Alkoholis
5 (100%) 1 vote

Alkoholis

Įvadas

Alkoholio vartojimas – įprastas reiškinys mūsų visuomenėje. Jis atkeliavęs iš amžių glūdumos, taigi, susijęs su kultūrinėmis bei istorinėmis tradicijomis.

Putojančio šampano taurė yra neatskiriama švenčių atributika. Taip pat daugelis mano, kad alkoholiniai gėrimai yra mažiau žalingi nei kiti kvaišalai, tačiau tai netiesa. Žmonės apsvaigsta ne tik nuo stiprių alkoholinių gėrimų, bet ir nuo alaus, vyno. Skirtumas tarp silpnų ir stiprių gėrimų yra tas, kad stiprieji gėrimai yra daugiau distiliuoti.

Alkoholis, vartojamas medicinoje, įeina į kai kurių vaistų sudėtį. Šis svaigalas dažniausiai yra vartojamas norint atsipalaiduoti, pagerinti bendravimą, savijautą, atšvęsti džiaugsmingą įvykį arba užmiršti vargus ir nelaimes.

Alkoholis yra legalus kvaišalas, kurį gali įsigyti asmenys, sulaukę 18 metų amžiaus. Tuo būdu alkoholis yra labiausiai paplitęs narkotikas.

Alkoholis – pats universaliausias žmogaus organizmo nuodas. Veikdamas lėtai ir klastingai alkoholis sužaloja visas organizmo sistemas, paverčia žmogų dvasios ir kūno invalidu.

Pagrindinė alkoholinių gėrimų veiklioji medžiaga – etilo alkoholis (C2H5OH), kurio didesni kiekiai kenkia organizmui ir sukelia patologinę girtumo būseną.

Alkoholizmas

Per pastarąjį dešimtmetį medikų požiūris į alkoholizmą pakito. Dabar alkoholizmas yra laikomas sunkia liga. Ja serga ir žymūs menininkai, gydytojai, įvairių socialinių sluoksnių žmonės. Skirtumas yra tik tai, kas ir kaip dažnai geriama. Vieniems ši liga progresuoja itin greitai, kitiems palengva. Nuo alkoholio priklausomi žmonės gyvena žymiai trumpiau, jų mirtingumas yra tris kartus didesnis nei kitų žmonių. Be to, jie dažniau serga įvairiomis ligomis, dėl jų kaltės įvyksta daugiau avarijų, nusikaltimų, nelaimingų atsitikimų.

Šiais laikais alkoholizmas Lietuvoje plinta tarsi epidemija. Buvo atlikti sociologiniai tyrimai, kurių duomenimis, 1994 m. pabaigoje žmonių sergančių alkoholizmu, buvo 71,7 tūkst. Vartoti alkoholį ir sirgti alkoholizmu tai yra du skirtingi dalykai. Šiuolaikinis mokslas sako, kad kas aštuntas dešimtas žmogus Lietuvoje serga lėtiniu alkoholizmu. Jeigu įvertinsime tai, jog mūsų šalis nedidelė, tai šie skaičiai gana įspūdingi.

JAV atliktais sociologiniais tyrimais paaiškėjo, kad 13 procentų suaugusių žmonių kuriame nors gyvenimo etape piktnaudžiavo alkoholiu. Pastebėta, kad vyrai alkoholiu piktnaudžiauja daug dažniau. Piktnaudžiauti nereiškia vartoti, tai pavojingos alkoholio dozės. Moterims pavojinga dozė – kasdien po 48 g alkoholio, vyrams – apie 80 g.

Alkoholizmo priežastys

Alkoholizmo priežasčių yra nemažai, tačiau svarbiausios trys tai – socialinės, psichologinės ir biologinės priežastys. Biologiniai faktoriai – tai genetiniai ir lyties skirtumo faktoriai. Genetiniai faktoriai – tai galimybė paveldėti polinkį piktnaudžiauti alkoholiu. Į socialinių faktorių grupę įeina mūsų žmonių tradicijos, auklėjimas, tėvų pavyzdys vaikam, bendraamžių poveikis. Kai kada alkoholis vartojamas kaip vaistas, norint sumažinti nerimą, baimę, jaudulį. Įgimtas nejautrumas alkoholio poveikiui,

polinkis alkoholio tolerancijai, sutrikęs gebėjimas tvarkyti savo gyvenimą, klaidingas požiūris, jog alkoholis suteiks stiprybės – tai kelios priežastys iš daugelio, dėl kurių žmonės suserga alkoholizmu. Tačiau nė vienas iš išvardytų faktorių atskirai negali paaiškinti, kodėl vartojamas alkoholis. Žinant, jog alkoholizmas yra liga, prievartinės priemonės ir kategoriško draudimo argumentai netenka reikšmės. Neužtenka pasakyti “nebegerk”. Dažnai nesaikingai gerintis žmogus nekaltas, kad jo organizmą alkoholis dėl faktorių veikia labiau.

Vyrų ir moterų alkoholizmas skiriasi priklausomai nuo emocinės būklės ir nuo fizinių organizmo savybių. Moters kepenys žymiai sunkiau detoksikuoja alkoholį. Reakcijos į alkoholį susijusios su tam tikromis savybėmis. Moterys greičiau nei vyrai suserga alkoholio kepenų ciroze, labiau tikėtinos nervų sistemos komplikacijos.

Kiekvienas žmogus turi tam tikrą rizikos faktorių susirgti šia liga. Tie, kurie laiku kreipiasi į gydytoją, nedegraduoja ar netampa asocialiais asmenimis. Tačiau įprasta manyti, jog alkoholikas – tai visiškai degradavęs žmogus, stovintis tarpuvartėse, besikuičiantis šiukšlių konteineriuose, apšepęs, nesiprausęs, geriantis pilstuką, odekoloną, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos ir t.t. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, paskutinė ilgo girtavimo, degradacijos, stadija.

Žmonės, kuriems kyla įvairių problemų dėl alkoholio vartojimo, skirstomi į grupes:

Žemos rizikos grupė – žmonės, kurie vartoja alkoholį ir neturi su juo susijusių problemų. Jie net švenčių metu neišgeri daugiau kaip trijų standartinių alkoholio vienetų (SAV). (SAV turi 10 g gryno alkoholio, pvz., 1 SAV yra 1 taurėje (100-130 g) nestipraus vyno). Šiai grupei priklausantys žmonės negeria, kai tai rizikinga, pvz., prieš vairuodami transporto priemonę, vartodami vaistus.

Vidutinės rizikos grupė – tai žmonės, dėl alkoholio vartojimo turintys (ar turėję) problemų: sveikatos sutrikimų, problemų šeimoje ir kitų

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 756 žodžiai iš 2464 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.