REFERATAS
ALKOHOLIO POVEIKIS ŽMOGUI
ALKOHOLIO POVEIKIS ŽMOGUI
TURINYS
|Įvadas……………………………………………………………………………… |3 |
|1. Alkoholiai………………………………………………………………………. |4 |
|2. Alkoholio kelias žmogaus organizmo viduje…………………………………… |4 |
|2.1 Alkoholis kenkia vaisiaus vystymuisi………………………………………….. |5 |
|2.2 Girtumas………………………………………………………………………. |6 |
|2.2.1 Požymiai, susiję su alkoholio koncentracija kraujyje |6 |
|……………………….. | |
|3. Žmonių skirstymas pagal alkoholio vartojimą…………………………………..|7 |
|4. Ligos, kilę dėl nesaikingo alkoholio |8 |
|vartojimo…………………………………. | |
|4.1 Alkoholizmas………………………………………………………………….. |8 |
|4.2 Alkoholinė psichozė…………………………………………………………… |9 |
|4.3 Alkoholinis polineuritas……………………………………………………….. |10|
|5. Alkoholio panaudojimas medicinoje……………………………………………. |11|
|6. Nauji tyrimai apie alkoholio poveikį žmogaus organizmui |12|
|…………………….. | |
|6.1 Naujas požiūris į alkoholį……………………………………………………… |12|
|6.2 Nauja hipotezė………………………………………………………………… |12|
|Išvados. Ar nepavėluosime išgirsti blaivybės šalininkų |13|
|balsą?…………………….. | |
|Literatūros sąrašas………………………………………………………………… |14|
ĮVADAS
Alkoholio vartojimas seniai yra viena iš pačių didžiausių žmonijos
problemų. Anksčiau gerti alkoholį buvo tik vyrų “privilegija”, dabar, kaip
bebūtų skaudu, svaiginasi moterys ir net paaugliai. Dažnas nesusimąsto,
kokį poveikį turi alkoholis jo organizmui. Dažnas mato tik momentinius
pakitimus – “apsinešimą”, apsvaigimą, “gerumo jausmą”. Tačiau mažai kas
susimąsto, kokį iš pat pradžių nematomą, tačiau fatališką poveikį alkoholis
daro jo organizmui, kad alkoholio vartojimas gal būt atsilieps senatvėje,
sutrumpins gyvenimą.
Šis darbas bando aprėpti dvi alkoholio vartojimo sukeltas problemas:
psichologinę žmogaus degradaciją bei fizinius pokyčius, vykstančius
organizme. Referate taip pat minimas teigiamas alkoholio poveikis žmogaus
organizmui, alkoholio naudojimas medicinoje, kaip gydomosios priemonės.
Nepaliekami nuošalyje ir kai kurie cheminiai procesai, vykstantys
organizme. Juk alkoholiai organizmą veikia panašiai, kaip narkotinės
medžiagos, tik jo sukelta sujaudinimo stadija ilgesnė. Tuo ir paaiškinamas
alkoholio pamėgimas – alkoholizmas.
Šiame darbe taip pat minimos kelios dažniau pasitaikančios ligos,
sukeltos alkoholio vartojimo. Aprašyti šių ligų simptomai, jų gydymas.
1. ALKOHOLIAI (arabiškai al kuhl – stibio milteliai)
Angliavandenilių dariniai, kurių molekulėje yra vienas arba keli
hidroksilai. Pagal hidroksilių skaičių molekulėje alkoholiai skirstomi į
monohidroksilius, dihidroksilius (glikolius), trihidroksilius (pvz.,
glicerinas) ir polihidroksilius (poliolius, pvz., sorbitas).
Medicinoje didžiausią reikšmę turi monohidroksiliai alkoholiai. Iš jų
dažniausiai vartojamas (kaip dezinfekuojanti medžiaga, kaip tirpiklis
įvairioms skystosioms vaistų formoms ir odą dirginantiems linimentams
gaminti) etilo alkoholis, arba etanolis. Kur kas nuodingesni už jį metilo
alkoholis, arba metanolis, ir propilo alkoholis, arba propanolis, vartojami
tik techniniams tikslams. Iš kvapo metanolis ir propanolis panašūs į etilo
alkoholį, todėl išgėrus vietoj pastarojo, jais kartais apsinuodijama.
Nuodingi aštraus nemalonaus kvapo butilo, amilo ir heksilo alkoholiai
medicinoje irgi naudojami vien techniniams tikslams.
2. ALKOHOLIO KELIAS ŽMOGAUS ORGANIZMO VIDUJE
Ir žmogaus, ir gyvūno organizme visada yra alkoholio. Įvairių
tyrinėtojų duomenimis, normalus alkoholio kiekis kraujyje yra 0,018 –
0,03%. Jis susidaro vykstant medžiagų apykaitai ir dėl bakterijų sukelto
rūgimo žarnyne. Normalus alkoholio kiekis kraujyje padidėja, kai organizmą
ištinka deguonies badas. Atsiradęs organizme alkoholis nesukelia girtumo,
neskatina piktnaudžiauti alkoholiu, neturi nieko bendra su alkoholizmo
plitimu.
Alkoholiniuose gėrimuose esantis etanolis gerai maišosi su vandeniu
ir tirpsta riebaluose, todėl nesunkiai
prasiskverbia pro biologines
membranas. Kraujas etanolį pradeda įsiurbti jau burnoje, apie 20% jo
įsiurbiama skrandyje, o kitas – plonojoje žarnoje. Taip alkoholis patenka į
kraują, kuris išnešioja jį po visą organizmą.
Vos išgėrus svaigalų, kraujyje alkoholio pradeda laipsniškai daugėti,
per valandą jis pasiekia maksimumą, o paskui po truputį mažėja. Tuo metu,
kai alkoholio kraujyje daugėja, girtumas subjektyviai ryškiau suvokiamas ir
objektyviai stipresnis negu tada, kai alkoholio kiekis kraujyje mažėja.
Apie 10% išgerto alkoholio organizmas pašalina pro plaučius, inkstus,
prakaito liaukas, visą kitą oksiduoja fermentai (enzimai). Daugiausiai
išgerto alkoholio perdirba kepenys. Paskutiniai tyrinėjimai parodė, kad
ląstelėse, kuriose oksiduojamas alkoholis, yra fermentų – alkoholio
dehidrogenazių ir katalazių bei nedidelių ląstelių intarpų – mikrosomų.
Svarbiausios yra alkoholio dehidrogenazės. Tai cinko turintys
tioliniai fermentai, kurių yra visuose audiniuose. Sveiko žmogaus serume jų
nebūna, bet atsiranda pažeidus kepenis. Alkoholio dehidrogenazės ne vien
skaido vyno spiritą, jos oksiduoja daugybę alkoholių ir kitokių junginių,
dalyvauja angliavandenių apykaitoje ir biocheminiuose procesuose, kuriais
yra pagrįstas regėjimas. Alkoholio dehidrogenazės tam tikra prasme
adaptuojasi prie organizmo poreikių. Dažnai vartojant alkoholį, jų
aktyvumas iš pradžių didėja.
Alkoholio oksidacijos greitis – apie 8 mililitrai absoliutaus (100%)
alkoholio per valandą. Išgėrus maždaug 50 ml degtinės dozę, alkoholis
sveiko žmogaus kraujyje išnyksta per 4 – 5 valandas. Tačiau histocheminiai
ir radiologiniai tyrimai įrodė, kad organuose ir audiniuose alkoholio
galima aptikti dar dvi savaites.
Alkoholio daugiausia susitelkia kepenyse ir skersaruožiuose
raumenyse, paskui – požieviniuose nervų centruose ir smegenėlėse, galvos
smegenų žievėje. Jeigu alkoholio patenka daugiau, etanolio vis daugėja
centrinėje nervų sistemoje.
Alkoholis susilaiko raumenų audiniuose – jis ten arba oksiduojasi,
arba iš karto kepenų perdirbamas. Visai kitaip veikia riebalinių audinių
ląsteles. Jose alkoholis kaupiasi, tirpsta ir ilgai nesiskaido. Kuo
organizme daugiau raumenų ir mažiau riebalų, tuo mažesnė alkoholio
koncentracija kraujyje ir tuo menkesnis jo poveikis smegenims.
Kraujas ypač smarkiai sugeria alkoholį, kai geriama nevalgius ir
neužkandant. Skrandyje ir žarnyne esantis maistas, pirmiausia mėsa, stabdo
alkoholio siurbimąsi į kraują, ir jo ten susikaupia beveik dvigubai mažiau.
Alkoholio veikiamos, kinta galvos smegenų ląstelės. Alkoholis
tiesiogiai veikia mediatorų funkciją (mediatorai – medžiagos, perduodančios
impulsą iš vienos nervinės ląstelės į kitą ir iš nervinės ląstelės
įorganą). Alkoholis žaloja smegenų kapiliarus. Girto smegenyse įvyksta
daugybė nedidelių kraujosruvų, dar daugiau užanka kapiliarų. Dėl to smegenų
ląstelės nepakankamai maitinamos, stokoja deguonies. Nervinių ląstelių
deguonies badas reiškiasi sumažėjusiu dėmesiu, galvos skausmais, bendru
vangumu. Dėl šitokios nervinių ląstelių būsenos ir smegenų apnuodijimo
žuvusiais nuo deguonies bado ląstelių skaidymosi produktais prasideda
vadinamosios pagirios.
2.1 ALKOHOLIS KENKIA VAISIAUS VYSTYMUISI
Alkoholis labai kenkia nėščioms moterims, jų kūdikiams. Būdinga
moterų alkoholizmo pasekmė yra negalėjimas išmaitinti vaikų krūtimi.
Geriančios moterys dažniau gimdo negyvus vaikus, dažniau persileidžia. Jei
vaikas būna pradėtas tėvams esant girtiems ar neseniai gėrusiems, yra
didelė tikimybė, jog jis gims protiškai apsigimęs, bus protiškai atsilikęs,
turės fizinių nepakankamumų. Tačiau alkoholizmas genetiškai nepaveldimas,
jį gali sąlygoti tik auklėjimas ir aplinka.
2.2 GIRTUMAS
Girtumas – fiziologinių organizmo funkcijų, ypač centrinės nervų
sistemos, sutrikimas nuo alkoholio ar narkotiko. Dažniausia girtumo
priežastis – alkoholinių gėrimų vartojimas. Juose esąs alkoholis labai
greitai patenka (20% iš skrandžio ir 80% iš žarnyno) į kraują, vėliau
kaupiasi galvos smegenyse – ten jo koncentracija būna 75% didesnė, negu
kraujyje. Alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus. Net
mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą. Nesaikingas ir
dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas žaloja žmogaus organizmą ir psichiką;
jis lengvai pereina į alkoholizmą. Skiriamos 3 girtumo stadijos.
1) Lengvo girtumo stadija prasideda, kai į organizmą patenka 30 – 40 g
alkoholio (gryno spirito); pradedami slopinti elgseną valdantys
smegenų centrai (atsiranda be priežasties pakili nuotaika,
nedidelis jaudrumas, kūne jaučiama šiluma).
2) Vidutinio girtumo stadija būna į organizmą patekus 50 – 100 g
alkoholio. Sujaudinti smegenų žievės neuronai nebereguliuoja žemiau
esančių požievio skyrių, pasikeičia emocinis imlumas. Žmogaus
tuo metu priklauso nuo jo charakterio ir temperamento: jis
gali būti neramus, pernelyg linksmas, įtarus, irzlus, agresyvus.
Dažnai pradedami slopinti judėjimo centrai, žmogus negali
koncentruoti savo raumenų veiklos. Blaivėjant atsiranda pagirių
požymių: žmogus negaluoja, jam skauda galvą, jį pykina.
3) Sunkaus girtumo stadiją sukelia 100 – 300 g alkoholio; prarandama
orientacija, atsiranda mieguistumas, po to – visiška amnezija
(žmogus neprisimena, kas buvo išgėrus). Gali sutrikti širdies
veikla ir kvėpavimas. Alkoholio koncentracijai kraujyje dar
padidėjus, paveikiami gyvybiškai svarbūs centrai, esantys
pailgosiose smegenyse; alkoholis užblokuoja kvėpavimo centrus,
žmogus praranda sąmonę ir miršta. Mirštama alkoholio dozė
suaugusiajam 4 – 8 gramai vienam kilogramui kūno masės, vaikui – 3
gramai vienam kg kūno masės.
2.2.1 POŽYMIAI, SUSIJĘ SU ALKOHOLIO
KONCENTRACIJA KRAUJYJE
0,02 – 0,03%: dar neprarasta koordinacija, nežymi euforija ir drovumo,
bailumo praradimas. Slopinamųjų efektų nėra.
0,04 – 0,06%: “gero buvimo” jausmas, atsipalaidavimas, šilumos įspūdis.
Euforija. Truputį nusilpus atmintis, logika. Sumažėjęs atsargumo jausmas.
0,07 – 0,09%: silpnas pusiausvyros, kalbos, regos, reakcijos greičio ir
klausos nusilpimas. Euforija. Pablogėjus savikontrolė, atsargumas,
atmintis.
0,10 – 0,125%: žymus sveiko proto bei koordinacijos nusilpimas. Kalba gali
kirstis, nusilpęs reakcijos greitis, rega. Euforija. Prie šio
intoksikacijos lygio neleidžiama vairuoti transporto priemonių.
0,13 – 0,15%: judesių nekoordinavimas ir fizinės kontrolės praradimas.
Aptemęs regėjimas, prasta pusiausvyra. Euforija išnyksta ir atsiranda
disforija.
0,16 – 0,20%: disforija (susirūpinimas, nerimas) pradeda dominuoti, gali
atsirasti šleikštulys.
0,25%: reikia pagalbos vaikščiojant; visiška proto sumaištis. Disforija,
šleikštumas ir vėmimas.
0,30%: sąmonės netekimas.
0,40% ir daugiau: koma, galima mirtis dėl kvėpavimo nepakankamumo.
3. ŽMONIŲ SKIRSTYMAS PAGAL ALKOHOLIO VARTOJIMĄ
Pagal alkoholio vartojimą žmones galima suskirstyti į 4 grupes:
1. Visiškai nevartojantys alkoholio žmonės (abstinentai)
2. Saikingai vartojantys alkoholį žmonės.
3. Žmonės, kurie nesaikingai vartoja alkoholį, et nėra nuo jo priklausomi.
4. Priklausomi nuo alkoholio žmonės.
Visiškai nevartojantys alkoholio žmonės – tai abstinentai, kurie niekada
gyvenime nevartojo jokio alkoholio. Tai vaikai, paaugliai, žmonės,
sergantys kokia nors liga ar vartojantys vaistus ir visiškai negalintys
vartoti alkoholio. Šiai grupei taip pat priklauso žmonės, kurie sėkmingai
gydėsi dėl priklausomybės nuo alkoholio ir visiškai jo atsisakė. Tikėtina,
kad šiai grupei priklauso apie 35 proc. mūsų visuomenės žmonių.
Saikingai vartojantys alkoholį – tai sėkmingai kontroliuojantys alkoholio
vartojimą žmonės. Dažniausiai jie vartoja alkoholį tik tada, kai yra
reikšminga proga, o jų išgertas alkoholio kiekis šios progos metu neviršija
3 taurių vyno ar šampano arba 3-4 mažų taurelių degtinės ar konjako. Šiai
grupei priklausantys žmonės nevartoja alkoholio, kai tam yra didelė rizika
(kai vairuoja automobilį, vartoja vaistus, reaguojančius su alkoholiu,
moterys nevartoja alkoholio nėštumo metu). Tikėtina, kad šiai grupei
priklauso 45 proc. mūsų visuomenės žmonių.
Žmonės, kurie nesaikingai vartoja alkoholį, bet nėra nuo jo priklausomi.
Šiai grupei priklauso žmonės, keletą metų (dažniau 2-3, rečiau – 4-5 metus)
gausiai ir nesaikingai vartojantys alkoholį. Jie rizikuoja turėti su
alkoholio vartojimu susijusių problemų – neretai išgėrę vairuoja, padaro
avarijas, patiria traumas. Šie žmonės neretai turi ir fizinės sveikatos
problemų, sąlygotų gausaus ir nesaikingo alkoholio vartojimo (suserga
skrandžio uždegimais, opa, kasos, kepenų uždegimais, kt.). Gali atsirasti
nervų sistemos sutrikimų – depresija, nemiga, padidėjęs dirglumas, greitas
nuovargis, dėmesio, atminties sutrikimų. Atsiranda konfliktų ir nesutarimų
šeimoje. Šiems žmonėms nebūdingos pagirios. Tai rodo, kad fizinės
priklausomybės nuo alkoholio dar nėra. Tikėtina, kad šiai grupei priklauso
net 15 proc. mūsų visuomenės žmonių.
Priklausomi nuo alkoholio žmonės. Tai žmonės, kurie daugelį metų (8-10 ir
daugiau) labai gausiai ir nesaikingai vartoja alkoholį. Jų “užgėrimai”
trunka po kelias ar net keliolika dienų. Jiems reikalingas vis didesnis
alkoholio kiekis tam, kad pasiektų norimą efektą. Nutraukus kelias dienas
trukusį gėrimą, atsiranda drebulys, pykinimas, bendras silpnumas,
prakaitavimas, padažnėjęs širdies plakimas, galvos skausmai, nemiga, pakyla
kraujospūdis. Šiems nemaloniems simptomams išvengti ar juos sumažinti vėlgi
vartojamas alkoholis. Žmogų vargina nuolatinis potraukis alkoholiui,
alkoholis tampa lyg pagrindine ašimi, apie kurią sukasi visas gyvenimas.
Griūva šeima, atsiranda darbinių ir finansinių
problemų, fizinės sveikatos
problemų (kepenų cirozė, skrandžio uždegimai, traukulių priepuoliai).
Alkoholis stiprina ir kancerogeninių medžiagų veikimą, ko pasekoje yra
didesnė tikimybė išsivystyti vėžiui bei įvairiems piktybiniams navikams.
Tikėtina, kad šiai grupei priklauso apie 5 proc. mūsų visuomenės žmonių.
4. LIGOS, KILĘ DĖL NESAIKINGO ALKOHOLIO VARTOJIMO
4.1 ALKOHOLIZMAS
Tai būsena, liga, kurią sukelia dažnas alkoholinių gėrimų vartojimas.
Reiškiasi liguistu, sunkiai įveikiamu poveikiu alkoholiui. Didelės
alkoholio dozės kenkia žmogaus sveikatai, ypač pažeidžia centrinę nervų