Apgyvendinimo sistemos
Ekonominiai gamybiniai sociailiniai, kultūriniai ryšiai jungia gyvenvietes į sistemą. Išskiriaimos sitemos:
1.Monocentrinė- teritorijos apgyvendinimas tolygus, vienas centras 2.Policentrinė 3.Mišrioji 4.Žiedinė.
Monocentrinė sistema susidariusi tankiai apgyvendintose teritorijose, kur maždaug vienodos ekonominės, bei gamtinės sąlygos. Sistema apjungia įvairių funkcijų gyvenvietes. Pramonė ir sistemos valdymas sukauptos viename centre. Didelis miestas yra kultūros aptarnavimo centras. Ryšiai tarp gyvenviečių nuoseklūs. Trukūmai: centrai netolygiai išdėstyti, nevienodas aptarnavimas.
Policentrinė sistema gali susiformuoti iš įvairių specialiosios paskirties kompleksų. Nėra dominuojančio centrinio miesto. Gali susidaryti tirštai apgyvendintose teritorijose. Sistemos teoriniam modeliui artimosios gavybinės priemonės rajonas. Vyrauja nedideli miesteliai, turintys siaurą profilį. Visos gyvenvietės glaudžiai susijęgamybiniais ir aptarnavimo ryšiais. Sistema gali pereiti į monocentrinę, kai greta kalnakasybos kuriasi apdirbamoji pramonė. Dažniausiai susidaro aglomeracijos.
Mišrioji sistema turi ir monocentrinės ir policentrinės sistemos bruožų. Gali būti keli stamnūs centrai, bet jie atlieka skirtingas funkcijas.
Žiedinės sistemos charakteringa retai apgyvendintai teritorijai. Statomos atskiros gyvenvietės, kurios toli nuo ekonomikos, kultūros centrų.
Apgyvendinimo problemos sprendžiamos rekonstruojant gyvenviečių tinklus taip, kad atitiktų naujas ekonomines ir socialines sąlygas. Tai glaudžiai siejasi su gamybinių jėgų pasiskirstymu. Gavybinės pramonės Įm. Statomos ten, kur yra žaliavų. Apdirbamosios pramonės augimas nepriklauso nuo konkrečios vietos. Apdirbamosios pramonės reikšmei didėjantdidelė ir darbo išteklių reikšmė. Ištekliai yra mobilūsir gali keisti savo teritorija. Tačiau gyventojų pasiskirstymas priklauso ne tik nuo gamybos, bet ir nuo gamtinių, administracinių gyvinimo sąlygų.
Švytuoklinė migracija – kasdieninės kelionės į darbą ir atgal. Tai būdinga didelių miestų priemiesčių gyventojams. Gyventojų mobilumas padeda geriau pasirinkti darbą poilsį. Tobulėjant kelių tinklui ir transportui, švytuoklinei migracijos spindulys didėja. Tokie išvystyti ryšiai laikomi naujais urbanizacijos reiškiniais.
Norint tolygiai paskirstyti gyventojus reikia: 1.derinti gamybą ir dėstymą su darbo jėga. 2.išdėstyti visų laipsnių informacijos ir aptarnavimo įmones. 3.diferencijuoti gyvenvietes pagal jų įmones pagal jų funkcijas 4.nustatyti gyvenviečių įtakos ribas. 5.teritorija reikia zonuoti.
Mažų teritorijų centro įtakos zonos turi būti tokio spindulio, kad pesčiomis būtų galima pasiekti per laiką ne didesnį už leistiną kelionės į darbą mieste. Miestams augant didėja ir jų įtakos zona.
Centrų įtakos zonų dažniausiai įtakos turi geografinės sąlygos, gamtinės kliūtys, kelių tinklas.
Miesto įtakos zonos nustatymas R= Rab/(1+√Na/NB).
Rab- atstumas tarp miestų. Na, Nb miesto gyventojų skaičius.
Miesto funkcinės zonos.
Šios zonos ir miesto planas galudžiai susiję, keičiantis gamybos būdams keičiasi ir miesto planas. Gorenje pasiūlė griežtai atskirti 3 miesto fukcijas: 1.Pramone 2.Gyvenamąją vietą. 3.Poilsį. Šio principo laikomasi ir šiandienstatant miestus. Šiuolaikiniame mieste vyksta įv. Procesai. Teritorija kurioje vyksta bent vienas procesas ir yra vadinama funkcine zona.
Miesto teritorija skirstoma į: 1.Gyvenamoji 2.Pramoninė 3.Sandelinę 4.komunalinių įreng. 5.Poilsio 6.Užmiesčio.
Teritorijos nėra vientisos vienų zonų statiniai įsiskverbia į kitas zonas.
Funcines Zonas reikia išdėstyti taip kad būtų geros sąlygos dirbti, gyventi, poilsiauti ir t.t. Tai sprendžiama variantiniu metodu.
Pramonės ir sandelių zona. Įmonės statomos pramoniuose rajonuose. Labai dideliuose miestuose pramonė užima 50-60%. Pramonės raj. padėtį kitų zonų atžvilgiu reikia vertint atsižvelgiant į pramonės ir gyventojų interesus. Atsižvelgiama į: 1.gamtines sąlygas 2.laiką sugaištą nuvykstant į darbą 3.didelius vandens telkinius 4.sanitarines zonas
Pramonio raj. plotas : Q=N/K N – dirbančiųjų įm. skaičius. Atsižvelgiant į transportą dirbančiųjų pramonės raj. neturėtų būti daugiau 25-35 tūkst.
Įmonę iškelti arba palikti nuliamia eilė veiksnių:
1.esama aplinkos būklė 2.įm. žalingumo klasė 3.ar trukdo (padėtis mieste). 4.užstatymas 5.ar verta įm. plėsti. Visas nežalingas įmones, kurios netrukdo statybos plėtimui reikia palikti. Žalingų kurių negalima iškelti galima perprofiliuoti.
Viso miesto sandelius galima suskistyti pagal paskirtį: 1.bendrieji prekybos 2.specialieji (daržovių, vaistų, šaldytuvai ir .t.t.) 3.visi kiti sandeliai.