1) joniečių gamtos filosofija antikos filosofija 6 a.pr.Kr. – 6 a.po.Kr pagoniška ir krikščioniška nuo 2 a.po Kr.
Talis ( iš chermeneutikos ir polemikos).
Kas yra pasaulio pradžia?
Pasaulio pradas -Vanduo (jusliškai nesuvokiamas, o išmąstomas) pirmoji metafizinė tikrovė.
Dvisklaida (daikto pavidalai jusminis ir esminis).
Transsendavimo judesys – mąstymo išėjimas iš juslinio pasaulio.
Refleksinis mąstymas – sąmonė stebi save pačią.
Anaksimandras
Arche (pradžia)(lot.principas) – tai kas amžina ir išlieka daikte paslėptu pavidalu.
Physis (gamta)(lot.prigimtis) – nekintanti tik protu suvokiama pasaulio struktūra.
Pasaulio pradas – apeironas (beribiškumas, neapibrėžtumas).
Anaksimenas , Pasaulio pradas – Oras.
2) Heraklito filosofija
Pasaulio pradas – Ugnis (absoliutaus tapsmo dokrina, viskas teka ir į tą pačią upę du kartus neįbrisi).
Ugnies kelionė (aukštyn – žemyn), varomoji jėga – priešybių vienybė ir kova.
Logoso teorija – kosminis protaspriešingas empyriniam žmogiškajam protui.
3) Parmenido filosofija priešinga Heraklito
Tikrovės pastovumo teorijos šalininkas.
Ką reiškia būti? Būtis yra nebūties nėra.
Būties požymiai: būtis yra amžina, būtis yra amžina ir nedaloma, būtis yra mąstoma ir pažini, nebūtis – ne.
Jo mokiniai sukūrė Apologetika, ir įrodymus Apolijas (Zenonas apie achilą ir vežlį).
4) Empedoklis
Žemė, Oras, Vanduo, Ugnis, elementus veikia Trauka ir Atostūmis (Meilė ir Neapykanta)
4 pasaulio raidos etapai:
Harmonija – neveikia jokia jėga
Harmonija yra veikia neapykanta
Chaosas
Atsikuria Harmonija veikian meilei.
Anaksagoras (Atėnai)
Chomeomerijos – pasaulio pradas begalinė kokybiškai skirtingų dalelių įvairovė principas viskas visuma.
Nusas – protas anapus pasaulio išjudinantis chomeomerijas, leidžiantis jungtis protingoje tvarkoje.
Abudu ieškojo būties ir tapsmo sintezės.
5) DEMOKRITAS
Atomistinė gamtos teorija, nebūtis yra tuštumoje, kurioje jungiasi atomai sudarydami daiktus.
Viską aiškina vienu pradu, nepripažįsta kokybinė pasaulio įvairovė.
6) SOFISTŲ PAŽINIMO SAMPRATA
Filosofija pasuka Humanizmo link, iškyla individualios sąžinės ir visuomenės konfliktas (Antigonė)
Retorika, etika, estetika, kalbos teorija. Protagoras, Hipijus
Pažinimo teorijos bruožai: 1) Sensualistinė, 2)Radikaliai Realityvistinė 3) Instrumentalizmas, Pragmatizmas 4) Konvencionalizmas (susitarimas)
7) SOFISTŲ SOCIALINĖS TEORIJOS – naujas filosofijos problemos laukas.
Socialinė ir moralinė filosofija
Physis (gamta) ir Nomos (įstatymas) santykio problema
Kuo saviti tokie žmonių sukurti dalykai: įstatymas, moralės ir religijos normos? 2 nuomonės:
HIPIJUS reikia gyventi pagal prigimtį, o valstybė tam priešrauja (pagal stipresnio teisę)
PROTAGORAS Žmonės gimsta lygūs, bet nelygius juos padaro valstybė. Reikia tobulinti institucijas, kad neprieštarautų žmonių prigimčiai. Žmonės valstybėje atsisako kai kurių teisių mainais už apsaugą.
8) Sokrato filosofinė reakciją į Sofistiką SOKRATO pažinimo samprata: pažink save
Sokratas sukūrė sielą. Teisingą pažinimą galima iškelti Sokratiškuoju Ironijos Principu: žinau, jog nieko nežinau ( I lygmens sąmonė)
Elengtika proto apvalymas nuo klaidingo žinojimo (klausimai Taip ir Ne)
Majautika sudėtingi išskaidyti klausimai pozytivioji dalis.
9) SOKRATO ETIKA
Pakeitė dorybės (aretės) prasme. Dorybė – sielos kokybės apibūdinimas, Dorybė – teisingas žinojimas, asmens moralinės aotonomijos principas (dorybės neatimsi prieš norą)
2 Aš: I) Socialinis (konfirmistas (prisitaikėlis), II) determinuotas – laisvės šaltinis
Dorybė – teisingas žinojimas, tai žmonės daro bloga, bo nežino kas yra gera.
Moralinė refleksija – sąmoningas laisvas pasirinkimas,( pvz. Refleksinė baimė – žinojimas ko bijoti).
Silpnybė – neatsižvelgiama į valios vaidmenį.
Sokrato dėka europos kultūros ats., įtampa tarp fakto ir idealo.
10) PLATONO BŪTIES TEORIJA (Sokrato mokinys)
Ar egzistuoja kokia nors tikrovė, kuri atitiktų tvirtą sąvokinį žinojimą ir būtų tikrojo pažinimo objektas? Tą tikrovę Platonas vadina Idėjų pasauliu (idėjos – būtis, daiktai – atspindys)
Pasaulio samprata Dualistinė (idealus ir materalus pasaulis)
Hierarchiškas idėjų išdėstymas nuo konkretesnių iki bendriausių idėjų – viršūnė Gėrio arba Vienio idėja.
11) PLATONO PAŽINIMO TEORIJA
Pažinimo šaltinis – Žmogaus protas (racionalizmo tradicija, priešinga empirizmo)
Anamnezės teorija (prisiminimų) pažinimas 2 būdais: Diskursinis (sąmprotavimo) Intuityvinis (tiesioginė intelektė daikto įžvalga).
Pažinimo metodas (Hipotetinė Dedukcija) – hipotetinės prielaidos – išvada
Indukcinis (priešingybė) – tikrovės stebėjimų apibendrinimas.
Mokslų klasifikacija pagal tobulumą ( kiek mokslas laisvas nuo juslinio stebėjimo: 1) Dialektika; 2) Matematika; 3) Gamtos pažinimas.
12) PLATONO ETIKA
Meilės teorija 4 pakopos tobulumo link, 4 stadijos;
Meilė kūnui, išmokstama myleti visų kūnų grožį.
Išmokstama myleti sielos grožį, meilė – paskata geriems poelgiams.
Išmokstama mylėti pažinimą apskritai, įkvėpimas kūrybiškai veiklai (social. Pedagogika)
Meilės viršūnė kontepliuotas grožis, meilė nebeturi kur eiti ir baigiasi.
Meilės teorijos trūkumas – antžmogiški reikalavimai.
Dorybė – sielos harmonija ir tvarka
(reikalinga pasiekti gėrio idėjai)
Siela:
juntančioji – santūrumas }
impulsyvioji – drąsa}
protingoji – mąstymas } teisingumas
13) PLATONO SOCIALINĖ TEORIJA, IDEALIOS VALSTYBĖS TEORIJA
Valstybė – organinis kūnas, darinys, padedantis siekti bendrojo gėrio, kiekvienas nerys privalo atlikti jam skirtą funkciją.
Teisingumas – visi žmonės savo vietoje.
Platono valstybės teorijoje žmonės iš prigimties nelygūs, teorija atvirai elitarinė.
Valstybę turi sudaryti sluoksniai pagal sielos kokybę
I) filosofai valdytojai, II) kariai gynėjai; III) žemdirbiai, amatininkai, pirkliai.
2 teorijos momentai I,II sluoksnių nariai negali turėti šeimos bei nuosavybės, visuomeninis vaikų auklėjimas.