Kokių paslaptingų reiškinių jums (draugams,artimiesiems,pažįstamiems) teko patirti? Ką apie tai manote?
Pasaulyje tiek daug rašoma ir pasakojama apie įvairius antgamtinius reiškinius.Vos ne kiekviena diena susiduriame su panašiais dalykais. Man taip pat buvo nutikę kažkas nesuprantamo ir paslaptingo,bet ar sapnus galima pavadinti paslaptingais ar nepaaiškinamais reiškiniais?
Sapnus mes sapnuojame tada kai miegame,mūsų poilsio metu. Ar dažnai jums atsitinka,jog sapnas jūsų išsipildo? Arba taip,jog sapnas atrodo labai tikroviškas? O galbūt tai buvo iš tikrųjų?
Man atrodo,kad aš taip pat nesapnavau prieš pora metų,tai buvo taip tikra… Pabudau aš anksti ryte ir jau girdėjau kaip mano tėvai virtuvėje pusryčiauja ir šnekasi. Aš atsistojau ir pažiurėjau kiek valandų,tada priėjau prie veidrodžio,pasidėjau mobilųjį telefoną ir pamaniau,kad dar nusnūsiu ,atsiguliau vėl į lovą ir nepraėjus net penkiom pajutau,jog virš mano galvos kažkas stovi… Tas kažkas pasilenkė prie manęs,pajutau sklindančią šilumą… Tikrai būčiau pakėlus galvą aukštyn ir pasižiūrėjus kas ta būtybė,bet negalėjau net piršto pajudinti,jaučiausi kaip sukaustyta grandinėmis… Negalėjau pajudėti ne dėl to,kad labai bijojau,o dėl to kad man neleido,atrodė,kad ta būtybė savo mintimis priverčia kiekviena mano raumenuką sustingti. Norėjau pašaukti tėtį,nes vis dar girdėjau jį šnekant su mama virtuvėje,bet net burnos pražioti negalėjau. Man pasidarė baisiai karšta ir tuo metu išgirdau balsą. Vis dėlto tai buvo ne kažkokia būtybė,o maloni jauna moteris,tai aš supratau iš balso… Tada mano baimė dingo,aš įdėmiai klausiau ką ji man sako ir kuo toliau klausiau jos tuo daugiau norėjau išgirsti…Tikriausiai įdomu būtų jums išgirsti ką ji man sakė,bet užsiminsiu tik tiek,jog ji kalbėjo apie tai kas manęs laukia ateityje ir tai po truputį pildosi…
Kai ji baigė kalbėti ir dingo aš greit atsisėdau ant lovos krašto ir bandžiau sau paaiškinti,jog aš sapnavau,bet mobilusis buvo padėtas ten kur ir buvau padėjusi šalia veidrodžio,tai reiškė,jog tada tikrai buvau atsikėlusi…
Aš tikiu,jog aš tada tikrai nesapnavau.O ką jūs manote ar aš sapnavau ar ne?
Na bet jei tai negalima pavadinti paslaptingu ir neaiškiu reiškiniu,man teks papasakoti daugiau nutikimų,kurie nutiko mano draugams,artimiesiems…
Mano manymu daugiausia yra kalbama apie dvasias ir NSO… Kas tai? Tiesa ar prasimanymai?
Girdėjau ne kartą kaip žmones į namus išsikviečia piktąsias dvasias… Ir jos visada būna piktosios dvasios… ar jūs tikite jomis? Aš tikiu ir man net baisu pagalvoti kas būtų jei mano namuose apsigyventu piktoji dvasia…
Vienas kunigas man pasakojo labai įdomu nutikimą (jam net teko matyti piktosios dvasios nuotrauka). Mes galime tik rinktis ar tikėti ar netikėti šio žmogaus pasakojimu.
Dar Prancūzijoje mama su dukra persikraustė į naują namą. Maža mergaitė (tuo metu jei buvo dvylika metų) naujo namo rūsyje rado žaidimą,kuris laikui bėgant jei vis labiau patiko ir ji žaisdavo jį vis dažniau ir dažniau. Mergaitė parodė savo nauja žaidimą savo mama,bet mama net nenutuokė kokias nelaimes jų šeimai gali jis atnešti. Mergaitė žaidė su spiritizmo lenta,tikriausiai kiekvienas iš mūsų esame apie tai girdėję. Iš pradžių dvasia tik atsakinėdavo į mergaitės pateiktus klausimus,vėliau dvasia su mergaite pradėjo bendrauti ne tik tada kai ši sėdėdavo namie ir pati klausinėdavo visko dvasios. Dabar dvasia ją lyg ir persekiojo,mergaitė bendraudavo su dvasia ir mokykloje ir bet kur kitur,tam nebereikėdavo ir spiritizmo lentos.
Su laiku dvasia pradėjo ir žaisti su mergaite.Buvo tokiu nutikimu,jog mergaitė sėdėdavo ant kėdės,o ši pakildavo nuo žemės ir skraidydavo po visą kambarį.Mergaitei tai patiko,bet dvasia pradėjo žiauriai su ja žaisti.Po kambary skraidindama ta kėdę su mergaite ji šveisdavo ja į siena. Kai mergaitė miegodavo dvasia pakeldavo jos lova ir pradėdavo purtyti,mergaitės klyksmas prikeldavo visus šeimos narius,bet kai jie ateidavo į jos kambarį viskas būdavo jau pasibaigę. Mama susirūpino dukters sveikata ir nuvežė ją į ligoninę,daktarai nieko negalėjo pasakyti,nes niekad dar nebuvo susidūrę su tokiais atvejais. Taip mergaitė grįžo namo,ji niekaip negalėjo atsikratyti piktąja dvasia. Galiausiai piktoji dvasia įsikūnijo į mergaites kūną.
Mergaitė buvo laikoma pririšta prie lovos,keikėsi įvairiausiais žodžiais,o vargšė mama net nenutuokė ką daryti…
Laikui bėgant mama sužinojo,jog tokiais atvejais į žmogų būna įsikūnijusi piktoji dvasia ir padėti gali tik kai kurie kunigai… Sunku buvo surasti kunigą,kuris iš žmogaus kūno išvarinėja piktąsias dvasias,bet ačiū Dievui tokį rasti pavyko. Pavyko rasti net du tokius kunigus… Sunkiai sekėsi išvaryti piktąją dvasią. Vienas kunigas žuvo,o antrasis neiškentęs išsikvietė piktąją dvasią į save ir iššoko pro langą taip išvarydamas piktąją dvasią iš mergaitės kūno,bet žūdamas pats…