Alkoholis
5 (100%) 1 vote

Alkoholis

Kalnapilio“ alaus darykla gali pasigirti daugiau nei šimto metų aludarystės patirtimi. Tačiau net ir turėdama gilią istoriją ir tradicijas, ši alaus darykla sugeba išlikti viena moderniausių ir atviriausių naujovėms alaus daryklų Baltijos šalyse.„Kalnapilio“ alaus darykla pirmoji perorientavo Lietuvos vartotojų skonį lengvo, šviesaus, aukštos kokybės alaus link ir pradėjo šalyje puoselėti naujovišką alaus gėrimo kultūrą. „Kalnapilis“ pirmasis išpilstė alų į naujo tipo butelius, pirmasis pristatė alų buteliuose su atsukamais kamšteliais, pirmasis iš Lietuvos alaus gamintojų pasiūlė vartotojams alų 0,33 l buteliukuose, pirmasis pagamino itin lengvo skonio ledinį (Ice) alų, taip pat pirmasis rinkai pateikė Lietuvoje pagamintą alų skardinėse.1995 m. prasidėjęs visapusis įmonės vystymas lėmė, jog 2001 m. „Kalnapilis“ pirmasis iš Lietuvos alaus gamintojų įdiegė tarptautinę kokybės valdymo sistemą pagal ISO 9001:2000 standartą.Investuodamas į pažangiausias technologijas, darbuotojų profesionalumą, išlaikydamas tvirtą prekinį ženklą bei garantuodamas aukščiausią alaus kokybę ir unikalias skonio savybes, „Kalnapilis“ užsitikrina pelningos, stabilios, modernios alaus daryklos pozicijas.„Kalnapilio“ tikslas – išlaikyti atviriausios naujovėms alaus daryklos vardą Lietuvos rinkoje ir gaminti aukščiausios kokybės alų moderniems, išlavinto skonio alaus mėgėjams. Tvirtas pagrindas tam – ilgametės alaus kokybės tradicijos ir naujausių technologijų taikymas, dėmesys vartotojų ir užsakovų poreikiams, atvirumas inovacijoms ir jaunatviškumas, dėmesys bendruomenei ir puoselėjamai alaus gėrimo kultūrai.2001 m. jungimosi procesą pradėjusios „Kalnapilio“ ir „Vilniaus Tauro“ alaus daryklos sėkmingai įsiliejo į „Danish Brewery Group“ šeimą. „Danish Brewery Group“ yra dinamiška ir nuolatos auganti tarptautinė kompanija, kurios alaus daryklose Skandinavijoje ir kitur Europoje gaminama daugiau nei 50 prekinių ženklų alaus, eksportuojamo į visų kontinentų šalis.2004 m. buvo atnaujinta „Kalnapilio“ alaus šeima. Kai kuriuos senuosius produktus pakeitė naujai sukurtos alaus rūšys. Visi produktai pasipuošė naujomis etiketėmis. Tiek alaus šeimos, tiek pakuotės atnaujinimas buvo paremtas vartotojų tyrimais.„Kalnapilio“ alaus darykla siūlo įvairiausią asortimentą alaus mėgėjams, o unikalus „Kalnapilio“ alaus skonis jau ne pirmus metus garsina ir šlovina Panevėžio aludarius ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Didžiausias „Kalnapilio“ laimėjimas – net 2 aukso apdovanojimai pasaulio alaus olimpiada tituluojamame „World Beer Cup“ (Pasaulio alaus taurės) čempionate. Iki šiol tokio aukšto įvertinimo nėra gavusi nė viena Lietuvos alaus darykla.

Istorija

1902 m. Vokiečių kilmės miestelėnas Albertas Foigtas įkūrė alaus daryklą ir pavadino ją „Bergschlosschen“ (Pilaitė ant kalvos).

1918 m. Pavadinimas „Bergschlosschen“ buvo pakeistas į lietuvišką „Kalnapilis“.

1918–1940 m. Lietuvos nepriklausomybės metais ši darykla buvo akcinė bendrovė.

1940 m. Darykla buvo nacionalizuota.

1970 m. Pastatytas naujas salyklo fabrikas.



1973 m. Prie „Kalnapilio“ prisijungė Biržų alaus darykla ir taip atsirado Alaus pramonės gamybinis susivienijimas „Kalnapilis“. Pavadinimai keitėsi keletą kartų: 1988 m., išleidus antialkoholinį įstatymą, buvo būtina pervadinti į Nealkoholinių gėrimų ir alaus kombinatą „Kalnapilis“, vėliau, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kombinatas tapo Valstybine alaus darykla.

1992 m. Gruodį įmonė privatizuojama.

1994 m. Įsteigiama bendra įmonė su „Baltic Beverages Holding“.

1995 m. Pristatytas naujos kokybės alus „Ekstra“, kuris pradžioje pagal „Kalnapilio“ licenciją gaminamas Suomijoje.

1996 m. Pristatytas premium rūšies „Dvaro“ alus – pirmasis naujų alaus rūšių šeimos atstovas. Netrukus po „Dvaro“ pasirodė dar du naujos alaus rūšių šeimos atstovai – šviesusis „Karčemos“ ir tamsusis „Milžinų“ alus.Nuo spalio nutraukiama licencinio alaus „Ekstra“ gamyba Suomijoje ir alus pradedamas gaminti „Kalnapilyje“.

„Kalnapilio Kalėdinis“ alus, pristatytas lapkričio 18 dieną, – tai pirmasis lietuviškas kalėdinis alus, pagamintas pagal klasikines kalėdinio alaus gamybos tradicijas, ir antrasis pasaulyje, gavęs kalėdinio alaus sertifikatą.



1997 m. Sausio mėn. pradėtas daryti naujo stiprumo „Karčemos“ alus.

Balandžio mėn. pradėta prekiauti mineraliniu vandeniu „Vichy Classique“.

Gegužės mėn. vartotojams pristatyta stipriausia naujiena – alus „7.30“.

„Kalnapilis“ tampa rinkos lyderiu Lietuvoje.



1998 m. Kovo mėn. pristatytas pirmasis Lietuvoje „Velykinis“ alus.

Rugsėjo mėn. „Kalnapilis“ įgyvendina kelerius metus brandintą projektą ir pristato rinkai esminę naujovę – naują butelį ir dėžę.

1999 m. „Kalnapiliui“, renginio „Vilnius 2000“ mecenatui, buvo suteikta teisė į pavadinimą „Kalnapilis – tūkstantmečio alus“.

Pristatomas pilstomas „Ekstra“ alus.

2000 m. Rinkai pristatoma nauja „Kalnapilio“ alaus rūšių šeima: „4.30“, „Kalnapilis“, „Export“,

„7.30“.Balandžio pabaigoje pristatoma Lietuvos alaus rinkos naujiena – „Kalnapilis in ICE“. Tai ypač lengvas ir švelnus vidutinio stiprumo (5 %) ledinis alus – ateities, naujos kartos gėrimas.Šcyrkuose (Lenkija) 8-ojo aludarių suvažiavimo „Agro 2000“ metu organizuotame atvirame alaus konkurse iš penkių „Kalnapilio“ pateiktų alaus rūšių net keturios laimėjo medalius: „4.30“ – aukso, „Kalnapilis“ ir „7.30“ – bronzos, o „Kalnapilis in ICE“ buvo apdovanotas medaliu kaip išskirtinis alus. Alus „Export“ pelnė „Metų gaminio 2000“ titulą Lietuvos pramonininkų konfederacijos rengiamoje kasmetinėje lietuviškų gaminių parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“.Lietuvos generaliniame konsulate Čikagoje „Kalnapiliui“ buvo įteiktas apdovanojimas, laimėjus antrą vietą tarptautiniame alaus konkurse, kurį organizuoja JAV gėrimų degustavimo institutas „Beverages Testing Institute“. Apdovanojimai skirti dviem „Kalnapilio“ alaus rūšims – „Kalnapilis“ ir „Export“, kurios buvo pristatytos konkursui 2000 m. lapkričio mėnesį.

Įmonės savininke tampa Danijos kompanija „Brewery Group“ (DBG).

Metų pabaigoje „Kalnapilis“ pristatė dar vieną naujovę. Keletą metų diktuojantis madas butelinio alaus rinkoje, „Kalnapilis“ pirmasis Baltijos šalyse pradėjo pilstyti alų į 0,33 l talpos butelius su užsukamu kamšteliu.

2001 m. „Kalnapilis“ tampa Šiaurės Europos krepšinio lygos (NEBL) turnyro rėmėju.

2002 m. „Kalnapilis“ švenčia 100 metų jubiliejų.

„Kalnapilio“ alus „7.30“ skardinėje pakuotėje tampa Lietuvos pramonininkų konfederacijos organizuojamo konkurso „Lietuvos metų gaminys“ nugalėtoju.

„Kalnapilis“ pirmasis iš Lietuvos alaus daryklų rinkai pateikia lietuvišką alų skardinėmis.Vienuose iš labiausiai lankomų Lietuvos interneto vartų „Takas“ lankytojai išvydo vis didesnį populiarumą įgyjančius „Kalnapilio filmus“. Ši unikali Lietuvoje internetinė pramoga jau nuo spalio veikė „Kalnapilio“ interneto svetainėje www.kalnapilis.lt. „Kalnapilio filmai“ pasižymi tuo, kad scenarijus jiems kuria patys interneto vartotojai. JAV prezidento George‘o W. Busho vizito metu Vilniaus „Arkos“ galerijoje surengiamas vakarėlis „The George W. Bush Party“ – originalus „Kalnapilio“ projektas ir nemokama šventė jaunimui.

Šimto metų jubiliejaus proga „Kalnapilis“ pristato ypatingą super premium kategorijos alų „Kalnapilis 1902“.

„Kalnapilio“ alus tampa oficialiu Šiaurės Europos krepšinio lygos teisių perėmėjo ir tęsėjo – FIBA EUROPE Šiaurės konferencijos čempionato – alumi.

Per 10-ąjį tradicinį Varnių bliuzo festivalį „Kalnapilis“ geriausiam festivalio gitaristui įsteigia unikalų prizą – Aukso stygą.

AB „Kalnapilis“ ir „Lietuvos ryto“ krepšinio klubas pasirašo sutartį, pagal kurią 2002 m. ir 2003 m. sezoną „Kalnapilis“ tampa oficialiu Vilniaus krepšinio klubo rėmėju. „Kalnapilis“ pristato pirmąjį lietuvišką alų skardinėmis. Parduotuvėse pasirodo „Kalnapilio“ alaus darykloje gaminamas ir į skardines išpilstytas alus „Kalnapilis Export“, „Kalnapilis in ICE“ ir „Kalnapilis 7.30“.

2003 m. „Kalnapilis“ tradiciškai paremia festivalį „Kaunas Jazz“. Įsteigiamas specialus prizas geriausiai „Kalnapilio“ dvasią atspindinčiam festivalio muzikantui.

Specialus prizas įteikiamas ir remiamo Varnių bliuzo festivalio dalyviams.„Kalnapilis“ – vienas pagrindinių liepą vykusios Pasaulio lietuvių dainų šventės rėmėjų. Per šventę Vilniaus Vingio parke muzikos mylėtojams pristatomas „Kalnapilio“ remiamas projektas – legendinis miuziklas „Velnio nuotaka“.

„Kalnapilis“ tampa naujo muzikos festivalio „Platelių rock“ rėmėju.

Panevėžio 500 metų jubiliejaus proga „Kalnapilis“ panevėžiečiams ir miesto svečiams dovanoja miuziklo „Velnio nuotaka“ pastatymą. Šis renginys tampa pagrindiniu jubiliejaus programos akcentu.

„Kalnapilis“ remia miuziklo „Velnio nuotaka“ CD ir DVD išleidimą.

2004 m. Atnaujinamas „Kalnapilio“ logotipas, jam suteikiama daugiau modernumo.

Kovo mėn. „Kalnapilis“ pristato naują „Kalnapilis Original“ alų, kurį ypač gerai įvertina vartotojai.

Atnaujinamos visų „Kalnapilio“ alaus rūšių etiketės ir skardinės.

„Kalnapilis“ remia festivalį „Kaunas Jazz“.

Gegužės mėn. „Kalnapilis“ pristato pirmąjį lietuvišką super premium klasės alų „Kalnapilis Grand“.„Kalnapilio“ alaus rūšys „Original“ ir „Grand“ gauna aukso apdovanojimus pasaulio alaus olimpiada tituluojamame „World Beer Cup“ čempionate. Tokio aukšto apdovanojimo neturi nė viena kita Lietuvos alaus darykla.

„Kalnapilis“ – Klaipėdos pilies džiazo festivalio mecenatas.

Rugsėjo pabaigoje „Kalnapilis“ pristato pirmąjį lietuvišką raudoną alų – „Kalnapilis Red“.

Original

Stiprumas: 5.0 %

Tara: butelis 0,5 l; skardinė 0,5 l

Apie alų:

Kurdami Kalnapilis Original, mūsų aludariai pasirinko kilminguosius Saaz apynius. Alus itin turtingo ir darnaus skonio, jo puta – tvirta ir ilgai išliekanti. Pajuskite nepakartojamą skonį ir aromatą – lyg tiesiai iš
statinės.



Grand

Stiprumas: 5.3 %

Tara: butelis 0,5 l

Apie alų:

Kalnapilio Grand alų gaminame žingsnis po žingsnio, kantriai ir kruopščiai. Iš tyro vandens, rinktinių apynių bei aukščiausios kokybės miežių. Ir laukiame. Mes mokame laukti.

Taip, neskubėdami subrandinę alų, išgauname didingą, brandų skonį. Skonį, kuriuo didžiuojamės. Štai kodėl šio alaus pavadinimas – Kalnapilis Grand.

Pilsner

Stiprumas: 4.7 %

Tara: butelis 0,5 l

Apie alų:

Kalnapilis Pilsner, sukurtas remiantis senomis tradicinės Pilsner rūšies receptūromis, yra švelnaus ir malonaus skonio. Tikra klasika – taurė šviesaus lengvo Kalnapilis Pilsner. Bet kuria proga.

Red

Stiprumas: 4.8 %

Tara: butelis 0,5 l

Apie alų:

Po darbo, savaitgalį ar šiaip. Su draugu, drauge, ko nors belaukiant ar švenčiant pergalę. Prie laužo, jūros ar kalnuose. Vieną, du ar kaip Dievas duos. Pasimėgaujant, kalbantis, šokant. Tiesiog būnant. Rytoj. Dabar. Netrukus. Kasdien. Kalnapilis Red. Pirmasis raudonas lietuviškas alus.



7.30

Stiprumas: 7.30 %

Tara: butelis 0,5 l; skardinė 0,5 l

Apie alų:

Stipriausias mūsų alus Kalnapilis 7.30 yra itin aromatingas. Ryškus skonis puikiai dera prie didesnio alkoholio kiekio. Bokalas šviežio ir šalto Kalnapilis 7.30 – ieškantiems stipresnio įspūdžio.



Kalnapilis in ICE

Stiprumas: 5,0 %

Tara: butelis 0,33 l

Apie alų:

Ypač švelnus alus. Po fermentacijos ir brandinimo atšaldomas iki minusinės temperatūros. Alus tampa švelnesnis ir gaivesnis. Kalnapilis in ICE yra truputį salstelėjęs, vidutinio stiprumo, lengvai geriamas. Rekomenduojama gerti 4–6˚C temperatūros.

Alita

ŠAMPANAS IR PUTOJANTIS VYNUOGIŲ VYNAS

Šampanas ir jam prilygstantis putojantis vynuogių vynas – proginis gėrimas. Jį geriame, pasiekę tikslą, sudarę pelningą sandorį, nuveikę darbus.

Dėl savo ypatingos savybės – šauti ir putoti, šampanas buvo laikomas tiek išskirtinai dieviškuoju karalių gėrimu, tiek klastinga šėtono pagunda, ir visada buvo neatskiriamu šventės, pergalės, inicijavimo simboliu.

Napoleonas Bonapartas jį tiesiog dievino: „Aš geriu šampaną, kai laimiu, kad švęsčiau…ir geriu šampaną, kai pralošiu – kad save paŠampanės provincija Prancūzijoje – tai vieta, kur gimsta tikrasis šampanas. Už šios teritorijos ribų šampano nėra ir negali būti. Visose kitose šalyse buvo kuriamos gamyklos, kurioms buvo leista gaminti vyną pagal šampano technologiją, tačiau uždrausta vadinti šampanu. Prancūzijoje pagal šią technologiją pagamintas produktas vadinamas – vin mousseux, Italijoje – spumante, Ispanijoje – cava, Vokietijoje – sekt, Lietuvoje – putojančiu vynuogių vynu.

Putojančio vynuogių vyno gamybos technologija yra panaši į šampano gamybą, skirtumas, kad natūrali antrinė vyno fermentacija (rūgimas) vyksta ne buteliuose, o hermetiškai uždarytuose rezervuaruose.

Pagrindinė abu metodus vienijanti savybė yra ta, kad anglies dvideginio dujos, sukuriančios burbuliukus ir butelyje, ir didžiulėje cisternoje, atsiranda cukrui virtus alkoholiu. Tai – natūralus procesas, kaip ir užminkytos duonos tešlos iškilimas.

Kaip patiekti šampaną

ir putojantį vynuogių vyną

Patiekti šampaną stilingai – atšaldyti jį iki tinkamos temperatūros, tyliai atkimšti ir išpilstyti į taures būtent taip, kaip dera – nėra įgimta dovana. Tam reikia šiek tiek miklumo, dėmesio ir praktikos. Šampanas turi būti patiekiamas fleitos ar tulpės formos taurėse, kuriose geriau atsiskleidžia jam būdingas aromatas.

Šampanas – visada gaivaus skonio gėrimas. Ypač tai išryškėja atšaldžius. Tam naudojamas kibirėlis su ledu. Tai seniausias, bet pats elegantiškiausias būdas paruošti vyną jo džiaugsmingai paskirčiai. Jeigu norite tai padaryti greičiau, ant ledo gabalėlių užpilkite šalto vandens, iki jis užpildys visus plyšelius. Vanduo su ledu ilgą laiką vėsinamą vyną apsaugo nuo peršalimo, sunkinančio kamščio ištraukimą, slopinančio vyno aromatą bei skonį. Tai dar viena priežastis, skatinanti šampaną vėsinti ledo kibirėlyje, o ne šaldymo kameroje. Šampanas patiekiamas maždaug 7 laipsnių temperatūros.

Atvėsintą šampaną dera tinkamai atkimšti. Kamštis neturėtų iššauti su trenksmu, šiuo metu tai tiesiog nebemadinga. Iš lėto atsukus vielutę, butelį pavertus 45 laipsnių kampu, viena ranka prilaikomas kamštis, kita ranka sukamas butelis. Tobulai atkimšus šampaną, turėtų pasigirsti lengvas atodūsis.

Prieš pilant šampaną į taures, butelis įvyniojamas į sulankstytą baltą rankšluostį. Šampanu užpildoma du trečdaliai taurės.

Dažniausiai šampanas patiekiamas prieš valgį, kaip aperityvas. Visiems žinomas šampano ir ikrų duetas yra ne vienintelis derinys. Paukštienos paštetą, žalumynų salotas, gėlavandenę ir jūros žuvį puikiai tinka užgerti šampanu. guosčiau“.

KLASIKINIS putojantis vynuogių vynas

Klasikinis tradicinis šampano gamybos būdas – tai vyno rauginimas buteliuose. Šis gamybos būdas sukurtas Prancūzijoje, Šampanės provincijoje. Todėl tik šioje vietovėje pagamintas produktas turi išskirtinę teisę vadintis šampanu, kitur jis vadinamas putojančiu vynu, pagamintu klasikiniu tradiciniu metodu, arba putojančiu vynu,
butelyje tradiciniu metodu.

KLASIKINIS putojantis vynuogių vynas pradėtas gaminti AB „Alita“ 1999 metais. Jo gamyba – tai bendrovės specialistų profesionalumo įrodymas.

KLASIKINIO šampano gamybos procesas tęsiasi nuo 1 iki 3 metų. Šis dieviškas gėrimas reikalauja begalinės kantrybės, kruopštumo, daug laiko ir rūpestingumo.

AB „Alita“ rūsiuose buteliuose brandinama daugiau nei 30000 vienetų KLASIKINIO putojančio vynuogių vyno. Pirmoji KLASIKINIO partija į prekybą patiekta 2000 metų gruodžio mėnesį.

AB „Alita“ gaminamas dviejų rūšių KLASIKINIS

AB „Alita“ – aukštos kokybės natūralios fermentacijos putojančio vynuogių vyno gamintoja Lietuvoje.

Putojantis vynuogių vynas ALITA pradėtas gaminti 1980 metais. Pagal naujausią ir pažangiausią srovinę technologiją gaminamos 8 rūšys šio tauraus baltojo, auksinio ir raudonojo gėrimo.

AB „Alita“ putojančio vyno gamyba yra panaši į klasikinę šampano gamybos technologiją, nes rauginimo talpyklose vyksta tie patys biocheminiai procesai kaip ir buteliuose, rauginant šampaną klasikiniu metodu. Šių procesų metu vynas natūraliai prisotinamas angliarūgštės, kitais cheminiais ir fizikiniais cheminiais junginiais, lemiančiais ilgą ir gražų angliarūgštės burbuliukų žaismą taurėje, subtilų skonį ir aromatą.

Putojantis vynuogių vynas ALITA – pagrindinis bendrovės putojantis vynas, jo gaminama daugiausia. Išskirtinės aromato ir skonio savybės sukurtos, derinant daugelį vyno rūšių.

ROMEO, muskatas

Gaminamas nuo 2002 m.

Spalva: šviesiai gelsva

Aromatas: išskirtinis, lauko gėlių ir citrinmedžio žiedų

Cukringumas: 65 g/dm3, pusiau saldus

Stiprumas: 8 tūrio %

Gamybos ypatybės: gaminamas pagal originalią receptūrą iš aukštos kokybės muskatinio vynuogių vyno.

Kaip vartoti: rekomenduojama pateikti atšaldytą. Tinkamas vartoti prie desertinių patiekalų ir vienas.

Pakuotė: matiniai 0.75l talpos buteliai, apipavidalinti originaliomis, šiuolaikiškomis etiketėmis.

ROMEO, pusiau saldus

Gaminamas nuo 2002 m.

Spalva: šviesiai gelsva

Aromatas: originalus, vaisių ir gėlių

Cukringumas: 60 g/dm3

Stiprumas: 8 tūrio %

Gamybos ypatybės: gaminamas pagal originalią, „Alitoje“ sukurtą receptūrą iš specialiai parinkto balto vynuogių vyno.

Kaip vartoti: rekomenduojama pateikti atšaldytą. Tinkamas vartoti prie desertinių patiekalų ir vienas.

Pakuotė: matiniai 0.75l talpos buteliai, apipavidalinti originaliomis, šiuolaikiškomis etiketėmis.

ROMEO, rausvasis muskatas

Gaminamas nuo 2002 m.

Spalva: išskirtinė rausva

Aromatas: švelnus, rožių ir vyšnių

Cukringumas: 65 g/dm3, pusiau saldus

Stiprumas: 8 tūrio %

Gamybos ypatybės: gaminamas pagal originalią, „Alitoje“ sukurtą receptūrą, derinant specialiai atrinktą išlaikytą vynuogių vyną.

Kaip vartoti: rekomenduojama pateikti atšaldytą. Tinkamas vartoti prie desertinių patiekalų ir vienas.

Pakuotė: matiniai 0.75l talpos buteliai, apipavidalinti originaliomis, šiuolaikiškomis etiketėmis.

AUKSINIS MUSKATINIS

Spalva: šviesiai gelsva, aukso atspalvio.

Aromatas: subtilus muskato.

Cukringumas: 65 g/dm3.

Stiprumas: 7 tūrio %.

Gamybos ypatybės: gaminamas pagal originalią receptūrą iš aukštos kokybės muskatinio vynuogių vyno.

Kaip vartoti: patiekiamas atšaldytas. Rekomenduojamas vartoti prie desertinių patiekalų ir vienas.

Kas yra konjakas ir brendis?

Paprasčiausias apibrėžimas – tai du kartus distiliuotas baltasis vynas. Pavadinimas brendis kilo iš olandiško žodžio brandewijn, reiškiančio „degintą vyną“.

Konjakas – tai brendis, pagamintas iš baltųjų vynuogių, dažniausiai Ugni Blanc rūšies, išaugintų griežtai apibrėžtoje teritorijoje – Pietvakarių Prancūzijos provincijoje, Charentes (Šarantėje), esančioje apie 100 mylių į šiaurės rytus nuo Bordo, ir nedideliuose regionų Deux Sevres ir Dordogne plotuose. Šarantės provincija, atsižvelgiant į unikalias dirvožemio ir klimato ypatybes, dar skirstoma į 6 regionus: Grande Champagne, Petite Champagne, Borderies, Fin Bois, Bon Bois ir Bois Ordinares et Bois Communes.

Taigi, kaip ir šampano bei putojančio vyno, esminis brendžio ir konjako skirtumas yra šių gėrimų gaminimo vieta: Šarantės provincijoje pagamintas gėrimas vadinamas konjaku, o kitoje Prancūzijos ar pasaulio dalyje „gimęs“ – brendžiu.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2669 žodžiai iš 8542 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.