Antano maceinos požiūris į
5 (100%) 1 vote

Antano maceinos požiūris į



Antanas Maceina

1908 01 27 – 1987 01 27

Įvadas

„Filosofija gyvuoja jau keletą tūkstantmečių, bet aš nežinau tokio meto , kad jai būtų buvusi uždėta princesės karūna ar kad jai būtų plojusi minia. Dažniausiai filosofijai tekdavo kuklus tarnaitės vaidmuo. Iš pradžių ji buvo teologijos, paskui mokslo, o galiausiai ideologijos tarnaitė. Todėl jai nereikia nei komplimentų, nei liaupsių. Filosofija visų pirma yra dviejų laisvos dvasios žmonių dialogas. Ji gimė iš laisvės, todėl nepripažįsta nei vergų, nei ponų, nei šventųjų, nei kankinių. Filosofija pripažįsta tik lygiateisius dialogo partnerius. Galiausiai savo prigimtimi ji demokratiška. Ne iš kur kitur, o iš sokratiško dialogo išaugo visa Vakarų demokratija.[…] norėčiau skaitytoją parengti dialogui su Maceinos mintimi. O dialogas galimas tik su gyva mintimi.“1

Antanas Maceina – produktyvus mokslininkas ir mąstytojas, beveik pusšimtį savo gyvenimo metų atidavęs aktyviai veiklai. Galbūt jis ir nėra svarbiausias lietuvių filosofas, tačiau turbūt galima laikyti jį žinomiausiu. Pradėjęs savo veiklą tarpukario Lietuvoje, jis ir toliau ją tęsė išeivijoje. Rašytinis A. Maceinos palikimas labai gausus. A. Maceina – savito tipo krikščioniškasis filosofas: ne teologas, bet mąstytojas, besiremiąs ieškojimu, ne transcendentinių, žmogaus proto neaprėpiamų tiesų visuma, į kurias atsiremia ir dūžta silpnos žmogaus proto pastangos pažinti būties paslaptis ar bent praskleisti nežinomybės šydą. Maceina yra mąstytojas, todėl aukščiausias teisėjas ir vadovas jam yra žmogaus protas, pažinimas.

A. Maceina drauge yra ir poetas, skelbęs savo filosofiją A. Jasmanto slapyvardžiu. Poetinė žodžio jėga įgalina Maceiną ir filosofiniuose veikaluose pasiekti reto emocinio įtaigumo ir tuo pat metu reto išraiškos paprastumo. Maceinos veikalai yra prieinami ir tiems, kurie nėra studijavę filosofijos. Tačiau jį suprasti yra sunkiau negu skaityti. Ir abstrakčioms problemoms spręsti Maceina renkasi konkrečius personažus ( Didįjį Inkvizitorių, Jobą, A. Mickevičiaus Konradą, Solovjovo Antikristą ir kt.). Tai ne tik leidžia klausimą nagrinėti vaizdžiai, bet ir susieti jį su gyva tikrove. Žodžiai, pasakyti A. Maceinos savo mokytojo S. Šalkauskio adresu: “gyvenimo problema stovėjo jo mąstymo centre, ir jis sprendė ją pilnatvės šviesoje“2, pilnai gali būti taikomi jam pačiam. Žmogaus proto įvertintoje krikščioniškosios pilnatvės šviesoje Maceina ieško atsakymo į amžinąsias problemas, kad tuo būdu būtų suprasti mūsų laiko rūpesčiai.

______________________________________________________________________________

1 Arvydas Šliogeris. Antano Maceinos sugrįžimas. Maceina A. Raštai 3 t.,V.,1990, psl. 8.

2 Maceina A. Mintys, apmąstymai, V., 1998, psl. 15.

Kas yra filosofija?

Yra filosofų, abejojančių, ar filosofija yra mokslas tokia šio žodžio prasme, kuria mokslu vadinama biologija, fizika bei matematika. Jos santykis su šiomis ir kitomis mokslo disciplinomis yra išskirtinis. Aiškindamas filosofijos ypatybes, vienas žymiausių XX a. lietuvių filosofų A.Maceina sako štai ką: „Savo turiniu ji yra išnešiojusi bei pagimdžiusi visus mokslus, su jais tačiau nesusiliedama ir jų neatstodama: visų mokslų motina pati nėra mokslas“. 3

Jeigu pritartume šiai nuomonei, derėtų, matyt, padaryti išvadą, jog filosofija, nebūdama mokslas, neturi ir savo dalyko. Tačiau su A. Maceinos žodžiais be išlygų vargu ar galima būtų sutikti. Ilgainiui kito filosofijos nagrinėjamų problemų apimtis ir pobūdis, keitėsi ir pačių filosofų požiūris į savo discipliną. Antikoje ji siekė aprėpti visus teoriškai aiškintinus klausimus apie žmogų bei pasaulį ir, kaip jau minėta, to meto filosofija buvo universalus mokslas. Tiesa, ją visada daugiausia domino būties, gyvenimo ir pažinimo pagrindai. Požiūris į tai, kas sudaro šiuos pagrindus, keitės; kito ir pačių pagrindų sąvokos aiškinimas. Tyrinėjant būties pagrindus, senovės Graikijoje iš pradžių daugiausia dėmesio skiriama daiktų pradų ar elementų tyrimui.

Dabar pasakytume, jog daiktų elementus turi tirti ne filosofija, o fizika ar chemija. Tačiau kadaise jų, kaip atskirų mokslų, nebuvo, todėl daiktų pradų ar principų aiškinimas buvo vienu svarbiausių filosofijos uždavinių.

Naujaisiais laikais filosofų žvilgsnis nuo daiktų vis labiau ima krypti žmogaus ir daiktų santykio link. Filosofai vis labiau ima domėtis ne tiek daiktiškuoju pasauliu, kiek žmogaus santykiu su pasauliu, o kartu ir su pačiu savimi. Todėl filosofijos dalyką galima būtų apibūdinti taip: Filosofija aiškina būties pagrindus, žmogaus santykį su pasauliu ir pačiu savimi.

Žmogų domina ne tik išorinis pasaulis, bet ir jis pats (jo mąstymas, jausmai, idealai, siekiai, poelgiai), tai aišku, kad filosofui rūpi ne vien žmogaus santykis su pasauliu, bet ir su pačiu savimi. Garsus vokiečių filosofas I.Kantas pabrėžė, kad filosofą visų pirma turi dominti štai kokie klausimai:

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 795 žodžiai iš 2553 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.