Anykščių miestas
5 (100%) 1 vote

Anykščių miestas

RUDAMINOS 2-OJI VIDURINĖ MOKYKLA

GEOGRAFIJOS REFERATAS

ANYKŠČIAI

PARUOŠĖ:

LINA JADLAUSKAITĖ 9B

2004 m.

Teritorija: 176,5 tūkst. haGyvena: 34,9 tūkst. žmonių, , iš jų 96% lietuvių, 3% rusų, 0,5% lenkų. 16,5 tūkst. vyrų, 18,4 tūkst. moterų(2001 m. gyventojų surašymo duomenimis)

PLOTASkm2 GYVENTOJŲSKAIČIUS, TŪKST. TANKUMAS, GYV.1km2

VILNIAUS APSKRITIS 9651 894,9 93

VILNIUS 287 578,6 1997

ŠALČININKŲ RAJ. 1492 40,0 27

ŠIRVINTŲ RAJ. 906 21,7 24

ŠVENČIONIŲ RAJ. 1692 35,8 21

TRAKŲ RAJ 1659 79,9 49

UKMERGĖS RAJ. 1395 51,4 37

VILNIAUS RAJ. 2220 87,6 43

UTENOS APSKRITIS 7201 201,6 28

UTENA 15 36,3 2453

VISAGINAS 9 33,8 3670

ANYKŠČIŲ RAJ. 1765 37,9 22

IGNALINOS RAJ 1496 25,0 17

MOLĖTŲ RAJ. 1368 26,4 20

UTENOS RAJ. 1214 17,6 14

ZARASŲ RAJ. 1334 24,8 19

LENTELĖ PALYGINIMUI SU KITAIS RYTŲ AUKŠTAITIJOS MIESTAIS

GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Geografinė padėtis J.Junevičiaus nuotrauka Plotas 1765 km2, 39 tūkstančiai gyventojų, iš jų 96% lietuvių, 3% rusų, 0,5% lenkų.Rajono administracinis centras Anykščiai, 52 km nuo Utenos.Rajono vakarų dalis yra Nevežio žemumos pakraštyje. Didžioji rajono dalis išsidėsčiusi Vakarų Aukštaičių plynaukštėje, pietryčiuose pereinančioje į Aukštaičių aukštumą. Čia yra aukščiausia rajono vieta – 194 metrai. Per rajonа teka Šventoji su savo intakais. 76 ežerai, tarp jų 968 ha Rubikių, 200 ha Suosos, 192 ha Viešinto, 6 tvenkiniai. Miškingumas 29,8%, daugiausia pušynai, yra eglynų ir mišrių miškų. Didžiausi – Šimonių giria, Ramaldavos ir Troрkūnų miškai. Pramonė – statybinių medžiagų, maisto, vyno gamybos – sutelkta Anykščiuose.Per 250 kultūros paminklų.

Rytų Lietuvoje istoriškai susiklosčiusi geografinė ir etnogeninė sritis – Aukštaitija, minima rašytiniuose šaltiniuose nuo XIV a. pradžios. Vakarinėje srities dalyje, pagal geografinį rajonavimą – Vakarų aukštaičių plynaukštėje, kur aukštumos dar nesibaigė, o lyguma dar neprasidėjo, yra Aukštaičių kraštas. Jo žemių kontūras – į pietus siaurėjantis trikampis – kiek primena Respublikos siluetą. Priešpriešai pakraščiai nutolę vienas nuo kito 40-50 km. Aukščiausios krašte Storių kalvos iškyla virš jūros lygio iki 194 m, o Šventoji į pietus nuo Kavarsko įsigraužusi tiek, kad nuo jūros lygio tėra apie 60 m. Anykščių kraštą Šventoji dalija į kairiakrantę kalvotąją ir dešiniakrantę banguotą, vietom lyguminę dalį. Kalvotoje dalyje vyrauja moreniniai priesmėliai, dažnai su rieduliais. Vakarinėje dalyje dirvožemis vientisos struktūros, tačiau nenuotakus, linkęs užmirkti.Rajono teritorijos – 1764,9 km2 – didžiąją dalį sudaro žemės ūkio naudmenos – 56,8%. Tik lyguminiai Lietuvos regionai – Vidurio Lietuva, Suvalkija naudmenų dalies dydžiu pralenkia Anykščių kraštą.

Pagal Anykščių rajono savivaldybės ir Anykščių A.Baranausko ir A.Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus informacinį leidinį „Anykščių kraštas“

PAVIRŠIUS

Anykščiuose plyti daugiausiai žemumos tačiau rytinėje rajono dalyje yra aukštumų. Prie pat Šventosios yra upių suformuotos (aliuvinės) lygumos. Į vakarus plyti paskutinio( Viurno ) apledėjimo kalvotos aukštumos, dar toliau į vakarus yra paskutinio apledėjimo moreninės lygumos. Į rytus nuo Šventosios plyti prieledyninių ežerų ( limnoglacialinės ) lygumos, o dar toliau į rytus, kaip irvakaruose yra paskutinio( Viurno ) apledėjimo kalvotos aukštumos.

NAUDINGOSIOS IŠKASENOS:

Anykščiai yra neogeno periode. Anykščiai yra vienintelė vieta Lietuvoje, kurioje randama balto, labai švaraus neogeno sistemos smėlio. Kadangi smėlis susidaręs beveik vien tik iš kvarco grūdelių, jis vadinamas kvarciniu smėliu. Telkinys Anykščiuose yra didžiausias Baltijos šalyse. Kvarcinis smėlis tai puiki žaliava langų stiklui, televizorių kineskopams, krištolui, stiklo tarai gaminti. Šiek tiek naudojamas ir namų fasadų apdailai. Dalis šio smėlio eksportuojama. Anykščiuose taip pat randama molio, ( gaminama plytos, keraminės apdailos plytelės, drenažo vamždžiai, čerpės, kokliai ) ir žvyro (naudojamas betonui, gelžbetoniui gaminti, keliams tiesti ir tasyti.

KLIMATAS

Klimatas – tai konkrečios vietovės daugiametis orų režimas, kurį lemia Saulės radiacija, Žemės paklotinis paviršius ir su tuo susijusi atmosferos cirkuliacija.

Orai – tai žemutinio sluoksnio būklė tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje.

Dėl geografinės padėties ypatumų Lietuvos teritorija yra pereinamojoje zonoje tarp jūrinio Vakarų Europos ir žemyninio Rytų Europos bei Azijos klimato.

Žiemą Anykščiuose yra nuo -5,5oC iki –6,0 oC. Vasarą nuo +16,5 oC iki 17,0 oC. Anykščiuose per metus būna gan daug saulėtų dienų – 65 ir daugiau (palyginimui: Kaune 50-55, Alytuje 60-65, Klaipėdoje 60-65). Vėjas nestiprus. Vidutinis vėjo greitis per metus yra 3,5-4,0 m/s. Žiemą sniego būna nedaug, bet išsilaiko jis gan ilgai. Sniego dangos storis siekia 15-20 cm, o dangos trukmė
nuo 90 iki 95 dienų. Kritulių kiekis per metus nuo 650 iki 700 mm.

VIDAUS VANDENYS

Anykščiai yra Nemuno baseine.. Per rajonа teka Šventoji su savo intakais(Virinta,Anykšta, Jara ir kt.) . Netoli Anykščių yra Šventosios-Nevėžio kanalas. Rajone yra 76 ežerai, tarp jų 968 ha Rubikių, 200 ha Suosos, 192 ha Viešinto, 6 tvenkiniai. Šventosios vandeningumas didelis. Prie Anykščių apie 300 m3/s . Ties Anykščiais potvyniai nebūdingi.

Rubikių ežeras

Vienas iš stambesnių Lietuvos ežerų, užliejęs 968 ha plotą. Ežero ilgis apie 5 km, plotis 3,4 km, kranto linija 24 km, didžiausias gylis 16,1 m. 1960 m. paskelbtas hidrografiniu draustiniu. Didžiausia ežero puošmena – 16 salų įdomiais vardais: Šertako, Šventavartų, Didžioji, Česnakinė ir kt. Stambiausia iš kurių užima net 16,4 ha plotą. Į ežerą įteka keletas upelių, išteka Anykšta. Ežeras protakomis susijungęs su Dusyno ir Mušėjaus ežerais. Šiaurinės ir pietinės Rubikių pakrantės tinkamos rekreacijai. Aplinkui ežerą įrengtos 9 poilsiavietrės, galima išsinuomoti, vandens dviračius, pasistatyti palapines, iškeliauti 2 dienoms vandens maršrutu per keturis ežerus, švariame ir skaidriame vandenyje malonu išsimaudyti. Jau tapo tradicija kiekvienais metais per Jonines rengti „Rubikių buriavimo fregatą“. 2003 metais vyko 20 toji Joninių buriavimo regata.

DIRVOŽEMIAI

Dirvožemis – tai purus viršutinis žemės uolienų sluoksnis, kuriame auga augalai. žemės pav. purios sąnašos (iki 2m) iš kurių susidarė dirvožemiai vadinami dirvožeminėmis uolienomis. Lietuvoje dirvožemiai susidarė ant moreninio priemolio rečiau ant smėlio ir žvyro. Anykščiuose vyrauja trijų tipų dirvožemiai: jauriniai pelkiniai, pelkiniai ir velėniniai jauriniai. Vakarinėje dalyje dirvožemis vientisos struktūros, tačiau nenuotakus, linkęs užmirkti.

DIRVOŽEMIŲ APIBŪDINIMAS

Aukštumų pakraščių moreninės lygumos labai mažai turi karbonato, todėl čia vyrauja velėniniai jauriniai dirvožemiai

Velėniniai jauriniai dirvožemiai:

a) silpnai nujaurėję

b) vidutiniškai nujaurėję

c) stipriai nujaurėję

Silpnai nujaurėję derlingesni už stipriai nujaurėjusius. Ten kur per daug drėgmės jauriniai supelkėja ir tampa jauriniais pelkiniais (18%)

Jauriniai-pelkiniai – paplitę ten kur blogos infiltravimo sąlygos, vakariniuose kalvų šlaituose, reikia sausinti, kalkinti, tręšti.

Pelkiniai – paplitę pelkėse.

Anykščiuose miškingumas palyginus pvz. su Švenčionimis, Trakais, Druskininkais, Šalčininkais. Miškų dalis savivaldybės plote sudaro tik apie 29,8%.. Didžiausi – Šimonių giria, Ramaldavos ir Troрkūnų miškai.

AUGALIJA IR GYVŪNIJA

Anykščiuose yra labai įvairių medžių: pušų, eglių, ąžuolų, beržų, uosių ir kt. Didžiausią plotą užima pušynai. Miškuose gausu uogų, gėlių. Šimonių giria esanti prie Anykščių yra vienas iš didžiausių miškų masyvų Lietuvoje.

Pavadinimas Plotas hektarais

Dainavos giria 135 000

Labanoro – Pabradės giria 91 100

Kazlų rūdos miškai 58 700

Karšuvos giria 42 700

Rūdninkų giria 37 400

Lavoriškių – Nemenčinės giria 31 000

Gaidžiūnų – Rumšiškių miškai 30 400

Kapčiamiesčio giria 27 700

Ažvinčių – Minčios giria 22 040

Rietavo miškai 20 870

Rūdiškių miškai 19 500

Žalioji giria 19 000

Biržų giria 18 070

Kulių miškai 16 100

Šimonių giria 13 500

Šimonių girioje yra baltųjų triušių ir lūšių.

TRIUŠIAI:

Triušiai yra greiti, miklūs gyvūnai. Jie gali vaikščioti, bet paprastai greitai šuoliuoja. Jų jautrūs ūsai ir stiprūs pojūčiai. Priekiniai dantys ilgi, ir jie, kaip ir graužikai, gali ėsti žolę, šaknis ir lapus. Triušiai turi dvigubą virškinimo sistemą. Taip pat rausia urvus. Naujagimiai triušiukai būna pilki, o jų akytės užmerktos.

LŪŠYS:

Priklauso kačių giminei. Plėšrūnai, medžioja smulkius gyvūnus.



SAUGOMOS TERITORIJOS IR LANKYTINIAI OBJEKTAI

Vaizdingi Šventosios slėniai, puikus Rubikių ežeras, dideli miškų masyvai, kalvotas reljefas, nuostabios gamtos apsuptos sodybos, kultūros paminklų gausa leidžia suprasti, kad didžiausias perspektyvas rajone turi pažintinis, poilsio bei kaimo turizmas.

Vorutos piliakalnis

Tai vienas didžiausių ir įspūdingiausių Aukštaitijos piliakalnių, landšaftinis istorinis draustinis. Piliakalnį supa 2 gilūs slėniai, kuriais teka Vorelio ir Volupio upokšniai. 1990-1993 m. archeologiniai tyrimai leidžia teigti, kad čia stovėjusi stipri XIII a. medinė pilis, siejama su pirmąja Lietuvos valstybės sostine Voruta. Elmės kraštovaizdžio draustinis. Piliakalnio papėdėje pastatytas koplytstulpis, skirtas Lietuvos karaliui Mindaugui (aut.J.Tvardauskas)

„Anykščių Šilelio“ landšaftinis draustinis

A.Baranausko apdainuotas Anykščių Šilelis – vienas iš gražiausių Lietuvos landšaftinių draustinių. Jo plotas – 1812 ha. Šilelį puošia kalvos, mišką kertančios raguvos, raižytas reljefas, vingri Šventosios juosta. Tarp stačiašlaičių
vinguriuoja daug mažų upokšnių. Lankytojus šilelis vilioja ne tik savo grožiu, ramumu, garsais ir kvapais, bet ir čia esančiais gamtos paminklais. Vienas iš labiausiai lankomų – Puntuko akmuo. Netoliese akį traukia aukštaūgių eglių apstotas Рlavės upokšnio slėnis – geologinis paminklas, kur saugomi net trijų žemės vystimosi periodų pėdsakai. Draustinyje išskirta rezervatinė (Virinto žemupio, Budragaidžio ežero apylinkės) ir poilsio zonos (Anykščių apylinkių miškai, Šventosios pakrantės).

Garsusis akmuo PUNTUKAS

Gražus visais laikais, siūbuojantis savo aukštomis pušimis Anykščių šilelis tyliu šlamesiu kviečia kiekvieną neabejingą gamtos grožiui medžių draugijon. 1960 m. jis paskelbtas landšaftiniu draustiniu, užima daugiau nei 1800 ha plotą. Šilelyje,už 8 km į pietus nuo Anykščių , giliai į žemę įsirėžęs guli „velnio neštas ir pamestas“ Puntuko akmuo. Tai gamtos, mitologijos ir istorijos paminklas. Poeto A.Baranausko apdainuotas, karžygio Puntuko vardu pavadintas šis Skandinavijos kalnų ledynų paliktas milžinas sveria 265 tonas, yra 5.7 m aukščio, 6.9 m ilgio ir 6.7 m pločio. Tai antras pagal dydį riedulių Lietuvoje. 1943 m skulptorius B.Pundzius jame iškalė lakūnų S.Dariaus ir S.Girėno bareljefus bei jų testamento žodžius lietuvių tautai.



Anykščių regioninis parkas

Parkas įkurtas 1992 metų rugsėjo 24 dieną vertingiausioms gamtiniu ir kultūriniu požiūriu Šiaurės Rytų Aukštaitijos teritorijoms išsaugoti, naudoti ir tvarkyti. ARP bendras plotas yra 16 269 ha. Iš jų miškai sudaro 5 029 ha. Regioniniame parke yra 1 -gamtinis rezervatas, 4 kraštovaizdžio draustiniai, 3 botaniniai, 4 geomorfologiniai, 4 hidrografiniai, 1 telmologinis ir 1 ichtiologinis draustinis. Anykščių senamiestis paskelbtas urbanistiniu draustiniu. Siekiant išsaugoti 1853 m. statytus klasicistinio stiliaus Burbiškio dvaro rūmus ir peizažinį parką, įkurtas Burbiškio kraštovaizdžio architektūros draustinis.Šventosios pažintinis takas

Anykščių regioniniame parke yra 5,5 km ilgio „Šventosios pažintinis takas“. Jis prasideda Anykščiuose ir tęsiasi iki Puntuko akmens palei Šventąją. Takas sužymėtas kas 50 m mediniais kuoliukais, rodančiais pėsčiųjų trasą ir išėjimus į kelią. Čia įrengta 15 pažintinių stotelių, 1 stovyklavietė, pastatytos medinės skulptūros, medžio drožiniai.. Tai puiki galimybė susipažinti su Anykščių šilelio kraštovaizdžio draustiniu, pažinti regioninio parko gamtą.



Šaltinis „Karalienės liūnas“

Anykščių apylinkėse, dešiniajame Šven yra nemažas šaltiniuotas vanden šaltinį: esą čia ir laumės gyvenusios, ir milžiniška žuvis žydo ožką prarijusi, ir naktimis išnyranti geltonkasė vaidilutė… O dar viena legenda porina, kad liūno gelmėn netoli Šventosios upės nugarmėjusi nuožmi karalienė su obuolmušiais žirgais kinkyta karieta….

tosios šlaite, Šavarių miško 10 – ajame kvartale, s telkinys gylys ( 6 – 7 m). Vandens perteklius iš liūno persilieja į Šventąją mažu, griovio pavidalo upeliu. Kokių tik legendų nėra apie šį



Pavarių akmuo

Pavarių akmuo stūkso Anykščių rajone Pavarių kaime, Šventosios upės slėnio pakraštyje ir šalia Variaus upės esančios kalvos šlaite. Šis riedulys, esantis Anykščių regioninio parko teritorijoje, 1964 metais buvo paskelbtas respublikinės reikšmės geologijos paminklu. Riedulį paliko iš šiaurės per Suomiją, Estiją ir Latviją atslinkęs paskutinis Nemuno ledynas. Riedulio matmenys (virš žemės esančios jo dalies): aukštis – 2, ilgis – 4,35, plotis – 3,89 metrai. Didžiausia horizontali apimtis yra 13,8 metrai.

Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo šaltiniai

Tai Kavarsko miestelyje greta bažnyčios, dešiniajame Šventosios šlaite, trykštantys šaltiniai. Šie šaltiniai laikyti šventais dar pagonybės laikais, tikėta, kad jų vanduo grаžina regėjimą. Dabar šaltiniai gavę Jono Krikštytojo vardą.Akmuo Puntuko brolis

Maždaug pusiaukelėje tarp Ažuožerių ir Anykščių akmuo už Puntukа mažesnis, bet savotiškai įdomus – Puntuko brolis. Tinka šis akmuo Puntukui į brolius – jeigu atkastum žemes, savo dydžiu galėtų varžytis su Puntuku. Akmens skersmuo yra 3 -3,5 m ir iškilęs virš žemės – 1,65 m.

Bijeikių piliakalnis

Piliakalnis yra Anykščių raj., Bijeikių km. Tai šiaurės – pietų kryptimi pailga kalva, kuriа iš vakarų ir šiaurės juosia Rubikių, iš rytų – Dusyno ežerai. Kalvos šlaitai gana nuolaidūs, iki 16 m aukščio, pietuose 3 – 4 m. Bijeikių piliakalnio viršuje 35 m ilgio ir 15 m pločio aikštelė. Šiaurinėje piliakalnio pašlaitėje, rytinėje papėdėje, Dusyno ežero vakarinėje pakrantėje buvusi piliakalnio senovinė gyvenvietė.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2184 žodžiai iš 7047 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.