Alkoholizmas ir jo poveikis
5 (100%) 1 vote

Alkoholizmas ir jo poveikis

TURINYS

1. Įvadas…………………………………………………………………………………………..2

2. Alkoholizmo samprata……………………………………………………………………4

2.1. Alkoholizmo paplitimas……………………………………………………………..6

2.2. Alkoholizmo epidemiologija………………………………………………………9

2.3. Rizikingas alkoholio vartojimas…………………………………………………10

3. Alkoholizmo priežastys………………………………………………………………..12

3.1. Socialinės alkoholizmo priežastys………………………………………………13

3.2. Psichologinės alkoholizmo priežastys…………………………………………14

3.3. Genetinės alkoholizmo priežastys………………………………………………16

4. Priklausomybės alkoholiui vystymasis…………………………………………..17

5. Žalingas alkoholio poveikis sveikatai……………………………………………..20

5.1. Somatinei sveikatai…………………………………………………………………..20

5.2. Psichinei sveikatai…………………………………………………………………….23

5.3. Alkoholinė intoksikacija……………………………………………………………24

5.3.1. Patologinis girtumas…………………………………………………………..25

5.3.2. Alkoholinis abstinencijos sindromas……………………………………26

5.3.3. Alkoholinės psichozės……………………………………………………….26

6. Slaugymo įtaka alkoholizmu sergantiems pacientams, VĮ Kėdainių ligoninės psichiatriniame skyriuje………………………………………………….28

6.1.Problemų sprendimo būdai…………………………………………………………31

6.2. Gydymas nuo lėtinio alkoholizmo………………………………………………31

7. Apibendrinimas

ĮVADAS

Greta didžiausių žmonijos pasiekimų bei atradimų, greta svaiginančių laimėjimų, grožio ir gėrio, visose visuomenėse egzistuoja didieji nuopoliai ir atradimai. Dažnai blogio ir gėrio pradai nugali visuotinį gėrį, pasiglemžia didžiųjų laimėjimų rezultatus ir visuomenė atsiduria ties praraja..

Alkoholizmas – tai viena svarbiausių nūdienos socialinių, medicininių ir viena sunkiausiai sprendžiamų psichologinės bei psichoterapinės pagalbos nuo jo kenčiantiems žmonėms problemų.Alkoholio vartojimas yra mus supančios socialinės aplinkos elementas, susijęs su istorinėmis, kultūrinėmis tradicijomis, bei socialiniu gerbuviu.

Yra nemažai alkoholizmo apibrėžimų. Vieni mano, kad alkoholizmas- kai alkoholis pažeidžia fizinę sveikatą, sutrikdo asmeninių beisocialinių funkcijų atlikimą arba kai alkoholis pasidaro būtinas normaliam aktyvumui palaikyti.Kiti alkoholizmą priskiria asmenybės sutrikimams, kuriems būdinga fizinė bei psichologinė priklausomybė.

Girtuokliaujantis individas praranda galimybę našiai dirbti, prarasdami individualumą, praranda potencialias protines jėgas kūrybiniam savęs plėtojimui. Galiausiai tokiam individui lieka vienintelis tikslas- kaip įsigyti alkoholio ir suvartoti jį.

Taip visuomenė praranda žmogų, kaip individualią, sveiką asmenybę.Savaime suprantama prarandama darbo jėga, protiniai sugebėjimai. Plintant alkohlizmui, kaip reiškiniai, visuomenė susiduria su kitomis problemomis, kurioms pašalinti reikalingi didžiuliai visuomenės ištekliai.

Visi mes, vienaip ar kitaip, esame susidurę su žmonėmis, piktnaudžiaujančiais alkoholiu. Vienaip ar kitaip ši problema dažniausiai žmonėms kelia baimę, užuojautą, pyktį ir bejėgiškumą.

Turbūt neįmanoma išvardinti visų negandų kurios užklumpa visuomenę, visuomenės nariams pradėjus be saiko vartoti alkoholį. Galima paminėti tik pačius svarbiausius, dėl padidinto alkoholio vartojimo, visuomenėje atsirandančias problemas: padidėjęs visuomenės mirtingumas, išaugęs savižudybių skaičius, pablogėjusi bendra svaeikatingumo būklė, augantis nusikalstamumas, didėjantis skirybų skaičius, vaikų našlaičių, taip pat vaikų su fizine ir protine negalia skaičius. Be abejo auga lėšų, reikalingų antialkoholinei veiklai plėtoti dydis.

Dabartiniu metu Lietuvoje sveikatos apsaugos įstaigos teikia neatidėliotiną pagalbą alkoholinės karštligės ir psichozių atvejais bei narkologai teikia medikamentinę psichologinę pagalbą alkoholikams bei jų artimiesiems.Dažniausiai ši pagalba teikiama ligoniui, kol jis gydomas stacionare.Baigęs gydymo kursą, ligonis išleidžiamas ir grįžta į tą pačią socialinę aplinką , kurioje buvo iki gydymo.

Ši klastinga liga tuo, kad nėra aiškios ribos, kurią peržengęs jau tampi alkoholiku.Žmogus į girtavimo liūną klimpsta nepastebėdamas, kai alkoholis jau valdo jo norus ir pakerta valią, nors kontrolės iliuzija gali išlikti metų metais.

Darbo tikslas:

1. Išnagrinėti literatūrą alkoholizmo tema.

2. Išanalizuoti pacientų sergančių alkoholizmu problemas

Darbo uždaviniai:

1. Naudojantis literatūra, išnagrinėti alkoholizmu sergančių pacientų, socialines ir psichologines problemas.

2. Naudojantis literatūra, išnagrinėti alkoholio poveikį žmogaus
inėti slaugos ypatumus VĮ Kėdainių ligoninės psichiatriniame skyriuje pacientų, sergančiu alkoholizmu.

2. ALKOHOLIZMO SAMPRATA

Alkoholizmas yra psichikos liga, kuria serga piktnaudžiaujantys alkoholiu asmenys.Pasireiškianti žmogaus fizinės ir psichinės priklausomybės nuo alkoholio sindromu bei turinti kitų neigiamų socialinių ir medicininių pasekmių.

Viena iš priežasčių , trukdančių susivokti, kad prasideda liga, yra mūsų kultūrinėje terpėje labai išplitęs buitinis alkoholio vartojimas.Šiuo metu vyrauja nuomonė, kad sveikas suaugęs nepriklausomas nuo alkoholio vyras saugiai gali per dieną išgerti iki 660 ml. Alaus, iki 320 ml stipraus 40 laipsnių gėrimo.

Alkoholio vartojimas rizikingas, jeigu vyras per savaitę išgeria 7 kartus didesnę alkoholio dozę. Moterims rizikingo alkoholio kiekiai dvigubai mažesni.

Jeigu rizikingas alkoholio vartojimas sukelia sveikatos, psichikos ir socialinių problemų ir žmogus vis tiek nekeičia destruktyvaus elgesio, gali būti diagnozuojamas piktnaudžiavimas alkoholiu. Tai tiesioginis didelės priklausomybės vystymosi rizikos pranašas.

Alkoholio sindromas apibrėžiamas kaip fiziologinių ir kognityvinių reiškinių kompleksas, kuriame medžiagos arba medžiagų klasės vartojimas individui yra daug svarbesnis nei ktas elgesys, anksčiau labiau vertinta svarbiausia šio simptomo charakteristika yra troškimas vartoti alkoholį.

Priklausomybė nuo alkoholio – tai jau liga, turinti labai aiškius diagnostinius kriterijus. Norint diagnozuoti šią priklausomybę turi būti trys ir daugiau iš žemiau pateikiamų pateikiamų požymių, kurie patyrimi pastaraisiais metais:

1. stiprus troškimas vartoti alkoholį

2. sunku valdyti elgesį, t.y. vartojimo pradžią, pabaigimą, vartojimo intensyvumą

3. fiziologinės abstinencijos būsena, kai medžiagos vartojimas buvo nutrauktas arba sumažintas, pasireiškianti alkoholio abstinencijos reiškiniais, arba alkoholio vartojimu, norint palengvinti ar išvengti abstinencijos simptomų.

4. tolerancijos požymiai, rodantys, kad didesnės alkoholio dozės yra reikalingos, kad būtų pasiektas efektas, kuris pradžioje buvo pasiektas mažesnėmis dozėmis.

5. visiškas nesidomėjimas alternatyviais pomėgiais ar interesais, daug laiko skiriama alkoholiui gauti arba vartoti, arba atsigauti nuo jo poveikio.

6. medžiagos vartojimas nepaisant akivaizdžiai žalingų pasekmių.

Kiekvienais metais į Lietuvos gydymo įstaigas dėl priklausomybės ligų kreipiasi vis daugiau žmonių. Alkoholiuo vartojimas- viena didžiausių žmonijos problemų, kelianti nerimą jau nuo senų laikų. Alkoholio galia atkakliai ir negailestingai gadina milijonų žmonių sveikatą, jaukia gražų ramų psichologinį gyvenimą, ardydama visus žmogaus audinius, organus ir galiausiai net atnešdama ankstyvą mirtį..Alkoholio vartijimas gali sukelti alkoholinę psichozę, alkoholinį polineuritą.Taip pat alkoholis sukelia atsiradimą tokių ligų kaip gastritas, skrandžio opos, kepenų cirozė, virškinamojo trakto organų vėžys. Sutrikus vieno ar kito organų veiklai, prasideda įvairūs šalutiniai poveikiai, kuriems sustiprėjus,ligonis miršta.

Alkoholizmas – tai lėtinis susirgimas, išsivystantis ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau fizine priklausomybe

Alkoholizmas socialine prasme – nesaikingas spiritinių gėrimų vartojimas (girtavimas), kuris sukelia elgesio, darbin4s veiklos, buities ir visuomenės gerovės sutrikimą. Medicinine prasme alkoholizmas- liga, priskiriama toksokomanijai (potraukis į etilinį spiritą.)

Alkoholizmui yra būdinga progresuojanti eiga su psichiniais ir somatiniais sutrikimais – patologinis ptraukis į alkoholį, abstinencinis sindromas, girtumo būsenos pasikeitimas, tolerancija alkoholiui. Būdingi asmenybės pakitimai, toksinės encefalopatijos sindromas. Tam tikros ligos etape pasireiškia neuritai ir vidaus organų pažeidimas (širdies ir kraujagyslių , skrandžio ir žarnyno ligos ir kt )

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, alkoholikams priskiriami tie asmenys, kuriems alkoholio potraukis sukėlė ryškių psichinių arba psichinių ir somatinių sutrikimų, pakeitė santykius su kolektyvu ir padarė žalą visuomenei bei asmeniniams bei materialiniams interesams.

Alkoholizmas yra liga dėl piktnaudžiavimo alkoholiu tokiais dideliais kiekiais ir taip dažnai, kad dėl jos krenta darbingumas, sutrinka santykiai šeimoje ir visuomenės gyvenime, suirsta fizinė ir psichinė sveikata

Apsinuodijimas alkoholiu – tam tikra prasme alkoholinė psichozė. (iki 1,5 promilės lengvas girtumas, iki 2,5 promilės- vidutinis girtumas) ( 1 psl.76)

Simptomai:

*nekoordinuoti judesiai, sutrikusi koordinacija kalbant, vaikštant, rašant,

*išsiplėtusios veido kraujagyslės, išsiplėtę vyzdžiai, padažnėjęs pulsas.

*atsipalaidavimas,euforija arba depresija (galima savižudybė), sutrikęs mąstymas, savęs

pervertinimas

*galėjimo susikaupti, dėmesio ir orientacijos sutrikimai

*sąmonės sutrikimai

* po girtavimo dažnai būna atminties spragos

2.1. ALKOHOLIZMO PAPLITIMAS

Alkoholis – bet koks,fermentacijos ar distiliacijos proceso pagalba gautas gėrimas, turintis stimuliuojančių savybių, galintis trumpesniam ar ilgesniam laiko tarpui pakeisti normalią, įprastinę žmogaus būseną. Alkoholis-
gėrimas, galintis laikinai pakeisti nuotaiką, sujaudinti, eufriją.

Niekas nežino, kas atrado alkoholį su jo geromis ar blogomis savybėmis. Greičiausiai jis kaip ugnis- netyčia ir netikėtai.

Užuominų apie alkoholio vartojimą bei neigiamas savybes galima rasti jau senovės egiptiečių papirusuose. Senosios pasaulio civilizacijos netgi garbino alkoholio dievus: egiptiečiai – Ozirį, Romėnai- Bacchą, graikai – Dionysijų. Beje, šie dievai buvo vaizduojami nedailūs savo išore, galbūt tai savotiškai išreikštas grožį, sveikatą naikinančio alkoholio galios suvokimas.

Senovės Graikijoje, Romoje, vynas buvo vartojamas švenčiant įvairias pergales, aukojant jį dievams ir panašiai. Biblijoje taip pat gausu aukojimų, ritualų aprašymų susijusių su alkoholio (vyno vartojimu.

Viduramžiais alkoholiniai gėrimai dar labiau išplinta. Karūnavimo procesijų, gimimo, mirties akivaizdoje alkoholis tampa lyg ritualine šių apeigų dalimi.Taip pat alkoholis buvo vartojamas kaip vaistas, turintis antiseptinių ir anestetinių savybių.

Jau 8000 m.prieš mūsų erą žmonės gamino alkoholinius gėrimus, raugindami vaisių sultis.Alkoholio koncentracija juose buvo nedidelė, tačiau jau žiloje senovėje buvo žmonių, kurie be saiko gerdami vyną tapdavo alkoholikais.

Pastebėję, kad išgėrusio ilgiau pastovėjusių išrūgusių vaisių sulčių žmogaus romėnai manė, jog tokį jį padarė vyne apsigyvenusi vyno dvasia (spiritus vini).

Pati gamta pagamina ne stipresnį kaip 14 proc.alkoholį.Toks alkoholis gaunamas fermentacijos proceso metu. Iki 10 a. Arabų mokslininkas Phazes išrado distiliacijos procesą.Taip pirmą kartą žmonijos istorijoje pagamintas ,, grynas alkoholis“ , taip vadinamas spiritas. Spirito išradimas neliko žmonijos nepastebėtas. Spirito savybės, poveikis organizmui vadinti mistiškomis. 10 a.išrastas spiritas iki 16 a. Buvo vartojamas tik medicinoje, turėjo vaistų paskirtį.Alkoholis plito kaip gydymo priemonė, todėl daugelyje tautų ligi šių dienų išliko paprotys geriančiam linkėti sveikatos.

Nuo 16 a. Paplinta įvairūs alkoholiniai gėrimai gaminami skiedžiant distiliacijos proceso metu gautą spiritą.Nuo to laiko stiprūs alkoholiniai gėrimai greitai plito po pasaulio šalis, alkoholio gamyba nuolat didėjo, nes jį gamino iš pigių žaliavų ( bulvių, cukraus gamybos atliekų ir pan.) Alkoholis taip greitai užkariavo buitį, jog praktiškai nė vienas dailininkas, rašytojas ar poetas neaplenkdavo šios temos. Girtavimo vaizdų yra senų olandų, italų, ispanų ir vokiečių dailininkų drobėse.

Piktnaudžiavimas alkoholiu aprašytas jau gilioje senovėje. Jau Aristotelio darbuose buvo rašoma, kad girtavimas – tai liga.XIXa. viduryje K.M.Brilis- Krameris pirmasis pateikė sistemingą alkoholizmo aprašymą.Tai laikais buvo bandyta skirti alkoholizmo formas, skirti lėtinį alkoholizmą., arba alkoholinę ligą, nuo kitų ligų ir įvardyti kaip savarankišką nazologinę formą. Nuo senų laikų Lietuva buvo kraštas, kuriame buvo paplitę silpni alkoholiniai gėrimai.Stiprūs gėrimai paplinta Lietuvoje 17 a. Visi senieji metraščiai pripažįsta Lietuvių vaišingumą. Svečias turėjo būti sočiai pamaitinamas ir pagirdomas, net iki nusigėrimo. Vaišės praeityje buvo paprotinės teisės dalimi. Su vaišingumu siejosi netik giminystė ir kaiminystė, bet ir prekyba. Populiariausios buvo magaryčios – tai nedidelės išgertuvės, keliamos kokį nors reikalą atlikus: pardavus, nupirkus ar kokią nors sutartį sudarius. Į magaryčias buvo kviečiami ir pašaliniai žmonės, vadinamo magaryčnikais. Tai pagal paprotinę teisę privalomi pardavimo liudininkai, kurie vėliau galėdavo liudyti teisme.Todėl steigiantis miestams, aplink turgaus aikštę steigėsi karčemos. Magaryčių paprotys skatino karčemų steigimąsi, o tuo pačiu toleravo išgertuves. Laikyti karčemas buvo pelninga.

Vėliau atsirado smuklės, kurioms netik alų, bet ir degtinę gamino dvaruose įsteigti bravorai. Smuklininkai svaigiuosius gėrimus tik pardavinėjo, o karčemininkai juos gamino ir buvo laikomi amatininkais, lenktyniaujančiais su gaminių kokybe.,,karčemai laikyti reikėjo gauti didžiojo kunigaikščio leidimą ir mokėti karčeminį mokestį, vadinamą kapsčizna.Bravorams, kurie gėralais aprūpindavo smukles, didžiojo kunigaikščio leidimo nereikėjo.“

Blaivybės judėjimas Lietuvoje dažnai siejamas su pirmojo valstietiškos kilmės vyskupo Motiejaus Valančiaus vardu. 1846 metais jo suorganizuota pirmoji Lietuvos blaivybės draugija, ji savo veiklą pradėjo Šiaulių apskrityje.

Lietuvoje žinomi du ryškūs blaivumo atvejai: tai baudžiavos žlugimo metais ir 1905 metų revoliucija

Žlungant baudžiavai, kaime paplito judėjimas už atsisakymą vartoti alkoholinius gėrimus.Šis judėjimas buvo valstiečių socialinės kovos dalis. Tai bendras visai Europai reiškinys, pastebimas nuo 19 a. pradžios.

1905 m. Revoliucija labai pagyvino Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Girtavimas buvo laikomas pasidavimu caro valdžios kėslams.

No 1939 m. Iki 1989 m.Lietuvoje veikė tie patys gydymo būdai , kaip ir visoje buvusioje Tarybų Sąjungoje. Girtuokliavimas, kaip atskirų asmenų liga, bet ne kaip visuomenės problema.

Alkoholis vartojamas beveik visose pasaulio šalyse, nepriklausomai nuo to, koks yra visuomeninis išsivystymo lygis, jos politinė, socialinė ar ekonominė
duomenimis, alkoholio vartojimo istorijoje, vienintelę išimtį sudarė kai kurios tautelės (pvz.: eskimai) kurio iki susidūrimo su civilizacija visiškai nevartojo alkoholio ir netgi nežinojo kas tai yra.

Tačiau kiekvienoje visuomenėje išsiskiria savitos alkoholizmo plitimo priežastys ir suteikia alkoholizmui savitą socialinę reikšmę.

2.2.ALKOHOLIZMO EPIDEMIOLOGIJA

Tiek alkoholizmo, tiek girtavimo problema yra viena iš svarbiausių socialinių- medicininių problemų. Didelis paplitimas tarp gyventojų vartoti spiritinius gėrimus ir piktnaudžiavimas jais atneša didelę žalą visuomenės sveikatai.

Paveiksle galime stebėti kaip mūsų visuomenė pasiskirsčiusi pagal alkoholio vartojimąRizikingas alkoholio vartojimas. Šis terminas susijęs su konkretaus alkoholio kiekio vartojimu ir jo poveikiu sveikatai.

Vienas standartinis alkoholio vienetas (SAV) atitinka:

Alkoholiniai gėrimai Tūris (gramais)

Alus 330

Vynas 150

Stiprus vynas 120

Likeris 120

Stiprūs gėrimai(viskis, degtinė, vynas) 40

Alkoholizmas yra labai paplitęs Europoje ir Amerikoje. Statistiškai didėjantis alkoholio suvartojimas rodo sergančiųjų lėtiniu alkoholizmu gausėjimą. Kai kuriais duomenimis Vidurio Europos šalyse apie 1-6 proc. Gyventojų yra alkoholikai. Vyrai alkoholizmu serga 6-7 kartus dažniau už moteris. Lietuvoje alkoholizmas pradėjo plisti Antrojo pasaulinio karo metais ir vėliau, Lietuvai būnant Tarybų Sąjungos sudėtyje. Jis plinta ir Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pirmiausia , manoma, dėl pereinamojo laikotarpio sunkumų.

Alkoholį vis dažniau vartoja paaugliai, jaunuoliai ir moterys.PSO duomenimis, alkoholizmas užima trečią vietą tarp mirties priežasčių( po širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų). Dėl to vis dažniau alkoholikai patenka į psichiatrines ligonines dėl alkoholinės psichozės, ypač su baltosios karštligės diagnoze.Tai palyginti jauni žmonės.Yra duomenų , kad padaugėjo mirčių nuo baltosios karštligės.

2.3. RIZIKINGAS ALKOHOLIO VARTOJIMAS

Terminas rizikingas vartojimas yra susijęs su konkretaus alkoholio kiekio vartojimu ir jo poveikiu sveikatai. Jis gali susirgti kepenų ciroze, vėžiu, širdies liga, žmogų gali ištikti insultas, depresija,jis gali patirti nelaimingų atsitikimų.

Žemos rizikos grupė – žmonės, kurie išgeria mažiau nei 1-2 SAV per dieną ir negeria daugiau 3-4 SAV švenčių metu, be to, negeria padidėjusios rizikos laikotarpiu.(pvz.vairuodami transporto priemonę, vartodavo medikamentus, nėštumo laikotarpiu.

Problematiški vartotojai – žmonės, turėję vieną ar daugiau su alkoholio vartojimu susijusių problemų.

Nuo alkoholio priklausomi – neturintys savikontrolės, per daug dėmesio skiriantys išgėrimams, kivirčijasi šeimose, turi problemų darbovietėje, patiria ,,atminties spragų“, susiduria su teisėtvarkos institucijomis. Jie geria nepaisydami sveikatos problemų ir kai kuriais atvejais – fizinės priklausomybės (padidėjusios tolerancijos ir abstinentinio sindromo).

Alkoholio vartojimas

3.ALKOHOLIZMO ATSIRADIMO PRIEŽASTYS

Alkoholizmo priežastys nėra aiškios. Yra įvairiausių veiksnių bei priežasčių, turinčių svarbią įtaką girtavimo plitimui žmonijoje.Jos viena nuo kitos priklauso, vienas kitą lemia.Šias priežastis vbei veiksnius būtų galima suskirstyti į dvi svarbiausias kategorijas:

1. Individualūs – biloginiai, fiziologiniai, biocheminiai ir psichologiniai.

2. Socialiniai aplinkos veiksniai.

Individualūs veiksniai. Yra nustatyta, kad vaikai paveldi iš savo tėvų ir protėvių liguistas ypatybes bei polinkius.Taigi tam tikras žmogaus įpatybes, kartu ir polinkį į alkoholį, atsinešame gimdami. Vos tik pradėjus girtauti, polinkis atbunda, o išgertuves kartojnt gret išsivysto potraukis alkoholiui.

Daugeliui individų pagrindinis alkoholio vartojomo motyvas – siekimas dirbtinai stimuliuoti malonias emocijas, laikinai jas suaktyvinti, sukeliant euforiją.. O individams, kurįų sutrikę adaptaciniai mechanizmai, sunku prisitakyti prie aplinkos – būdas pašalinti įtampą.

Yra žmonių, kurie geria svaigalus be jokio potraukio ir nejausdami malonumo, nesižavėdami euforija, o dėl kitų motyvų, dėl įvairiausių asmeninių ir visuomeninių interesų. Bene svarbiausia tokia girtavimo priežastis, kai geriama be noro, prisiverčiant kartais net bjaurintis, nes tai yra plačiai visuomenėje paplitusi nuomonė, kad be alkoholio gyvenime negalima apsieiti.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2670 žodžiai iš 8724 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.