Turinys1. Paukščiai 2p.
2. Paukščių paplitimas ir rūšinė įvairovė 2p.
3. Lietuvos paukščių rūšis 3p.
4. Lietuvoje perintis paukščiai 3p.
5. Nykstantis paukščiai 4p.
6. Antropogeninis poveikis paukščiams 4p.
7. Paukščių sezoninės migracijos 4p.
8. Atskirų migrantų rūšių pasiskirstymas
virš Lietuvos teritorijos 5p.
9. Žmogaus poveikis migruojantiems pauščiams 5p.
10. Migruojančių paukščių skaičius 6p.
11. Paukščių žiemavietės 7p.
12. žiemojančių jūros paukščių mirtingumas 8p.
13. Žuvys. Žuvų populiacijų būklė ir dinamika 8p.
14. Žuvų ištekliai mariose 8p.
15. Žuvų ištekliai ežeruose, upėse ir tvenkiniuose 9p.
16. Žuvų populiacijos parametrai 10p.
17. Monitoriniuose vandens telkiniuose selektyviniais
tinklais sugautų žuvų vidutinė biomasė (kg). 11p.
18. Monitoriniuose vandens telkiniuose selektyviniais
tinklais sugautų žuvų vidutinis skaičius 11p.
19. Monitorinių, selektyviniais tinklais sugautų žuvų
rūšių ešerio ir kuojos vidutinė biomasė ir skaičius 12p.
20. Dominuojančios amžiaus klasės kuojos ir
ešerio populiacijose 1993 m. 12p.
21. Buka ir Skroblus 14p.
22. Žinduoliai. Paplitimas, gausumas, dinamika 15p.
23. Žinduoliai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą 17p.
24. Smulkiųjų žinduolių būklė bei kitimo tendencijos 18p.
25. Žmogaus ukinės veiklos įtaka ekologinei pusiausvyrai 19p.
26. Genotoksikologiniai gyvūnų pakitimai 20p.
27. Literatūra 22p.
Paukščiai
Iš visų Lietuvos stuburinių gyvūnų paukščių klasė yra gausiausia ir
plačiausiai paplitusi. Jie aptinkami miškuose, laukuose, ežeruose, upėse,
jūroje ir net didžiuosiuose miestuose. Kasmet pavasarį ir rudenį milijonai
paukščių praskrenda virš Lietuvos, keliaudami į šiaurės kraštus ar
traukdami iš ten su jaunikliais į pietus, kur praleidžia žiemą. Paukščiai
ne tik atneša didžiulę naudą žmogui naikindami įvairius kenkėjus, bet dėl
savo melodingų giesmių bei spalvingų apdarų sudaro neatskiriamą lietuviško
kraštovaizdžio dalį.
Paukščių paplitimas ir rūšinė įvairovė
Naujausiais duomenimis Lietuvoje užregistruota 313 paukščių rūšių,
priklausančių dvidešimčiai būrių.
Lietuvos ornitofaunos struktūra
Būriai Peri Mig- Žie- Užklys- Įrašytos Viso
ruoja moja ta į Rau- rūšių
donąją
knygąNariniai 1 2 1 1 3
Kraginiai 5 5 2 5
Irklakojiniai 1 1 2 3
Gandriniai 5 5 8 3 13
Flaminginiai 1 1
žąsiniai 17 7 11 8 38
Vanaginiai 14 12 7 3 10 18
Sakaliniai 3 3 2 3 3 7
Vištiniai 1 5 4 7
Gerviniai 7 7 2 4 9
Tilvikiniai 30 29 16 10 60
Smiltvištiniai 1 1
Karveliniai 5 3 2 1 5
Gegutiniai 1 1 1
Pelėdiniai 10 2 11 3 6 13
Leliniai 1 1 1
Čiurliapaukš-
tiniai 1 1 1
Šalvarniniai 4 4 3 4
Geniniai 1 8 4 9
Žvirbliniai 91 73 40 18 8 113
Iš viso: 211 167 85 71 67 313
Lietuvos paukščių rūšis
Lietuvos paukščių rūšių sąrašas nuolatos kinta. Atsirado daug naujų
rūšių, o kai kurios visai išnyko. Naujų rūšių atsiradimo ar išnykimo
procesai turi savus dėsningumus. Šiame šimtmetyje Lietuvos paukščių sąrašas
pasipildė daugiau nei penkiasdešimčia naujų rūšių. Dauguma jų
užregistruotos tada, kai praskrisdavo atsitiktiniai paukščiai. Ypač
būdingas tokių rūšių išplitimas, kurių pastovaus išplitimo arealai yra į
pietus ar pietvakarius nuo Lietuvos (ibiškasis ir purpurinis garniai,
karališkasis ibisas, palšasis grifas, Naumano pelėsakalis, kuoduotasis
einis, vakarinė lakštingala, dūminė raudonuodegė, remeza, svilikėlis. Taip
pat būdingas Lietuvai tokių rūšių paukščių išplitimas, kurių arealai
driekiasi į šiaurę ir šiaurės rytus (baltoji žąsis, skiauterėtoji gaga,
sibirinė gaga, rožinis kiras, ilgauodegė žuvėdra ir t.t.) Šiek tiek
silpniau vyksta ekspansija iš rytų, taip pat iš pietryčių ir šiaurės rytų
(geltonbruvė, nykštukinė ir rudoji pečialindos, geltongalvė kielė, sodinė
nendrinukė ir kt.). Tik pastaraisiais metais buvo pastebėti paukščiai,
atklydę ir iš vakarų (padūkėlis, amerikinė cyplė, islandinė antis).
Maždaug ketvirtadalis visų rūšių, kurios šiame šimtmetyje buvo naujai
užregistruotos, įsikūrė ir tapo neretos tinkamose gyventi vietose. Šios
kategorijos būdingiausi atstovai yra pietinis purplelis (Lietuvoje peri ir
žiemoja), geltongalvė kielė, nendrinis žiogelis, sodinė nendrinukė, dūminė
raudonuodegė, ūsuotoji zylė, remeza, svilikėlis (peri) ir sibirinė gaga
(žiemoja). Labiausiai tikėtina, kad kanadinės berniklės ir indiškosios
žąsys Lietuvoje stebimos dėl to, kad jos buvo introdukuotos
Skandinavijos
šalyse. Vidutinis naujų rūšių imigracijos greitis Lietuvoje šį šimtmetį
siekė 0.15 procentų per metus.
Lietuvoje perintis paukščiai
Šio šimtmečio antrojoje pusėje Lietuvoje pradėjo perėti 18 naujų
rūšių. Tačiau iš jų tik pietinis purplelis išplito po visą šalį ir yra
įprastas mūsų gyvenviečių ir miestų paukštis. Urvinė antis ir remeza kai
kuriose Lietuvos vietose taip pat tapo įprastais paukščiais.
Per tą laikotarpį Lietuvoje nustojo perėti dvi rūšys – sakalas
keleivis ir baltasis tetervinas. Sakalo keleivio išnykimas – globalinis
reiškinys, kurio pagrindine priežastimi laikoma intensyvus DDT preparatų
vartojimas ir išplitimas aplinkoje. Baltųjų tetervinų išnykimą greičiausiai
lėmė totalinis didelių pelkių naikinimas tiek Lietuvoje, tiek kaimyninėse
šalyse. Lietuva buvo baltųjų tetervinų arealo pietinė riba, todėl čia ši
rūšis ypač jautriai reagavo į aplinkos pasikeitimus. Gali būti, kad jų
išnykimui turėjo įtakos ir nesaikinga medžioklė.
Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, Lietuvoje peri 211 rūšių, 167
rūšys yra migruojančios ir 85 rūšys Lietuvoje tik žiemoja.
Nykstantis paukščiai
Daugelio rūšių paukščiai yra reti arba jų gausumas daugiausia dėl
antropogeninių aplinkos pasikeitimų mažėja. 67 rūšys yra įrašytos į
Lietuvos raudonąją knygą. Išnykusiųjų kategorijai priskiriamos 5 rūšys:
gyvatėdis, didysis erelis rėksnys, kilnusis erelis, sakalas keleivis ir
baltasis tetervinas. Išnykstančioms rūšims priskirta 12 rūšių: juodakaklis
naras, rudasis peslys, jūrinis erelis, startsakalis, putpelė, dirvinis
sėjikas, juodkrūtis bėgikas, stulgys, didysis apuokas, tripirštis genys,
kuoduotasis vieversys ir pilkoji starta.
Antropogeninis poveikis paukščiams
Antropogeninis poveikis paukščiams ištirtas nepakankamai. Detaliausiai
buvo tyrinėjama perinčių paukščių reakcija į žemės ūkio melioraciją.
Lietuvoje melioracijai labiausiai jautrūs balų, krūmuotų pievų ir krūmynų
sparnuočiai. Visiškai sunaikinus natūralią aplinką, t.y. transformuojant
miškus, krūmynus, pelkutes į žemės ūkio kultūrų plotus arba žalienas, visi
perėję paukščiai išnyksta. Bent kiek pakeitus aplinką, pavyzdžiui,
nusausinus laukų giraites, keičiant atskirų teritorijų naudmenų struktūrą,
pasikeitimai paukščių pasaulyje esti ne tokie intensyvūs. Pakinta bendrijų
struktūra: sumažėja rūšių skaičius ir dažnų rūšių individų bendrijoje
santykinai padaugėja; pasikeičia atskirų rūšių lokalinis gausumas, kai
kurios, ypač retos rūšys, išnyksta.
Pelkių ir vandenų žvirbliniai (ypač nendrinės startos, nendrinukės,
krakšlės) išnyksta, jei po melioracijos nebelieka laikinų, medžiais ir
krūmais neapaugusių pelkučių, tvenkinukų, kur vanduo išsilaikytų bent iki
gegužės mėnesio pabaigos.
Pasikeitus gyvenimo sąlygoms melioruojamuose plotuose krūmuotų pievų
perinčių paukščių skaičius sumažėja vidutiniškai 90%, krūmynų paukščių –
70%, miško paukščių – 40%.
Miškų ūkio veikla, ypač miško naudojimas daro neigiamą įtaką, visų
pirma didiesiems miškų paukščiams, taip pat – plėšriesiems, juodajam
gandrui, kai kuriems vištiniams, geniams.
Paukščių sezoninės migracijos
Pavasarį ir rudenį vienu gausiausių pasaulyje Rytų Atlanto migracijos kelių
plačiu frontu per Lietuvą vyksta intensyvi paukščių migracija. Sezoninių
migracijų tyrimai Lietuvoje buvo pradėti 1929 m. žieduojant paukščius
Ventės Rago ornitologinėje stotyje.
Virš Lietuvos teritorijos skrendančių paukščių rūšių sąrašą sudaro 167
rūšys. Tačiau didžiąją migrantų dalį (92%) pavasarį sudaro 20 rūšių
atstovai: kikilis, rudagalvis kiras, cyplė, varnėnas, paprastasis kiras,
didžioji antis, sidabrinis kiras, kovas, rudagalvė kryklė, pempė, žiloji
antis, keršulis, juodakaklis naras ir kt., rudenį – 14 rūšių (99%):
kikilis, varnėnas, kovas, keršulis, strazdai, sidabrinis kiras, pilkoji
varna, kuosa ir kt. Migracijos metu registruojamos ir į Lietuvos raudonąją
knygą įrašytos paukščių rūšys. Tai – didysis erelis rėksnys, kilnusis
erelis, sakalas keleivis, juodakaklis naras, jūrinis erelis, dirvinis
sėjikas, juodkrūtis bėgikas, stulgys, juodakaklis kragas, vidutinis
dančiasnapis, juodasis peslys, rudakaklis kragas, didysis baublys, juodasis
gandras, didysis dančiasnapis, žuvininkas, erelis rėksnys, gervė, mažoji
žuvėdra, ūsuotoji zylė, urvinė antis, pelėsakalis, jūrinė šarka ir kt.
Atskirų migrantų rūšių pasiskirstymas virš Lietuvos teritorijos
Atskirų migrantų rūšių pasiskirstymas virš Lietuvos teritorijos
nevienodas. Pavasarį pajūryje dominuoja vandens paukščiai – kirai ir antys,
Respublikos vidaus rajonuose – sausumos paukščiai: varniniai, varnėnai,
smulkūs žvirbliniai. Tai lemia geografinė Lietuvos padėtis bei kranto
linijos konfigūracija. Skrisdami ŠR kryptimi virš Baltijos,
pakrantėje pavasarį: jų daug mažiau žemyninėje Lietuvos
dalyje. Sausumos komplekso atstovai, skrisdami iš Vakarų Europos, patenka į
žemyninę Lietuvos dalį. Todėl jų mažiau sutinkama pajūryje. Rudenį visoje
Lietuvos teritorijoje vyrauja sausumos komplekso migrantai. Skrisdami iš
šiaurinių Rusijos kraštų, šie paukščiai atsiremia į jūros pakrantę ir
susitelkia siaurame Baltijos šalių pakrantės ruože. Ypač daug jų patenka į
Lietuvą, toliau migruodami Vakarų Europos, Viduržemio jūros link. Tuo tarpu
didžioji dauguma vandens paukščių patenka į Baltijos jūrą šiauriau Lietuvos
ir jų dalis mūsų pajūryje rudenį yra gana nežymi.
Žmogaus poveikis migruojantiems pauščiams
Žmogaus intensyviai keičiama aplinka daro nemažą poveikį ir migruojan-
tiems paukščiams. Sukurti dirbtiniai vandens telkiniai (Kauno marios, Elekt-
rėnų vandens saugykla, žuvininkystės tvenkiniai ties Kalnujais Raseinių
raj. ir kitur) pritraukia vandens migrantus, keičiasi jų migracijų per
Lietuvą keliai, pagausėja atskirų vandens paukščių ir tilvikinių vidiniuose
Lietuvos rajonuose, tuo pačiu pakinta migrantų rūšinė sudėtis ir jų gausumo
santykis. Maksimali pavasarinė migracija Lietuvoje paprastai stebima
balandžio mėn. II ir III dekadose. Tačiau, priklausomai nuo sezono oro
sąlygų šis migracijos maksimumas gali būti užregistruotas ir kovo mėn. III
ar balandžio mėn. I dekadose. Rudeninės paukščių migracijos maksimalaus
intensyvumo periodas – rugpjūčio mėn. III dekada ir rugsėjo mėn., kai
migruoja kikiliai. Šias bangas visada lydi plėšrieji paukščiai. Per visą
spalio mėn. skridimas silpsta ir baigiasi pirmosiomis lapkričio mėn.
dienomis. Antroje spalio pusėje pradeda vyrauti vandens paukščiai: antys,
kragai, kirai, žąsys, gulbės. Nemažai praskrenda karvelių, ypač keršulių.
Iš tilvikinių anksti rudenį keliauja kuolingos, vėliau – sėjikai. Pajūryje
nemažai užregistruojama kirų. Nedideliais būreliais traukia narai,
negausios žąsys: pilkosios, želmeninės ir baltakaktės. Iš ančių čia
aptinkama didžioji, rudagalvė, kryklės, cyplė, smailiauodegė ir pilkoji,
rečiau – klykuolė, kuoduotoji antis, gaga, ledinė antis, dančiasnapiai.
Reta gervė. Iš dieninių plėšrūnų čia gausiausi suopiai, paukštvanagiai, iš
naktinių – lututės, mažieji apuokai, balinės pelėdos. Didžiausią
migruojančių paukščių dalį sudaro žvirbliniai, iš kurių gausiausi yra
kikilis, paprastasis čivylis ir alksninukas.Per 1993 m. pavasario migracinį sezoną pajūryje užregistruota 6700
paukščių, priklausančių 82 rūšims. Daugiausia buvo vandens komplekso
paukščių (48 rūšys, 4000 paukščių), kurie sudarė 58.5% nuo bendro
praskridusių rūšių skaičiaus ir 61.5% nuo bendro migrantų skaičiaus.
Migracija buvo silpna ir užsitęsusi. Stebėtas tolesnis kormoranų skaičiaus
augimas.
Migruojančių paukščių skaičius
Rudens sezono metu pastebėta apie 200 000 paukščių, priklausančių 89
rūšims. Migrantų daugumą sudarė sausumos komplekso paukščiai, iš kurių
gausiausi – žvirblinių ir karvelinių būrių atstovai. Iš vandens komplekso
paukščių (1000 individų, arba 5% visų migrantų) gausiausi buvo žąsinių ir
kirinių būrių atstovai. Vilniaus apylinkėse per 1993 m. pavasario stebėjimo
sezoną užregistruota 10 400 paukščių, priklausančių 53 rūšims ir grupėms.
Daugiausia buvo sausumos komplekso paukščių, kas būdinga Lietuvos vidaus
rajonams. Migracija buvo intensyvi ir užsitęsusi per sezoną.Rudens sezono metu užregistruoti 62 rūšių migrantai. 1993 metams
būdingi invaziniai migrantai – uodeguotoji zylė, kėkštas, tapę dominantais.
Šių rūšių migracija paprastai gausesnė kas 4-6 metai. Stebėtos retos, į
Lietuvos raudonąją knygą įrašytos rūšys: plėšrioji medšarkė, vapsvaėdis,
erelis rėksnys, pilkoji žąsis.
Paukščių žiemavietės
žiemojančių jūros paukščių apskaita iš lėktuvų ir nuo kranto Lietuvos
pajūryje nuolat vykdoma nuo 1987 m. pagal Tarptautinio vandens paukščių
tyrimų biuro paruoštą metodiką.
Nustatyta, kad jūroje ties Lietuvos krantais ir Kuršių mariose nuolat
žiemoja 30 paukščių rūšių. Gausiausios rūšys: juodakaklis naras, ausuotasis
kragas, alka, klykuolė, ledinė antis, juodoji antis, nuodėgulė, sibirinė
gaga, mažasis ir didysis dančiasnapis, rudagalvis, paprastasis ir
sidabrinis kiras.
Išskirtos 2 tarptautinės svarbos paukščių žiemavietės jūroje (ties
Palanga, tarp 55 laipsnių 50 minučių / ir 56 laipsnių 00 minučių / ŠP ir
ties Kuršių Nerija, tarp 55 laipsnių 20 minučių / ir 55 laipsnių 40 minučių
/ ŠP) ir 2 – Kuršių mariose (ties Nerijos pakrante tarp Juodkrantės ir
Preilos bei Nemuno deltoje.
Lentelėje pateikti duomenys apie tas žiemojančių Lietuvos pajūryje
vandens paukščių rūšis, kurios sudaro ne mažiau kaip 1% nuo bendro ŠV
Europoje žiemojančių tos rūšies individų skaičiaus.
Žiemojančių Lietuvos pajūryje vandens paukščių
Liet.pajū- Viso ŠV Lietuvos
ryje, vnt. Europoje, dalis, %Juodakaklis naras 1000 100000 1
Antis nuodėgulė 40000 800000 5
Sibirinė gaga 900 15000 6
Didysis dančias-
napis 20000 150000 13
Mažasis dančias-
napis 1100 15000 7Paveiksle pateikta gausiausių antinių paukščių rūšių, žiemojančių
Kuršių mariose ir jūroje ties Lietuvos pakrante, gausumo tendencijų 1987-
1993 m. sausio mėn. analizė.
Matyti ryškus Kuršių mariose žiemojančių klykuolių sumažėjimas (- 83%)
po šaltos 1987 m. žiemos. Mažųjų dančiasnapių gausumas labai svyruoja
atskirais metais, o Kuršių mariose žiemojančių didžiųjų dančiasnapių nuolat
daugėja (iki 19 400 ind. 1993 m.). Daugiausia tai susiję su pūgžlių ir kitų
smulkių žuvų pagausėjimu Kuršių mariose. Jūroje žiemojančių rūšių gausumo
pokyčiai stabilesni. Sibirinių gagų, žiemojančių ties Palanga, skaičius