Alkoholio zala
5 (100%) 1 vote

Alkoholio zala

11



Alkoholis.

Jo žala

KAUNO “VERSMĖS” VID. M – KLOS

12B KLASĖS MOKINĖS

NERINGOS STATKEVIČIŪTĖS

Alkoholiai ( arab. al kuhl – stibio milteliai ): 1.– angliavandenilių dariniai, organiniai junginiai, turintys molekulėje vieną arba kelis hidroksilus ( OH ), prijungtus prie sočiųjų anglies atomų; 2. šnek. spiritas, etilo alkoholis C2H5OH. Pagal hidroksilų skaičių molekulėje alkoholiai skirstomi į monohidroksilius, dihidroksilius ( glikolius ), trihidroksilius ( pvz.: glicerinas) ir polihidroksilius ( poliolius, pvz.: sorbitas ). Medicinoje didžiausią reikšmę turi monohidroksiliai alkoholiai. Iš jų dažniausiai vartojamas ( kaip dezinfekuojanti medžiaga, kaip tirpiklis įv. skystosioms vaistų formoms ir odą dirdinantiems linimentams gaminti ) etilo alkoholis, arba etanolis. Kur kas nuodingesni už jį metilo alkoholis, arba metanolis, ir propilo alkoholis, arba propanolis, vartojami tik tech. tikslams. Iš kvapo metanolis ir propanolis panašūs į etilo alkoholį, todėl išgėrus vietoj pastarojo, jais apsinuodijama. Nuodingi aštraus nemalonaus kvapo butilo, amilo ir heksilo alkoholiai naudojami tik tech. tikslams medicinoje.

Monohidroksiliai alkoholiai nepasižymi nei bazinėmis, nei rūgštinėmis stipriomis savybėmis. Alkoholių vandeniniai tirpalai spalvos nekeičia.

ALKOHOLIŲ CHEMINĖS SAVYBĖS:

Alkoholiai, kaip ir vanduo reaguoja su aktyviaisiais metalais ( pvz.: reaguojant natriui su etanoliu susidaro natrio etilatas ir išsiskiria vandenilis ):

2CH3 – CH2 – OH + 2Na 2CH3 – CH2 – O Na + H2

Esant koncentruotos sieros rūgšties, alkoholiai reaguoja su vandenilio halogenidų rūgštimis susidarant angliavandenilių halogenų dariniams:

H2SO4

CH3 – OH + HCl CH3 Cl +H2O

Aukštoje temperatūroje ir esant dehidratuojančių medžiagų nuo alkoholio molekulių atskyla vanduo susidarant nesotiesiems angliavandeniams:

t>140°C,H2SO4 (konc.)

H3C – CH2 – OH H2C ═ CH2 + H2O

ŽEMESNĖJE TEMPERATŪROJE SUSIDARO ETERIAI.

Monohidroksiliai pirminiai alkoholiai gana lengvai oksiduojasi. Susidaro aldehidai. Pvz.: į etanolį įleista įkaitinta varinė vario ( II ) oksidu padengta viela pradeda blizgėti ir jaučiamas specifinis nemalonus acetaldehido kvapas:

H H t O

H – C – C – O – H +Cu O CH3 – C + Cu + H2O

H H H

Alkoholius galima dehidrinti ir hidratuoti. Jie taip pat reaguoja su rūgštimis susidarant esteriams.

Etilo alkoholis, arba etanolis, etilo spiritas, C2H5OH.

STRUKTŪRINĖ FORMULĖ:

H H H H

H – C – C – O – H arba H – C – O –C – H

H H H H

Bespalvis, lakus, skaidrus, lengvai užsidegantis savito kvapo ir deginančio skonio skystis. Gerai maišosi su vandeniu, acetonu, glicerinu. Grynas bevandenis etanolis vadinamas absoliutiniu alkoholiu. Etanolis gaunamas iš mielių ( ypač Sacharomyces genties ) fermentuojamų ( rauginamų ) medžiagų, kuriose yra angliavandenių ( krakmolo, cukraus ), taip pat iš hidrolizuojamos madienos, hidratuojamo etileno. Iš etilo alkoholio gaminami alkoholiniai gėrimai. Medicinoje vartojamas 95%, 70% ir 40% etilo alkoholis. Alkoholiniuose gėrimuose ši koncentracija labai įvairi.

Etilo alkoholio veikimas priklauso nuo išgerto kiekio. Geriant jį ar didelės koncentracijos alkoholinius gėrimus, dirginama virškinamojo trakto gleivinė, gali atsirasti jos uždegimas. Be to, nuo etanolio išsiplečia gleivinės kraujagyslės, todėl gali pagreitėti kai kurių vaistų ( pvz.: antihelmintinių preparatų ) ir net nuodų įsiurbimas. Išgertas etanolis ( ypač didelės koncentracijos ) greitai rezorbuojasi iš virškinamojo trakto: iš tuščio skrandžio rezorbuojasi ~20% etanolio, likusi dalis rezorbuojasi plonosiose žarnose. Maksimali etanolio koncentracija kraujyje susidaro, praėjus 30 – 90 minučių po išgėrimo. Silpno alaus stiklinėje yra ~ 6 – 7,5 g, 80 – 100 ml, vyno taurėje – ~ 9 g, 20 ml degtinės, konjako taurėje – ~ 6,4 g absoliutaus alkoholio. Išgėrus tokį etanolio kiekį jo koncentracija kraujyje padidėja 0,1 promilės. Rezorbavęsis į kraują, etanolis tolygiai pasiskirsto visuose organizmo skysčiuose, patenka į visus organus ir audinius, kur sukelia ląstelių membranų struktūros ir laidumo sutrikimų. Greičiausiai etanolis paveikia daug kraujo turinčius organus ( pvz.: smegenis ).

Etanolis veikia centrinę nervų sistemą panašiai kaip migdomieji ir narkozę sukeliantys vaistai. Truputis etanolio veikia raminančiai, slopina baimę, didesnės dozės panaikina aukštesniųjų centrinės sistemos centrų slopinantį poveikį žemesniems centrams, todėl mažėja savikontrolė, savikritiškumas. Žmogus darosi lengvabūdiškas, neatsargus,lengviau bendrauja, pervertina savo jėgas. Sumažėjus baimei, emocinei įtampai, atsiranda euforija ( nenatūraliai pakili nuotaika, būna ir sveikam žmogui, kai jis išgeria alkoholio, pavartoja narkotikų ar apsinuodija kai kuriomis medžiagomis ). Išgėrus daug etanolio, lėtėja suvokimas, minčių eiga,
blogėja atmintis ir nuotaika, atsiranda mieguistumas, kartais agresyvumas, sutrinka judesių koordinacija, automatiniai judesiai. Išgėrus labai daug etanolio, netenkama sąmonės, pradedami smarkiai slopinti gyvybiškai svarbūs pailgųjų smegenų centrai, todėl žmogus gali mirti. Kadangi etanolis slopina centrinę nervų sistemą, jis gali sąveikauti su kitais tą sistemą veikiančiais vaistais: stiprina centrinę nervų sistremą slopinančių vaistų ( pvz.: migdomųjų, narkozę sukeliančių, skausmą malšinančių ) ir silpnina ją jaudinančių vaistų ( pvz.: psichostimuliatorių, analeptikų ) veikimą. Etanolis taip pat gali sukelti ir periferinės nervų sistemos sutrikimų ( pvz.: nervinėse skaidulosesulėtėja nervinių impulsų perdavimo greitis).

Šiuo metu Jūs matote 60% šio straipsnio.
Matomi 799 žodžiai iš 1340 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.