Altasis karas
5 (100%) 1 vote

Altasis karas

“ŠALTOJO KARO“ PRADŽIA

Iš V. Čerčiliaus kalbos, pasakytos Fultone

1946m. kovo 5d.Pasibaigus kariu, sąjungininkų santykiai su

Sovietų Sąjunga ėmė blogėti. Rytų Europoje, Sovietų

Sąjungos įtakos sferoje, buvo kuriami totalitariniai

režimai. 1946 m. kovo mėn. V. Čerčilis pasakė kalbą,

kurioje nurodė, kad Rytų Europą atskyrė „geležinė

uždanga“, ir ragino ginti demokratyją ir priešintis

komunizmui. Dauguma istorikų šią kalbą laiko „šaltojo

karo“ pradžia.Didžiąją šio pusšimčio dalį pasaulio politikos pobūdį diktavo šaltasis

karas. Šis karas buvo itin brangiai kainuojantis ir destruktyvus

konfliktas, nepaisant to, kad nusinešė palyginti nedaug gyvybių. Tai buvo

panašių jėgų kova tarp vienas kitu nepasitikinčių varžovų, be to, apnuodytų

idealoginių įpročių, tačiau ši kova turėjo du išskirtinius giliai

klaidinančius bruožus. Varžovai, kuriems pavadinti buvo sugalvota nauja

supervalstybių kategorija, nesirungė kaip išskirtinės autokratijos – tai

nebuvo dviejų imperijų, tokių, kaip Kinijos, Romos ar Mangolų, dvikova. Tai

nebuvo ir nepastovus keliata valstybių žvaigždynas, kaip Europos valstybių

sistema, kuri jas pakeitė. Buvo dvi supervalstybės ir, kaip manyta, maždaug

lygios. Tačiau ištiesų jos niekada nebuvo lygios. JAV lenkė SSSR

meterialiniais ištekliais, išsimokslinimu ir išradimais, valdymo įgudžiais

ir principingumu; šis skirtingumas pasidarė akivaizdus, kai šaltasis karas

sugriovė sovietų komunistinę ekonomiką, bet nepadarė tokiu pat nuostolių

kapitalizmui.Antrasis būdingas šaltojo karo bruožas – branduoliniai ginklai. Buvo

manoma, kad jie būdingi super valstybėms – yra jų simbolis ir bjaurus

karštojo karo pranašas. Galiausiai šie ginklai paplito ir kitose valstybėse

įvairiose valstybės vietose, taigi amžiaus pabaigoje atrodė ne tokie

pavojingi supervalstybių rankose kaip regioniniuose konfliktuose. Nors

galėjo tapti naikinančiais, bet buvo neveiksmingas karo ginklas, tiesą

sakant, greičiau politinis ginklas, kurio panaudojimas vargiai tikėtinas, o

po Antrojo pasalinio karo ir tikrai nenaudotas. Šie ginklai padarė karą

visiškai neprotingu, suteikia daugiau galių fanatikams nei blaiviai

mąstantiems valstybės veikėjams, nukreipė dėmesį nuo nesiliaujančių

incidentų ir vis didesnių nebranduolinių karų nuostolių.Dviejų pokario supervalstybių šaltasis karas nebuvo panašus į kitus

šių laikų karus. „Šaltojo karo“ terminas buvo vartojamas tarptautyniams

santykiams apybūdinti. Svarbiausi tokių tarptautynių santykių elementai

buvo abipusis priešiškumas ir baimė prarasti svarbiausią vaidmenį. Šio

požiūrio ištakas glūdėjo istorinėse ir politiniuose valstybių skirtumuose,

beto, ji palakė ir mitai, kurie priešiškmą neretai paversdavo neapykanta.

Šaltasis karas ilgiau nei ištisą kartą buvo svarbiausias tarptautinių

santykių klausymas.Prezidentas D. Franklinas Rooseveltas tikėjo, o gal tik vylėsi,

kad gali įtikinti Staliną, užuot kūrus atskyrą sovietų įtakos zoną Rytų

Europoje, kartu su JAV kurti pasaulio ekonomiką, pagrįstą laisvąja prekyba

ir visų dalyvaujančių valstybių, iskaitant SSSR, nauda, karo meto

lendlizas, suteiktas SSSR, buvo pirminis žingsnis šio tikslo link;

pokarinis Maršallo planas buvo tarsi šio beviltiško reikalo paskutinė

viltis. Tačiau netgi po Roosevelto mirties 1945 metų balandį Vašingtone

buvo tokių, kurie pasisakė už Vakarų Europos politiką be karinės

konfrontacijos su SSSR. Vis dėlto daugelis amerikiečių manė, kad SSSR siekė

pati sau bei komunizmui užkariautiEuropą ir visą pasaulį. Be to, amerikiečiai tikėjo, kad SSSR yra pajegi ar

bent jau gali pradėti įgyvendinti šį tikslą savo karinėmis pajegomis. Šiuo

požiūriu JAV kartu su Europos valstybėmis ir kitais sąjungininkais į tokius

galimus SSSR veiksmus turėjo būti pasiruošusios atsakyti karinėmis

priemonėmis, remdamosi priemonėmis, jog sovietų priešiškumas neišvengiamas

ar bent jau tikrai ne laikinas reiškinys.Šaltojo karo metu svarbiausias Vokietijos klausimas, kuris ypač

griežtai keliamas 1948 – 1949 m., nesutariant dėl Berlyno. Vėliau šie

nesutarimai vos nevirto karinė konflikto pradžia, bet pasibaigė vakarų

pergalė be karinių priemonių. Šis kontroliuojamas galios išbandymas

stabilizavo padėtį Europoje, kur kelis dešimtmečius buvo ramiausia pasaulio

vieta, tačiau priešiškumas beveik tuo pačiu metu įsiliepsnojo Azijoje. Ši

konfrontacija prasidėjo komunizmo triumfų Kinijoje ir Korėjos karu.

Pastarieji įvykiai savo ruoštu paspartino Vakarų Vakietijos atstatymą bei

perginklavimą naujojo europiečių – amerikiečių aljanso ribose ir konfliktų

Azijoje plėtimąsi, iš kurių Vietnamo karas tapo labiausiais niokojančiu.

Nei vienu atveju priešininkai nebuvo
tiesiogiai įtraukti į konfliktą,

tačiau abi pusės ieškojo būdų, kaip išplėsti įtakos zonas, tirėti

teritorinį pranašumą gretimose pasaulio vietose, pvz.: Artimuosiuose

Rytuose ir po dekolonizacijos – Afrikoje. Ne vienas iš šių ekskursų

neturėjo lemiamos reikšmės ir beveik pusę amžiaus svarbiausia regima

šaltojo karoišraiška buvo ne puolimas ir atsitraukimas, o priemonių,

kuriomis šalys norėjo įbauginti viena kitą, kaupimas ir tobulinimas: kitaip

tariant ginklavimosi išvaidos ir laipsniškas mitų, kuriais rėmėsi šaltasis

karas, sklaidymasis.Karinė ekonomika sukuria patogiu nišų dešimtims

tūkstančių biurokratų su kariškių uniformomis ir be

jų, kurie kasdien skuba į savo įstaigas kurti

branduolinių ginklų ar planuoti branduolinį karą,

milijonams darbininkų, kurių darbo vietos priklauso

nuo branduolinio terorizmo sistemos, mokslininkams ir

inžinieriams, samdomiems ieškoti to galutinio „

technologinio persilaužimo“, kuris garantuotų visišką

saugumą, rangovams, nenorimtiems atsisakyti lengvo

pelno, karingiems intelektualams, kurie pardavimėja

grasinimus ir šlovina karus.Richard Barnet

(1981)1945 metų vasarą Vašingtone ir Maskvoje buvo žinoma, kad Japonija yra

pasirengusi pripažinti savo pralaimėjima ir daugiau nebekariauti karo, kurį

pradėjo 1941 metais užpuldama Perl Harborą. Birželį amerikiečiai pirmą

kartą žmonijos istorijoje atliko branduolinio ginklo bandymus, o rugpjučio

mėnesį numetė dvi atomines bombas virš Hirosimos ir Nagasakio. Japonija

nedelsdama pasidavė, ir po šios grėsmingos amerikiečių pergalės rusams

teko tik nežymus vaidmuo sprendžiant Tolimųjų Rytų klausimus.Kurį laiką Europoje konfliktas buvo dangstomas. Karo metu bendradarbiavimo

organai ir principai turėjo būti ne panaikinti, o pritaikyti taikos

problemas spręsti. Rusų puolimas 1944 metų pavasarį prilygonebent

Aleksandro I įžengimui į Paryžių 1814 metais ir garantavo karinį ir

politinį SSSRvyravimąplanuojant nugalėtojamsbendrai valdytiir palaikyti

tvarką Europoje.Dvidešimtojo amžiaus viduryje supervalstybių įtaka pasauliui buvo

diskutuotinas klausimas: kiek galingiausios valstybės tvarkys pasaulį kartu

ir kiek kiekviena atskyrai gali vyrauti savo sektoriuje. Rusai ir Britai,

nenoriai pritariant prezidentui Franklinui D. Rooseveltui (ir visiškai

prieštaraujant JAV valstybės sekretoriui Kordellui Hului), tarėsi dėl

neatideliotino įtakos zonų nustatymo, o 1944 metų spalio mėnsį, Maskvos

susitikimo metu, kur dėl prasidejusios rinktinės kompanijos JAV prezidentas

nedalyvavo, šie kitinimai buvo išdėstyti skaičiais daugelyje konkrečių

susitarimų.

JAV ir Sovietų Sąjunga 1945-1948 m.

„Jei rusai neis kartu su mumis, tai tegul

eina jie tada

po velnių.“

Haris S. Trumenas, 1945 m. Balandžio mėn.Nuo 1945 m. tarp JAV ir Sovietų Sąjungos išaugo nepasitikėjimas ir įtampa,

o nuo 1947 m. Šios supervalstybės – pagrindinės priešininkės pasaulio

politikoje. Įtempti santykiai tęsėsi iki pat 1989m. Ir vadinosi šaltuoju

karu.Šios dvi šalys turėjo ekonominių ir politinių prieštaravimų. Jav

viekė demokratinė politinė sistema su dviem dominuojančiomis partijomis ir

kapitalistinė rinkos ekonomika. Sovietų Sąjunga buvo komunistinė

vienpartinė diktatūra su valstybės reguliuojama planime ekonomika.Jeigu santykiai tarp JAV ir SSSR buvo išbandomas per tarpininkus. Tai

buvo karai, kai JAV ir SSSR aprūpindavo savo ginklais ir patarėjais

kariaujančias šalis arba kai viena didžioji valstybė pati kariavo, o kita

rėmė priešininką politiškai ir ekonomiškai. Pvz.: Korėjos, Vietnamo ir

Afganistano karai.

Prielaidos ir varomosios jėgos

Viena šaltojo karo priežasčių – susidariusi jėgų tuštuma, kurią paliko

Vokietija ir Japonija po Antrojo pasaulinio karo. Į šaltąjį karą galima

žiųrėti, kaip į bandymą užpildyti tą susidariusią jėgų tuštumą.

Koks buvo jėgų santykis tarp JAV ir SSSR 1945 m. ?

JAV teritorijoje beveik nevyko jokių karo veiksmų, patirti palyginti

nedideli nuostoliai. 1945 m. Šalis gamino pusę bendrosios pasaulio

produkcijos ir teikė tiek pat paslaugų. Pagaliau JAV turėjo atominės bombos

monopolį ir buvo labai pralenkusi SSSR technologijos ir materialinio

pragyvenimo lygiu.SSSR buvo taip išsekinta po karo, kad Stalinas laikė paslaptyje

žuvusiųjų skaičių ir nuniokojimo apimtį. Per karą žuvo nuo 20 iki 30 mln.

SSSR gyventojų, o gamyninis aparatas buvo nusidėvėjęs ir sugriautas. Tačiau

SSSR turėjo svarbų kozirį: Raudonoji armija pasiliko Rytų Europoje, o joje

buvo daug daugiau kareivių negu Vakarų
valstybėse. SSSR buvo išsikovojusi

didesnį prestižą Vakaruose, kadangi daugelis žavėjosi šios valstybės

indeliu kovoje su nacizmu.

Kokios šaltojo karo varomosios jėgos?

Nepasitikėjimo tarp SSSR ir JAV šaknų galima ieškoti 1917 m. Rusijos

revoliucijose. Naujoji Rusijos valstybė buvo baisiausia, apie ką tik galėjo

pagalvoti JAV: sistema, kuri sukilo prieš kapitalizmą bei demokratiją ir

skelbė pasaulinę revoliuciją. JAV nepripažino SSSR kaip valstybės iki 1933

m.Sovietų lyderiai taip pat neužmiršo, kad amerikiečių kariniai

daliniai dalyvavo bandymuose nuslopinti revoliuciją. Sovietų požiūriu, visa

istorija nuo pat 1917 m. yra Vakarų bandymas izoliuoti SSSR politiškai ir

ekonomiškai. Stalinas keletą kartų karo metu pabrėžė, kad jis užsitikrins

teritorijas, korios turėjo lemiamą reikšmę SSSR saugumui. Baltijos

valstybės, dalis Suomijos, Lenkija ir Rumunija buvo tie kraštai, kurių

stalinas nenorėjo išleisti iš nagų. Jis taip pat norėjo daryti lemiamą

įtaką Vokietijos vystymuisi.Tačiau tie saugumo politikos principai ėjo koja kojon su jėgos politikos ir

ekonominiais bei politiniais motyvais. Naujų teritorijų kontroliavimas

leido Stalinui jas išnaudoti ekonomiškai bei plėsti komunistinę sistemą.● Sąvoka „šaltasis karas“ nusako, kad tarp Sovietų Sąjungos ir JAV

niekada nevyko „karštojo“, t.y. tikrojo karo. Vyko propogandinis, politinis

ir ekonominis karas, buvo varžomasi dėl įtakos sferų atskirose pasaulio

dalyse.

Skirtingi požiūriai į šaltąjį karą

Tarp istorikų vyrauja trys pagrindiniai požiūriai į šaltojo karo priežastis

ir jo varomąsias jėgas.Tradicionistai žiūri į JAV kaip į pasyvų dalyvį, kuris atsakė į agresyvius

priešininko veiksmus. Jie pažymi, kad šaltasis karas buvo idealoginis

vertybių konfliktas tarp dviejų skirtingų visuomeninių sistemų. JAV gynė

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1674 žodžiai iš 5566 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.