REFERATAS
ALKOHOLIO POVEIKIS ŽMOGUI
ALKOHOLIO POVEIKIS ŽMOGUI
TURINYS
|Įvadas……………………………………………………………………………… |3 |
|1. Alkoholiai………………………………………………………………………. |4 |
|2. Alkoholio kelias žmogaus organizmo viduje…………………………………… |4 |
|2.1 Alkoholis kenkia vaisiaus vystymuisi………………………………………….. |5 |
|2.2 Girtumas………………………………………………………………………. |6 |
|2.2.1 Požymiai, susiję su alkoholio koncentracija kraujyje |6 |
|……………………….. | |
|3. Žmonių skirstymas pagal alkoholio vartojimą…………………………………..|7 |
|4. Ligos, kilę dėl nesaikingo alkoholio |8 |
|vartojimo…………………………………. | |
|4.1 Alkoholizmas………………………………………………………………….. |8 |
|4.2 Alkoholinė psichozė…………………………………………………………… |9 |
|4.3 Alkoholinis polineuritas……………………………………………………….. |10|
|5. Alkoholio panaudojimas medicinoje……………………………………………. |11|
|6. Nauji tyrimai apie alkoholio poveikį žmogaus organizmui |12|
|…………………….. | |
|6.1 Naujas požiūris į alkoholį……………………………………………………… |12|
|6.2 Nauja hipotezė………………………………………………………………… |12|
|Išvados. Ar nepavėluosime išgirsti blaivybės šalininkų |13|
|balsą?…………………….. | |
|Literatūros sąrašas………………………………………………………………… |14|
ĮVADAS
Alkoholio vartojimas seniai yra viena iš pačių didžiausių žmonijos
problemų. Anksčiau gerti alkoholį buvo tik vyrų “privilegija”, dabar, kaip
bebūtų skaudu, svaiginasi moterys ir net paaugliai. Dažnas nesusimąsto,
kokį poveikį turi alkoholis jo organizmui. Dažnas mato tik momentinius
pakitimus – “apsinešimą”, apsvaigimą, “gerumo jausmą”. Tačiau mažai kas
susimąsto, kokį iš pat pradžių nematomą, tačiau fatališką poveikį alkoholis
daro jo organizmui, kad alkoholio vartojimas gal būt atsilieps senatvėje,
sutrumpins gyvenimą.
Šis darbas bando aprėpti dvi alkoholio vartojimo sukeltas problemas:
psichologinę žmogaus degradaciją bei fizinius pokyčius, vykstančius
organizme. Referate taip pat minimas teigiamas alkoholio poveikis žmogaus
organizmui, alkoholio naudojimas medicinoje, kaip gydomosios priemonės.
Nepaliekami nuošalyje ir kai kurie cheminiai procesai, vykstantys
organizme. Juk alkoholiai organizmą veikia panašiai, kaip narkotinės
medžiagos, tik jo sukelta sujaudinimo stadija ilgesnė. Tuo ir paaiškinamas
alkoholio pamėgimas – alkoholizmas.
Šiame darbe taip pat minimos kelios dažniau pasitaikančios ligos,
sukeltos alkoholio vartojimo. Aprašyti šių ligų simptomai, jų gydymas.
1. ALKOHOLIAI (arabiškai al kuhl – stibio milteliai)
Angliavandenilių dariniai, kurių molekulėje yra vienas arba keli
hidroksilai. Pagal hidroksilių skaičių molekulėje alkoholiai skirstomi į
monohidroksilius, dihidroksilius (glikolius), trihidroksilius (pvz.,
glicerinas) ir polihidroksilius (poliolius, pvz., sorbitas).
Medicinoje didžiausią reikšmę turi monohidroksiliai alkoholiai. Iš jų
dažniausiai vartojamas (kaip dezinfekuojanti medžiaga, kaip tirpiklis
įvairioms skystosioms vaistų formoms ir odą dirginantiems linimentams
gaminti) etilo alkoholis, arba etanolis. Kur kas nuodingesni už jį metilo
alkoholis, arba metanolis, ir propilo alkoholis, arba propanolis, vartojami
tik techniniams tikslams. Iš kvapo metanolis ir propanolis panašūs į etilo
alkoholį, todėl išgėrus vietoj pastarojo, jais kartais apsinuodijama.
Nuodingi aštraus nemalonaus kvapo butilo, amilo ir heksilo alkoholiai
medicinoje irgi naudojami vien techniniams tikslams.
2. ALKOHOLIO KELIAS ŽMOGAUS ORGANIZMO VIDUJE
Ir žmogaus, ir gyvūno organizme visada yra alkoholio. Įvairių
tyrinėtojų duomenimis, normalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,018 –
0,03%. Jis susidaro vykstant medžiagų apykaitai ir dėl bakterijų sukelto
rūgimo žarnyne. Normalus alkoholio kiekis kraujyje padidėja, kai organizmą
ištinka deguonies badas. Atsiradęs organizme alkoholis nesukelia girtumo,
neskatina piktnaudžiauti alkoholiu, neturi nieko bendra su alkoholizmo
plitimu.
Alkoholiniuose gėrimuose esantis etanolis gerai maišosi su vandeniu
ir tirpsta riebaluose, todėl nesunkiai
prasiskverbia pro biologines
membranas. Kraujas etanolį pradeda įsiurbti jau burnoje, apie 20% jo
įsiurbiama skrandyje, o kitas – plonojoje žarnoje. Taip alkoholis patenka į
kraują, kuris išnešioja jį po visą organizmą.
Vos išgėrus svaigalų, kraujyje alkoholio pradeda laipsniškai daugėti,
per valandą jis pasiekia maksimumą, o paskui po truputį mažėja. Tuo metu,
kai alkoholio kraujyje daugėja, girtumas subjektyviai ryškiau suvokiamas ir
objektyviai stipresnis negu tada, kai alkoholio kiekis kraujyje mažėja.
Apie 10% išgerto alkoholio organizmas pašalina pro plaučius, inkstus,
prakaito liaukas, visą kitą oksiduoja fermentai (enzimai). Daugiausiai
išgerto alkoholio perdirba kepenys. Paskutiniai tyrinėjimai parodė, kad
ląstelėse, kuriose oksiduojamas alkoholis, yra fermentų – alkoholio
dehidrogenazių ir katalazių bei nedidelių ląstelių intarpų – mikrosomų.
Svarbiausios yra alkoholio dehidrogenazės. Tai cinko turintys
tioliniai fermentai, kurių yra visuose audiniuose. Sveiko žmogaus serume jų
nebūna, bet atsiranda pažeidus kepenis. Alkoholio dehidrogenazės ne vien
skaido vyno spiritą, jos oksiduoja daugybę alkoholių ir kitokių junginių,
dalyvauja angliavandenių apykaitoje ir biocheminiuose procesuose, kuriais
yra pagrįstas regėjimas. Alkoholio dehidrogenazės tam tikra prasme
adaptuojasi prie organizmo poreikių. Dažnai vartojant alkoholį, jų
aktyvumas iš pradžių didėja.
Alkoholio oksidacijos greitis – apie 8 mililitrai absoliutaus (100%)
alkoholio per valandą. Išgėrus maždaug 50 ml degtinės dozę, alkoholis
sveiko žmogaus kraujyje išnyksta per 4 – 5 valandas. Tačiau histocheminiai
ir radiologiniai tyrimai įrodė, kad organuose ir audiniuose alkoholio
galima aptikti dar dvi savaites.
Alkoholio daugiausia susitelkia kepenyse ir skersaruožiuose
raumenyse, paskui – požieviniuose nervų centruose ir smegenėlėse, galvos
smegenų žievėje. Jeigu alkoholio patenka daugiau, etanolio vis daugėja
centrinėje nervų sistemoje.
Alkoholis susilaiko raumenų audiniuose – jis ten arba oksiduojasi,
arba iš karto kepenų perdirbamas. Visai kitaip veikia riebalinių audinių
ląsteles. Jose alkoholis kaupiasi, tirpsta ir ilgai nesiskaido. Kuo
organizme daugiau raumenų ir mažiau riebalų, tuo mažesnė alkoholio
koncentracija kraujyje ir tuo menkesnis jo poveikis smegenims.
Kraujas ypač smarkiai sugeria alkoholį, kai geriama nevalgius ir
neužkandant. Skrandyje ir žarnyne esantis maistas, pirmiausia mėsa, stabdo
alkoholio siurbimąsi į kraują, ir jo ten susikaupia beveik dvigubai mažiau.
Alkoholio veikiamos, kinta galvos smegenų ląstelės. Alkoholis
tiesiogiai veikia mediatorų funkciją (mediatorai – medžiagos, perduodančios
impulsą iš vienos nervinės ląstelės į kitą ir iš nervinės ląstelės
įorganą). Alkoholis žaloja smegenų kapiliarus. Girto smegenyse įvyksta
daugybė nedidelių kraujosruvų, dar daugiau užanka kapiliarų. Dėl to smegenų
ląstelės nepakankamai maitinamos, stokoja deguonies. Nervinių ląstelių
deguonies badas reiškiasi sumažėjusiu dėmesiu, galvos skausmais, bendru
vangumu. Dėl šitokios nervinių ląstelių būsenos ir smegenų apnuodijimo
žuvusiais nuo deguonies bado ląstelių skaidymosi produktais prasideda
vadinamosios pagirios.
2.1 ALKOHOLIS KENKIA VAISIAUS VYSTYMUISI
Alkoholis labai kenkia nėščioms moterims, jų kūdikiams. Būdinga
moterų alkoholizmo pasekmė yra negalėjimas išmaitinti vaikų krūtimi.
Geriančios moterys dažniau gimdo negyvus vaikus, dažniau persileidžia. Jei
vaikas būna pradėtas tėvams esant girtiems ar neseniai gėrusiems, yra
didelė tikimybė, jog jis gims protiškai apsigimęs, bus protiškai atsilikęs,
turės fizinių nepakankamumų. Tačiau alkoholizmas genetiškai nepaveldimas,
jį gali sąlygoti tik auklėjimas ir aplinka.
2.2 GIRTUMAS
Girtumas – fiziologinių organizmo funkcijų, ypač centrinės nervų
sistemos, sutrikimas nuo alkoholio ar narkotiko. Dažniausia girtumo
priežastis – alkoholinių gėrimų vartojimas. Juose esąs alkoholis labai
greitai patenka (20% iš skrandžio ir 80% iš žarnyno) į kraują, vėliau
kaupiasi galvos smegenyse – ten jo koncentracija būna 75% didesnė, negu
kraujyje. Alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus. Net
mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą. Nesaikingas ir
dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas žaloja žmogaus organizmą ir psichiką;
jis lengvai pereina į alkoholizmą. Skiriamos 3 girtumo stadijos.
1) Lengvo girtumo stadija prasideda, kai į organizmą patenka 30 – 40 g
alkoholio (gryno spirito); pradedami slopinti elgseną valdantys
smegenų centrai (atsiranda be priežasties pakili nuotaika,
nedidelis jaudrumas, kūne jaučiama šiluma).
2) Vidutinio girtumo stadija būna į organizmą patekus 50 – 100 g
alkoholio. Sujaudinti smegenų žievės neuronai nebereguliuoja žemiau
esančių požievio skyrių, pasikeičia emocinis imlumas. Žmogaus
tuo metu priklauso nuo jo charakterio ir temperamento: jis