Antanas VISOCKIS
Dailininkas Antanas Visockis yra vienas iš tų šiauliečių, kurių ir vaikystė, ir kūrybinio darbo pradžia, ir, galų gale, gyveniškoji branda yra susiję su savuoju miestu. Gimęs 1941m. Šiaulių raj Džiuikų kaime, mokėsi J. Janonio vidurinėje mokykloje, 1960 m. baigė Kauno Vidurinę dailės mokyklą. 1968m. gavo Vilniaus Valst. Dailės Instituto (dabar Akademijos) pedagogikos fakulteto tapybos skyriaus diplomą. Sugrįžęs į Šiaulius, dirbo Vaikų dailės mokykloje, o nuo 1969 m. – K. Preikšo pedagoginiame institute, dėsto tapybą ir kompoziciją piešimo, braižybos ir darbų specialybės studentams. 1981 – 1985 m. jis buvo tapybos katedros vedėjas.
Tapytojas – akvarelistas. Tapo aliejumi , kuria filosofines-simbolines akvareles puantelistine technika. Kartu su A.Visockiene yra sukūrės keramikos pano interjeruose. Pagrindinė kūrybos sritis – akvarelė. A. Visockis – aktyvus visų šiauliečių dailės parodų dalyvis. 1970, 1976, 1981 ir 1982 metais buvo surengęs personalines parodas Šiauliuose ir Vilniuje. Nedidelės jo paveikslų parodėlės buvo eksponuojamos įmonėse ir įstaigose. Sėkmingai pasirodyta respublikinėse parodose, Pabaltijo akvarelės bienalėse, visasąjunginėse parodose. Daugelio parodų užsienyje dalyvis: Rusijoje, Lenkijoje, Benine, Prancūzijoje, Švedijoje, Olandijoje, JAV. Dailininkas surengė 10 personalinių parodų iš kurių dvi – Olandijoje.
Platus A. Visockio kūrybos teminis diapazonas – peizažai, natiurmortai, portretai, teminės kompozicijos. Jo paveiksluose ryškėja sudėtingas santykis tarp žmogaus ir jo pertvarkomo pasaulio. Paprastas motyvas ar detalė dažnai įgyja simbolio prasmę, tartum užkoduoja potekstę, antrinį turinį.
Viename iš pirmųjų A. Visockio personalinės parodos bukletų buvo pastebėta, kad “savotiškas tapytojo atradimas – paveikslai – miniatiūros, atlikti kruopščia akvarelės technika. Jų lyginamasis svoris bendrame kūrybos balanse tolydžio didėja, kaip tik juose formuojasi naujos plastinės ir teminės idėjos”. Laikas patvirtino pilnai tą prognozę. Ne iš karto ir nelengvai, tačiau jo akvarelės buvo pripažintos ir šiandien jau atstovauja lietuviškajai akvarelei sąjunginėje arenoje kaip visiškai savita, racionaliai išmąstyta ir preciziškai atliekama jos atšaka. A. Visockis akvarelinėje kūryboje pasirėmė ir savaip išvystė neoimpresionistų išpuoselėtą smulkių potėpių ir net taškučių techniką, leidžiančią perteikti itin jautrius nuotaikos niuansus. Neretai realus vaizdas susipina su vizija, tampa paslaptingas ir fantastiškas.