vaikų problemomis, abipusė pagarba.

Apsaugantys veiksniai mokykloje – geri santykiai tarp pedagogų ir moksleivių, pasitikėjimo ir bendradarbiavimo atmosfera klasėje, mokytojų domėjimasis ne vien pažangumo rodikliais, bet ir moksleivių problemomis, vaikų užimtumas, pagarba ir dėmesys moksleiviams. (13)

Dar vienas dalykas, labai padedantis atsirasti narkomanijai, yra nemokėjimas racionaliai spręsti konfliktinių situacijų. Didžiulę reikšmę turi tėvų auklėjimas ir globa pirmaisiais gyvenimo metais. ( S. Gurskis Narkomanijos pinklės V., 1990 )

Save pateisinti paaugliai suranda daug priežasčių. O juk pirmiausiai jiem reikėtų pagalvoti, kam didesnę žalą daro: sau ar savo tėvams . Mokykla turi užkirsti narkomanijos plitimą paauglių tarpe. Dabar vis stiprėja rūkymo ir kitų žalingų įpročių prevencijos poreikis. Analizuodami žalingų įpročių prevencijos patirtį pamatėme, kad svarbiausias veiksnys, ugdantis atsparumą žalingiems įpročiams, yra socialiniai gebėjimai arba įgūdžiai. Mokykla yra ( arba turėtų būti) kaip tik ta bendruomenė, kuri pajėgi sukurti palankesnes sąlygas tiems socialiniams gebėjimams ugdyti. ( “Ar vaikai atsparūs žalingiems įpročiams” Mokykla 2000 Nr. 10 )

3. Pagrindiniai prevencijos tikslai ir uždaviniai

Jaunų žmonių požiūrį į narkotikus , jų elgesį formuoja tėvai, bendraamžiai, jaunimo kultūra, visuomenė, žiniasklaida. Tačiau tai nesumenkina mokyklos vaidmens sprendžiant narkotikų prevencijos problemą. Mokykla turi suteikti moksleiviams žinių apie alkoholio, narkotikų vartojimo riziką, pasekmes, formuoti socialinius įgūdžius, padėsiančius atsispirti socialiniam spaudimui vartoti įvairius narkotikus. Planuojant ir organizuojant prevencinį darbą mokykloje labai svarbu turėti omenyje visus asmenybės, psichologinius, kultūrinius, socialinius, šeimos ir kitus veiksnius, kurie turi įtakos jaunimo nuostatoms bei elgesiui (11).

Prevencinės programoms, priemonėms mokykloje yra keliami tokie reikalavimai:

1. Organizuojant prevencinį darbą mokykloje būtina atsižvelgti į realią padėtį mieste, pačioje mokykloje. Svarbu išsiaiškinti ne tik kokie narkotikai ir kaip plačiai vartojami, bet ir kokios prevencinės priemonės, programos taikomos, koks moksleivių požiūris į jas, apskritai prevencinio darbo galimybes bei perspektyvas toje mokykloje.

2. Prevencinės programos, priemonės turi apimti įvairias svaiginimosi formas- nuo rūkymo, alkoholio gėrimo iki stiprių narkotikų vartojimo.

3. Negalima apsiriboti vien informacija apie įvairius narkotikus. Būtina formuoti asmens sugebėjimą ir pasiruošimą atsispirti socialiniam draudimui vartoti narkotines medžiagas, pažinti ir įveikti savo psichologines problemas , kurios gali atvesti prie alkoholio ar narkotikų vartojimo.

4. prevenciniame darbe būtina akcentuoti gerą savijautą, nuotaiką, parodyti sveiko gyvenimo – be cigarečių, alkoholio, narkotikų – privalumus.

5. prevencinės programos turi sustiprinti apsaugančius ir sumažinti žinomus rizikos veiksnius.

6. Planuojant įvairias priemones būtina atsižvelgti į mokinių amžių.

7. Prevencinės priemonės, programos turi būti ilgalaikės.

8. Prevencijos klausimais galima ir būtina organizuoti specialius renginius.

9. Būtinas prevencinis darbas su tėvais .

10. Labai naudinga į prevencinį darbą įtraukti ir patį jaunimą.

Alkoholio ir kitų narkotikų prevencija turi būti:

 kryptinga ir koordinuota,

 sisteminga ir nuosekli,

diferencijuota.

Pagrindinė alkoholio ir kitų narkotikų prevencijos ugdymo kryptis – tai vieningai ir deramai ugdyti asmenybę. Prevencijos priemonės turi formuoti vidinius ir išorinius barjerus, kurie neleistų alkoholio ir narkotikų vartojimui. Vidiniai barjerai – tokie asmenybės bruožai, kurie trukdo susiformuoti interesams , siekiams, polinkiams vartoti narkotines medžiagas.

Pirmiausia tai socialinės vertybės – darbo ir kūrybos reikšmė jauno žmogaus gyvenime, oras bet kurioje veikloje siekti aukštų rezultatų, kilti karjeros laiptais.

Antra – toks socialinis įgūdis , kaip gebėjimas nepalankiose situacijose aktyviai veikti, nugalėti sunkumus( o ne pasyviai laukti) .

Trečia – gebėjimas vertinti ir analizuoti savo poelgius, savo psichinę būklę ir suprasti, kas gerai, o kas blogai.

Ketvirta – suformuoti aktyvią nuostatą ir tinkamą požiūrį į blaivybę, suprasti narkotinių medžiagų vartojimo žalą ir pavojingumą.

Išoriniai barjerai – kritiška visuomenės ir atskiros bendruomenės nuostata ir pažiūra į narkotinių medžiagų vartojimą ir aktyvi veikla, kuri stabdo ir užkerta kelią plisti šiems socialiai pavojingiems reiškiniams.

Mokykloje alkoholio ir kitų narkotikų prevencinio ugdymo paskirtis yra pirminė prevencija , t. y. kelio užkirtimas jų vartojimui ir
piknaudžiavimui bei ankstyvas tinkamo elgesio formavimas.

Pagrindiniai prevencijos uždaviniai yra gerokai visapusiškesni. Reikia išugdyti tinkamą elgesį , požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimą, atskleisti sudėtingas šio socialinio ir psichologinio reiškinio priežastis, parodyti jo genetinius padarinius, sveikatos problemas, atskleisti žalą dorovei, kultūrai, ekonomikai ir pilietiniam prestižui.

Prevencijos priemonių tikslas – ugdyti sveiką gyvenseną, kurti reikalingų vertybinių orientacijų sistemą.

Mokyklų ugdymo programos jaunimą turėtų skatinti nebandyti ir nepradėti vartoti narkotikų.

Įgyvendinant narkotinių medžiagų vartojimo veiksmų sistemą, lemiamas vaidmuo tenka mokyklai, mokytojams. Mokytojas ateina į mokyklą taip pat su savo patyrimu, vertybėmis ir nuostatomis, kurios savo ruožtu nulemia moksleivių požiūrį į daugelį gyvenimo reiškinių ir atsakingumą už savo veiksmus. Mokytojas dėl savo profesijos ypatumų daro didelę įtaką žmonių požiūriams., elgesiui, gyvensenai. Asmeniniu pavyzdžiu mokytojas moko mokinius kultūros, sveiko gyvenimo būdo, todėl padoriai elgtis, nerūkyti, saikingai ir retai vartoti alkoholį, nevartoti kitų narkotinių medžiagų yra mokytojo ir pilietinė, ir profesinė pareiga.

Moksleivių narkotinių medžiagų vartojimo prevencinis ugdymas bus efektyvus tik tuomet, kai jis bus vykdomas sistemingai ir nuosekliai . Vienkartiniai pokalbiai , paskaitos ar vaizdinės priemonės negali suformuoti reikiamų įgūdžių ir elgesio normų (12).

Kiekviena mokykla gali sukurti savitą narkotinių medžiagų prevencijos sistemą, atsižvelgdama į problemos aktualumą, socialinę situaciją, mokinių poreikius. Bet visada turėtų atsispindėti pagrindiniai narkotikų vartojimo prevencijos tikslai:

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 2496 žodžiai iš 4990 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.