Antanas baranauskas
5 (100%) 1 vote

Antanas baranauskas

ANTANAS BARANAUSKAS

1835-1902Žymiausias 19 a. lietuvių poetas. Pagrindinis jo kūrinys – poema

“Anykščių šilelis”. Gimė poetas Anykščiuose, gausioje valstiečių šeimoje (5

vaikai). Gyveno miesto pakrašty. Tėvai sunkiai vertėsi, bet į baudžiavą

nėjo. Vaikystė sunki ir varginga, nuo mažens ganė bandą, dirbo sunkius ūkio

darbus, bet buvo linksmas, labai mėgo dainas ir pats sudėdavo piemenų

daineles, bet dėl prasto balso pravardžiuojamas Jurkštu ir pan. (vėliau

pasirašinėjo Jurkštas Smalaūsis).

Pirmosios mokslo žinios iš tėvo, mokėjusio lenkiškai skaityti ir rašyti.

Žiemomis lankė Anykščių parapinę mokyklą, buvo gabus, ypač matematikai.

Trūkstant lėšų mokslui, metus tarnavo Gelvonų klebonui, paskui dirbo tėvų

ūkyje. Buvo silpnokos sveikatos. 16 metų – Rumšiškių valsčiaus mokykla.

Mokėsi raštininku 2 metus. Ten mokslas buvo nemokamas, bet mokiniai turėjo

atidirbti raštinėse. Ten Antanas išmoko rusų kalbos. Vėliau dirbo Skuode,

Raseiniuose ir kitur raštinėse. Matė caro valdininkų kyšininkavimą,

girtuokliavimą. Rašė dienoraštį ir gausius laiškus tėvams. Dienoraštyje

išlikę jo “Įstatai kasdieniniam gyvenimui” (1853 m.): negerti, nerūkyti,

užlaikyti griežtai dietą, laikytis tylėjimo, kasdien tą pačią valandą

keltis ir gultis ir t.t. Rasdavo laiko skaityti ir mokytis. Sedoje

dirbdamas susipažino su Karolina Praneuskaite, poete, rašiusia lenkų kalba

ir šiek tiek lietuviškai. Ji turėjo didelės įtakos Baranausko kūrybai.

1856 m. įstojo į Varnių kunigų seminariją. Baigusį, jį, kaip gabų mokinį,

bažnytinė vyriausybė išsiuntė į Peterburgo dvasinę akademiją. Baigęs, gavo

stipendiją studijuoti užsienyje (Romoje, Miunchene ir kt.). Būdamas

Miunchene, rašė atsišaukimus prieš caro valdžią.

Baigęs mokslą, 1867-1884 profesoriavo Kauno dvasinėje seminarijoje. Be kitų

dalykų dėstė pamokslų sakymo metodiką (homiletiką). Pirmus 2 metus mokė ir

lietuvių kalbos. Tuo metu labai susidomėjo lietuvių kalbos mokslu: tyrinėjo

ir aprašinėjo tarmes, rengė gramatiką, bandė sudaryti rašybos gramatiką

(kuri dėl sudėtingumo neprigijo), palaikė ryšį su žymiais pasaulio

kalbininkais. Kai kurie Baranausko filologiniai darbai, ypač tarmių

tyrinėjimai, turėjo svarbią reikšmę lietuvių kalbotyrai.

Tapęs Žemaičių pavyskupu (1884), o vėliau Seinų vyskupu (1897), A.

Baranauskas užleido lietuvių kalbos tyrinėjimą, atsileido matematikai.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 378 žodžiai iš 751 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.