Anykščių kraštas
5 (100%) 1 vote

Anykščių kraštas

Utenos apskritis

Gamtos grožiu viena ypatingiausių Lietuvoje Utenos apskritis dažnai vadinama ežerų kraštu, lyginama su ežeringąja Suomija ar nepaprastai raiškios gamtos Europos kraštu Šveicarija. Šią apskritį sudaro Utenos, Molėtų, Ignalinos, Zarasų ir Anykščių rajonai.

Anykščių rajonas

Geografinė padėtis

Plotas 1765 km2, 39 tūkstančiai gyventojų, iš jų 96% lietuvių, 3% rusų, 0,5% lenkų.

Rajono administracinis centras Anykščiai, 52 km nuo Utenos.Rajono vakarų dalis yra Nevežio žemumos pakraštyje. Didžioji rajono dalis išsidėsčiusi Vakarų Aukštaičių plynaukštėje, pietryčiuose pereinančioje į Aukštaičių aukštumą. Čia yra aukščiausia rajono vieta – 194 metrai. Per rajoną teka Šventoji su savo intakais. 76 ežerai, tarp jų 968 ha Rubikių, 200 ha Suosos, 192 ha Viešinto, 6 tvenkiniai. Miškingumas 29,8%, daugiausia pušynai, yra eglynų ir mišrių miškų. Didžiausi – Šimonių giria, Ramaldavos ir Troškūnų miškai.

J.Junevičiaus nuotrauka Pramonė – statybinių medžiagų, maisto, vyno gamybos – sutelkta Anykščiuose.

Per 250 kultūros paminklų.

Rytų Lietuvioje istoriškai susiklosčiusi geografinė ir etnogeninė sritis – Aukštaitija, minima rašytiniuose šaltiniuose nuo XIV a. pradžios. Vakarinėje srities dalyje, pagal geografinį rajonavimą – Vakarų aukštaičių plynaukštėje, kur aukštumos dar nesibaigė, o lyguma dar neprasidėjo, yra Aukštaičių kraštas. Jo žemių kontūras – į pietus siaurėjantis trikampis – kiek primena Respublikos siluetą. Priešpriešai pakraščiai nutolę vienas nuo kito 40-50 km. Aukščiausios krašte Storių kalvos iškyla virš jūros lygio iki 194 m, o Šventoji į pietus nuo Kavarsko isigraužusi tiek, kad nuo jūros lygio tėra apie 60 m.

Anykščių kraštą Šventoji dalija į kairiakrantę kalvotąją ir dešiniakrantę banguotą, vietom lyguminę dalį. Kalvotoje dalyje vyrauja moreniniai priesmėliai, dažnai su rieduliais. Vakarineje dalyje dirvožemis vientisos struktūros, tačiau nenuotakus, linkęs užmirkti.

Rajono teritorijos – 1764,9 km2 – didžiąją dalį sudaro žemės ūkio naudmenos – 56,8%. Tik lyguminiai Lietuvos regionai – Vidurio Lietuva, Suvalkioja naudmenų dalies dydžiu pralenkia Anykščių kraštą.

Pagal Anykščių rajono savivaldybės ir Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus informacinį leidinį „Anykščių kraštas“

Anykščių rajono bendra gamtinė charakteristika

Anykščių rajonas plyti Aukštaičių aukštumos vakarinėje nuošlaitėje – Vakarų Aukštaičių plynaukštėje. Reljefas itin nevienodas. Storių kalvų viršūnės iškyla iki 194 metrų virš jūros lygio, tuo tarpu Šventosios vaga žemiau Kavarsko įsigraužia net 134 metrų giliau ir tėra vos 60 metrų virš jūros lygio.

Geologiniu – geomorfologiniu požiūriu Anykščių rajonas yra vienas iš vertingiausių ir įdomiausių Lietuvoje. Šventoji ir jos intakai – Šlavė, Varis, Virinta ir kiti upeliai per tūkstančius metų išgraužė gilius slėnius ir atidengė tolimoje geologinėje praeityje suklostytus žemės sluoksnius; Vetygalos ir Daumantų atodangos atskleidė seniausius devono sluoksnius, kuriuose matosi ir svarbiausio Anykščių krašto gelmių turto – kvarcinio smėlio – sluoksniai.



Anykščių rajonas yra vienas didžiausių respublikoje (1764,9 kv. km). Rajono centras – Anykščiai (nuo Utenos – 52 km, 13362 gyventojai). Miestas įsikūręs abiejose Šventosios upės pusėse. Rajone yra 76 ežerai, iš jų didžiausias – Rubikių, turintis 16 salų. Beveik 30 proc. teritorijos – 525,97 kv. km – apaugusi miškais. Rajone aptikti ir naudojami kvarcinio smėlio klodai.

Prozininko, lietuvių literatūros klasiko Antano Žukausko -Vienuolio (1882-1957) memorialinis namas – muziejus. Rašytojas, pasistatęs šį namą 1925 m., čia gyveno iki savo mirties. Įrengta literatūrinė ekspozicija, saugomi autentiški memorialiniai kambariai. Kambariuose viskas palikta taip, akip buvo rašytojui gyvam esant. Darbo kabinete išsirikevusios jo pamėgtos knygos, iš portretų žvelgia sūnaus ir dukros akys, kabo rašytojo lazda. Pirmajame namo aukšte yra A.Vienuolio rankraščių, nuotraukų, kitų daiktų, nušviečiančių svarbesnius jo gyvenime ir kūrybos laikotarpius.Kieme – rašytojo kapas.

Poeto A. Baranausko (1835-1902) klėtelė.

Pirmasis Lietuvoje memorialinis muziejus, lankomas nuo 1927 m., garsiausias Lietuvoje ūkinis pastatas. Liaudies architektūros paminklas – statyta 1826 m., išlikę autentiški interjero elementai. Saugomi Baranauskų šeimos daiktai, 1863 m. sukilėlių ginklai. Čia 1858-1859 m. vasaromis poetas, būsimasis vyskupas Antanas Baranauskas sukūrė poemą „Anykščių šilelis“. Rašytojo A. Vienuolio rūpesčiu 1958 m. pastatytas klėtelės gaubtas (arch. V.Kvašys).

Senų miesto kapinių koplyčia (Mažieji Dievo namai) Vilniaus g. 35, tel. 5 44 32

Pastatyta 1858m. ant Burbiškio dvarininko kapo rūsio.Statinys įstabiai stilingas, jo statybą aprašė A.Vienuolis apysakoje ,,Vėžys”. Jau keleri metai koplyčia kultūros centras, kur renkasi žmonės, ieškantys atgaivos sielai.Po koplyčios skliautais rengiami susitikimai su muzikantais,literatais, ruošiamos parodos.

B.Buivydaitės (Tyrų

duktė) namas – muziejus, Tai – rašytojos B.Buivydaitės namelyje prie Šaltupio upelio įrengtas memorialinis muziejus. Kambariuose eksponuojami rašytojos baldai, asmeniniai daigtai, yra dalis bibliotekos, ant sienų kabo sesers tapyti paveikslai. Kitame kambaryje įrengta literatūrinė ekspozicija. Kaip ir kiti rašytojai, ji savo krašto, Anykščių gamtos išauginta.Daug metų tarp keturių žalio namelio sienų, net ir netekusi regėjimo, iki gilios senatvės nepadėjo plunksnos. ,,Pro vaikystės langą”, ,,Vargai vartus kilnoja” ir kt. kūriniai skirti savo kraštui, jo žmonėms. Muziejuje- memorialinė ekspozicija, rašytojos asmeniniai daiktai.

J. Biliūno sodyba, Niūronyse, gimtojoje J.Biliūno sodyboje įrengtas memorialinis muziejus. Etnografinėje sodyboje eksponuojami Biliūnų šeimai priklausę daigtai, baldai, baudžiavos reliktai – žibinčius, vyžos. Kitame kambaryje J.Biliūno gyvenimą ir kūrybą atspindinti ekspozicija, jo kūrinių leidimai. Sodybą puošia liaudies meistrų darbo ąžuolinės skulptūros, vaizduojančios patį rašytoją, jo apsakymų veikėjus.

Ši lietuviško sodžiaus aplinka slepia savy šilumą, galinčią sužadinti meilę kiekvienam nuskriaustam ir bedaliui.

Arklio muziejus, R Arklio muziejus yra 6 km nuo Anykščių, Niūronių kaime. Jis įkurtas 1978 m. prof. Petro Vasinausko. Muziejuje surinkta apie 4000 eksponatų. Tai arklių padargų ekspozicija, unikali filatelijos paroda, kalvio įrankiai, fotonuotraukose – arklininkystės istorja. Ekspozicija išdėstyta dideliame klojime, gyvenamojo namo, aukštaitijos etnografinės sodybos patalpose ir kalvėje. Aukštaičių etnografinėje sodyboje – arklio gadynės transporto priemonės, indai iš vytelių ir šiaudų.Rekonstruotų klojimų patalpose išsirikiavę iš Lietuvos kampelių surinkti vežimai, lineikos, bričkos… Kituose pastatuose – nuotraukos, meno kūriniai, pagerbiantys arklį ir artoją, žirgą ir karžygį. Kiekvienas eksponatas – įsidaiktinusi praeitis. Tai pažintis su kaimu.Čia galima pajodinėti arkliu, pasivažinėti karietomis . Jau tapo tradicija birželio pirmąjį šeštadienį rengti sporto ir etnografijos šventę ,,Bėk, bėk , žirgeli”.

Šiuo metu Jūs matote 33% šio straipsnio.
Matomi 1091 žodžiai iš 3282 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.