Alkoholizmo poveikis žmogui
5 (100%) 1 vote

Alkoholizmo poveikis žmogui

REFERATAS

ALKOHOLIO POVEIKIS ŽMOGUI

ALKOHOLIO POVEIKIS ŽMOGUI

TURINYS

|Įvadas……………………………………………………………………………… |3 |

|1. Alkoholiai………………………………………………………………………. |4 |

|2. Alkoholio kelias žmogaus organizmo viduje…………………………………… |4 |

|2.1 Alkoholis kenkia vaisiaus vystymuisi………………………………………….. |5 |

|2.2 Girtumas………………………………………………………………………. |6 |

|2.2.1 Požymiai, susiję su alkoholio koncentracija kraujyje |6 |

|……………………….. | |

|3. Žmonių skirstymas pagal alkoholio vartojimą…………………………………..|7 |

|4. Ligos, kilę dėl nesaikingo alkoholio |8 |

|vartojimo…………………………………. | |

|4.1 Alkoholizmas………………………………………………………………….. |8 |

|4.2 Alkoholinė psichozė…………………………………………………………… |9 |

|4.3 Alkoholinis polineuritas……………………………………………………….. |10|

|5. Alkoholio panaudojimas medicinoje……………………………………………. |11|

|6. Nauji tyrimai apie alkoholio poveikį žmogaus organizmui |12|

|…………………….. | |

|6.1 Naujas požiūris į alkoholį……………………………………………………… |12|

|6.2 Nauja hipotezė………………………………………………………………… |12|

|Išvados. Ar nepavėluosime išgirsti blaivybės šalininkų |13|

|balsą?…………………….. | |

|Literatūros sąrašas………………………………………………………………… |14|

ĮVADAS

Alkoholio vartojimas seniai yra viena iš pačių didžiausių žmonijos

problemų. Anksčiau gerti alkoholį buvo tik vyrų “privilegija”, dabar, kaip

bebūtų skaudu, svaiginasi moterys ir net paaugliai. Dažnas nesusimąsto,

kokį poveikį turi alkoholis jo organizmui. Dažnas mato tik momentinius

pakitimus – “apsinešimą”, apsvaigimą, “gerumo jausmą”. Tačiau mažai kas

susimąsto, kokį iš pat pradžių nematomą, tačiau fatališką poveikį alkoholis

daro jo organizmui, kad alkoholio vartojimas gal būt atsilieps senatvėje,

sutrumpins gyvenimą.

Šis darbas bando aprėpti dvi alkoholio vartojimo sukeltas problemas:

psichologinę žmogaus degradaciją bei fizinius pokyčius, vykstančius

organizme. Referate taip pat minimas teigiamas alkoholio poveikis žmogaus

organizmui, alkoholio naudojimas medicinoje, kaip gydomosios priemonės.

Nepaliekami nuošalyje ir kai kurie cheminiai procesai, vykstantys

organizme. Juk alkoholiai organizmą veikia panašiai, kaip narkotinės

medžiagos, tik jo sukelta sujaudinimo stadija ilgesnė. Tuo ir paaiškinamas

alkoholio pamėgimas – alkoholizmas.

Šiame darbe taip pat minimos kelios dažniau pasitaikančios ligos,

sukeltos alkoholio vartojimo. Aprašyti šių ligų simptomai, jų gydymas.

1. ALKOHOLIAI (arabiškai al kuhl – stibio milteliai)

Angliavandenilių dariniai, kurių molekulėje yra vienas arba keli

hidroksilai. Pagal hidroksilių skaičių molekulėje alkoholiai skirstomi į

monohidroksilius, dihidroksilius (glikolius), trihidroksilius (pvz.,

glicerinas) ir polihidroksilius (poliolius, pvz., sorbitas).

Medicinoje didžiausią reikšmę turi monohidroksiliai alkoholiai. Iš jų

dažniausiai vartojamas (kaip dezinfekuojanti medžiaga, kaip tirpiklis

įvairioms skystosioms vaistų formoms ir odą dirginantiems linimentams

gaminti) etilo alkoholis, arba etanolis. Kur kas nuodingesni už jį metilo

alkoholis, arba metanolis, ir propilo alkoholis, arba propanolis, vartojami

tik techniniams tikslams. Iš kvapo metanolis ir propanolis panašūs į etilo

alkoholį, todėl išgėrus vietoj pastarojo, jais kartais apsinuodijama.

Nuodingi aštraus nemalonaus kvapo butilo, amilo ir heksilo alkoholiai

medicinoje irgi naudojami vien techniniams tikslams.

2. ALKOHOLIO KELIAS ŽMOGAUS ORGANIZMO VIDUJE

Ir žmogaus, ir gyvūno organizme visada yra alkoholio. Įvairių

tyrinėtojų duomenimis, normalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,018 –

0,03%. Jis susidaro vykstant medžiagų apykaitai ir dėl bakterijų sukelto

rūgimo žarnyne. Normalus alkoholio kiekis kraujyje padidėja, kai organizmą

ištinka deguonies badas. Atsiradęs organizme alkoholis nesukelia girtumo,

neskatina piktnaudžiauti alkoholiu, neturi nieko bendra su alkoholizmo

plitimu.

Alkoholiniuose gėrimuose esantis etanolis gerai maišosi su vandeniu

ir tirpsta riebaluose, todėl nesunkiai
prasiskverbia pro biologines

membranas. Kraujas etanolį pradeda įsiurbti jau burnoje, apie 20% jo

įsiurbiama skrandyje, o kitas – plonojoje žarnoje. Taip alkoholis patenka į

kraują, kuris išnešioja jį po visą organizmą.

Vos išgėrus svaigalų, kraujyje alkoholio pradeda laipsniškai daugėti,

per valandą jis pasiekia maksimumą, o paskui po truputį mažėja. Tuo metu,

kai alkoholio kraujyje daugėja, girtumas subjektyviai ryškiau suvokiamas ir

objektyviai stipresnis negu tada, kai alkoholio kiekis kraujyje mažėja.

Apie 10% išgerto alkoholio organizmas pašalina pro plaučius, inkstus,

prakaito liaukas, visą kitą oksiduoja fermentai (enzimai). Daugiausiai

išgerto alkoholio perdirba kepenys. Paskutiniai tyrinėjimai parodė, kad

ląstelėse, kuriose oksiduojamas alkoholis, yra fermentų – alkoholio

dehidrogenazių ir katalazių bei nedidelių ląstelių intarpų – mikrosomų.

Svarbiausios yra alkoholio dehidrogenazės. Tai cinko turintys

tioliniai fermentai, kurių yra visuose audiniuose. Sveiko žmogaus serume jų

nebūna, bet atsiranda pažeidus kepenis. Alkoholio dehidrogenazės ne vien

skaido vyno spiritą, jos oksiduoja daugybę alkoholių ir kitokių junginių,

dalyvauja angliavandenių apykaitoje ir biocheminiuose procesuose, kuriais

yra pagrįstas regėjimas. Alkoholio dehidrogenazės tam tikra prasme

adaptuojasi prie organizmo poreikių. Dažnai vartojant alkoholį, jų

aktyvumas iš pradžių didėja.

Alkoholio oksidacijos greitis – apie 8 mililitrai absoliutaus (100%)

alkoholio per valandą. Išgėrus maždaug 50 ml degtinės dozę, alkoholis

sveiko žmogaus kraujyje išnyksta per 4 – 5 valandas. Tačiau histocheminiai

ir radiologiniai tyrimai įrodė, kad organuose ir audiniuose alkoholio

galima aptikti dar dvi savaites.

Alkoholio daugiausia susitelkia kepenyse ir skersaruožiuose

raumenyse, paskui – požieviniuose nervų centruose ir smegenėlėse, galvos

smegenų žievėje. Jeigu alkoholio patenka daugiau, etanolio vis daugėja

centrinėje nervų sistemoje.

Alkoholis susilaiko raumenų audiniuose – jis ten arba oksiduojasi,

arba iš karto kepenų perdirbamas. Visai kitaip veikia riebalinių audinių

ląsteles. Jose alkoholis kaupiasi, tirpsta ir ilgai nesiskaido. Kuo

organizme daugiau raumenų ir mažiau riebalų, tuo mažesnė alkoholio

koncentracija kraujyje ir tuo menkesnis jo poveikis smegenims.

Kraujas ypač smarkiai sugeria alkoholį, kai geriama nevalgius ir

neužkandant. Skrandyje ir žarnyne esantis maistas, pirmiausia mėsa, stabdo

alkoholio siurbimąsi į kraują, ir jo ten susikaupia beveik dvigubai mažiau.

Alkoholio veikiamos, kinta galvos smegenų ląstelės. Alkoholis

tiesiogiai veikia mediatorų funkciją (mediatorai – medžiagos, perduodančios

impulsą iš vienos nervinės ląstelės į kitą ir iš nervinės ląstelės

įorganą). Alkoholis žaloja smegenų kapiliarus. Girto smegenyse įvyksta

daugybė nedidelių kraujosruvų, dar daugiau užanka kapiliarų. Dėl to smegenų

ląstelės nepakankamai maitinamos, stokoja deguonies. Nervinių ląstelių

deguonies badas reiškiasi sumažėjusiu dėmesiu, galvos skausmais, bendru

vangumu. Dėl šitokios nervinių ląstelių būsenos ir smegenų apnuodijimo

žuvusiais nuo deguonies bado ląstelių skaidymosi produktais prasideda

vadinamosios pagirios.

2.1 ALKOHOLIS KENKIA VAISIAUS VYSTYMUISI

Alkoholis labai kenkia nėščioms moterims, jų kūdikiams. Būdinga

moterų alkoholizmo pasekmė yra negalėjimas išmaitinti vaikų krūtimi.

Geriančios moterys dažniau gimdo negyvus vaikus, dažniau persileidžia. Jei

vaikas būna pradėtas tėvams esant girtiems ar neseniai gėrusiems, yra

didelė tikimybė, jog jis gims protiškai apsigimęs, bus protiškai atsilikęs,

turės fizinių nepakankamumų. Tačiau alkoholizmas genetiškai nepaveldimas,

jį gali sąlygoti tik auklėjimas ir aplinka.

2.2 GIRTUMAS

Girtumas – fiziologinių organizmo funkcijų, ypač centrinės nervų

sistemos, sutrikimas nuo alkoholio ar narkotiko. Dažniausia girtumo

priežastis – alkoholinių gėrimų vartojimas. Juose esąs alkoholis labai

greitai patenka (20% iš skrandžio ir 80% iš žarnyno) į kraują, vėliau

kaupiasi galvos smegenyse – ten jo koncentracija būna 75% didesnė, negu

kraujyje. Alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus. Net

mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą. Nesaikingas ir

dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas žaloja žmogaus organizmą ir psichiką;

jis lengvai pereina į alkoholizmą. Skiriamos 3 girtumo stadijos.

1) Lengvo girtumo stadija prasideda, kai į organizmą patenka 30 – 40 g

alkoholio (gryno spirito); pradedami slopinti elgseną valdantys

smegenų centrai (atsiranda be priežasties pakili nuotaika,

nedidelis jaudrumas, kūne jaučiama šiluma).

2) Vidutinio girtumo stadija būna į organizmą patekus 50 – 100 g

alkoholio. Sujaudinti smegenų žievės neuronai nebereguliuoja žemiau

esančių požievio skyrių, pasikeičia emocinis imlumas. Žmogaus

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1143 žodžiai iš 3807 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.