Aplinkos apsaugos ekonominės problemos
5 (100%) 1 vote

Aplinkos apsaugos ekonominės problemos

Įvadas

Gamtos ištekliai – tai gamtos elementai (žemė, vanduo, oras, klimatas,

augalija,

gyvūnija, naudingosios iškasenos, landšaftas), naudojami visuomenės

reikmėms tenkinti. Tarp žmogaus ir gamtos išteklių yra abipuse

priklausomybė. Gamtos ištekliai sudaro sąlygas žmonijai egzistuoti ir

vystytis, o žmogus, plėtodamas gamybą, mokslo ir technikos pažangą,

keičia gamtos išteklių struktūrą, įvaldo vis naujas gamtos jėgas. Jau

dabar vis daugiau naftos išgaunama vandenynuose, metalų rūdos kasamos

amžino įšalo zonose, gėlo vandens atsargas rengiamasi papildyti iš Arkties

bei Antarktidos ledynų.

Gamtos ištekliai lemia šalių ekonominę raidą. Gamtos turtų turtingos

valstybės turi gerokai didesnes galimybes plėtoti gamybą, prekybą,

socialinę sferą. Šių išteklių eksportas yra svarbus pajamų šaltinis.

Pavyzdžiui dabar dideles pajamas gauna naftą ir metalus eksploatuojančios

šalys.

Gamtos turtų naudojimas sukelia dvejopas problemas. Pirmiausia, kai kurių

gamtos turtų ištekliai senka. Naujų išteklių paieškai ir išgavimui reikia

milžiniškų lėšų, dažnai iš esmės keičiasi jų geografinis išsidėstymas. Dėl

to didėja išteklių transportavimo bei bendros gamybos išlaidos, ypač

tuomet, kai dėl išteklių išsekimo įmonės priverstos keisti technologijas ir

gamybos profilį. Antra problema ta, kad dažnai išgaunami tik pagrindiniai

mineralinių išteklių komponentai. Kiti prilyginami atliekoms, kuriomis

teršiama aplinka. Todėl kompleksinis visų išteklių komponentų naudojimas

yra ypatingai svarbus ekonominis ir gamtos apsaugos veiksnys.

Racionalus gamtos išteklių išgavimas bei naudojimas tiesiogiai susijęs su

natūralios gamtinės ir žmogaus sukurtos aplinkos išsaugojimu. Tuo rūpinasi

aplinkos apsauga. Ji apima visą kompleksą tarptautinių, valstybinių ir

visuomeninių priemonių, kuriomis siekiama išsaugoti natūralius ekologinius

ryšius, išvengti žalingų gamybos procesų ar žmonių veiklos pasekmių arba

maximaliai jas sumažinti. Aplinkos apsauga kaip mokslas yra dviejų mokslo

grupių sandūroje – gamtos ir ekonominių – socialinių. Tik kompleksinis

ekonominių, teisinių, techninių, biologinių priemonių naudojimas gali

garantuoti racionalų gamtos išteklių naudojimą dabar ir ateityje.

Kadangi Lietuva nėra turtinga gamtos ištekliais, tai panagrinėsime

antrąją gamtos turtų naudojimo problemą – neracionalų gamtos išteklių

naudojimą, transportavimą, ekologišką žemdirbystę, bei elektros energijos

gamybos problemą.

Aplinkos apsaugai skiriamas ypatingas Europos Sąjungos dėmesys

Aukštas Europos Komisijos pareigūnas sveikina Lietuvą uždarius Aplinkos

derybinį skyrių, tačiau ragina vykdyti derybų metu prisiimtus

įsipareigojimus – tiek priimant įstatymus, tiek užtikrinant finansinę

paramą aplinkosaugos standartams įgyvendinti.

Tokią poziciją Europos Komisijos (EK) Aplinkos apsaugos direktorato

generalinio direktoriaus pavaduotojas Jeanas Francois Verstrynge išsakė

susitikime su vyriausiuoju euroderybininku Petru Auštrevičiumi.

Derybas dėl vieno iš sudėtingiausių dėl savo apimties ir įgyvendinimo

kaštų – Aplinkos skyriaus – Lietuva baigė 2002 m. birželio pabaigoje,

išsiderėjusi tris pereinamuosius laikotarpius: pakuočių ir pakavimo atliekų

tvarkymo, miestų nuotėkų valymo, lakių organinių junginių srityse.

„Europos Komisija ypatingą dėmesį skiria aplinkos apsaugai. Ateityje

aplinkosauginiai standartai įgis dar didesnę reikšmę. Žemės ūkyje,

energetikoje ir kitoje ekonominėje veikloje būtina diegti pažangias

aplinkos neteršiančias technologijas“, – sako Jeanas Francois Verstrynge.

Komisija ragina daugiau dėmesio bei investicijų skirti oro kokybės

užtikrinimui.

P.Auštrevičius pareiškė tikįs, kad kintantis ES požiūris į aplinkosaugos

reikalavimus neturės įtakos jau pasiektiems derybiniams rezultatams.

Numatoma, kad iki 2009 m. kasmet aplinkosauginių standartų įgyvendinimui

reikės skirti iki 200 mln. Lt. Didžiausios investicijos planuojamos atliekų

tvarkymo sistemų ir vandenvalos įrenginių statybos srityse.

Pusę reikiamų lėšų – apie 100 mln. Lt kasmet – ketina skirti Europos

Sąjungos fondai, kitą dalį sudarys valstybės biudžeto, tarptautinių

finansinių institucijų lėšos.

Jeanas Francois Verstrynge paragino Lietuvą aktyviau dalyvauti ES

aplinkosauginėse programose bei pritraukti daugiau privačių bei Europos

sąjungos investicijų į šią sritį.

„Jūs turite būti pasiruošę priimti ne tik dabar gaunamus programos ISPA

pinigus, bet ir daug didesnes pinigų sumas iš įvairių fondų, kurias gausite

įstoję į ES. Lietuva turi įrodyti, kad deramai panaudoja aplinkosaugai

skiriamus pinigus bei stiprinti administracinius gebėjimus“, – sakė Europos

Komisijos Aplinkos apsaugos direktorato generalinio direktoriaus

pavaduotojas.

Vyriausiojo euroderybininko teigimu, investicijos į aplinkosaugą turi

būti subalansuotos ir netapti pernelyg didele našta mokesčių mokėtojams.

P. Auštrevičius EK pareigūną informavo, kad Seimas į rudens sesijos

darbotvarkę įtraukė aplinkosaugai svarbius įstatymus – Pakuočių ir pakavimo

atliekų tvarkymo, taip pat Mokesčio už aplinkos teršimą. Šis įstatymas

skatintų gamintojus ir importuotojus patiems organizuoti
atliekų tvarkymą.

Per šešerius metus Lietuvai reikės įsteigti 10-12 regioninių atliekų

tvarkymo sistemų, sutvarkyti netinkamus naudoti atliekų sąvartynus.

Lietuva įsipareigojo, jog iki 2010 m. miestų ir miestelių nutekamujų

vandenų išvalymo lygis atitiks ES standartus. Per dešimtmetį į nuotėkų

valymo įrenginių statybą ar rekonstrukciją reikės investuoti 2 mlrd.litų.

Planuojama, kad mažiausiai pusę šių išlaidų padengs ES fondas ISPA.

Trečiojo pereinamojo laikotarpio prašoma įgyvendinant Lakių organinių

junginių direktyvą, kuri riboja teršalų išmetimą, pervežant ir laikant

benziną.

Artėjanti elektros energijos stygiaus problema

Lietuva įsipareigojusi ES uždaryti Ignalinos Atominę Elektrine susiduria su

kita problema – gresiančiu elektros energijos stygiumi. Todėl būtina matyti

naujus galimus elektros gamybos šaltinius, ypač savus ir atsinaujinančius

kaip hidroenergiją, nors ji ir negali pakeisti AE. Vienas tokių

perspektyvių hidroenergijos šaltinių yra šalies didžiųjų upių – Nemuno ir

Neries – vandens energijos panaudojimas, kuriose sukoncentruota apie 80%

visų techninių šalies hidroenergijos išteklių.

Tačiau didelių hidroelektrinių (HE) statyba tampa vis sudėtingesnė,

konkurencija elektros gamybos rinkoje didžiulė, aplinkosaugos suvaržymai

griežtėja. Vienas iš veiksnių, kurie sustiprintų HE padėtį konkurencinėje

kovoje su kitokio tipo elektros jėgainėmis, būtų išorinių kaštų arba žalos,

kurią aplinkai padaro kiekviena elektrinė, vertinimas. Deja, kol kas

praktikoje vyrauja tik ekonominis – mažiausių išlaidų kriterijus.

Tyrimo metu buvo lyginamos HE ir galimos naujos kondensacinės elektrinės

(KE) suminės mažiausios išlaidos tam pačiam energetiniam efektui gauti.

Nustatyta, kad HE nepalyginamai mažesnės eksploatacijos išlaidos, nors jų

ekonominis efektyvumas yra ribinis. Santykinai mažos eksploatacinės

išlaidos labai svarbios, nes Lietuva visiškai neturi kuro elektrai gaminti.

Tačiau vertinant išorinius elektros gamybos kaštus – naudą dėl mažesnės

žalos aplinkai – HE tampa ekonomiškai efektyvi. Tai išryškėja, priėmus

dėmesin šiluminių elektrinių išmetamą į atmosferą didelį kiekį CO2. Iki

šiol už tai Lietuvoje aplinkosaugos mokesčiai netaikomi. Net esant šiems

mokesčiams nedideliems, susidarytų apie 152 mln. Lt suma kasmet. Šios žalos

galėtų būti išvengta, jei būtų statomos HE ant Nemuno ir Neries. Būtina

pabrėžti, kad čia, vertinant ekologinius kriterijus nebuvo atsižvelgta į

pagrindinio HE elemento – tvenkinio įtakos gamtinei, socialinei, fizinei

aplinkai specifiką.

Kadangi nėra elektros galios poreikio ir trūksta didelio pradinio kapitalo,

didžiųjų Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – energijos panaudojimo projektai

yra tolesnės perspektyvos uždavinys. Ir visgi, įvertinant pasaulines

energetikos tendencijas – nuolatinį kuro brangimą bei mokesčių už

atmosferos taršą didėjimą, Nemuno ir Neries vandens energijos racionalus

panaudojimas yra aktualus.

Didelių hidroelektriniu finansavimo problema

Nepriklausomo elektros gamintojo (NEG) sąvoka atsirado siekiant privatų

sektorių įtraukti į elektros (energijos) gamybos rinką, iš dalies ją

demonopolizuojant ir, svarbiausia, pritraukiant privatų kapitalą

infrastruktūros projektams – energetikos sektoriui plėtoti. Pastaruoju

metu NEG projektai tapo efektyvia užsienio investicijų priemone

besivystančiose šalyse, kur trūksta savo kapitalo elektros jėgainėms

statyti. NEG hidroenergetikos plėtrą vykdo per vadinamuosius SVEP projektus

(hidroelektrinę statyti, valdyti, eksploatuoti, perduoti) ir jų atmainas

SVE, SEP, RVEP, RVE, REP. Čia R reiškia rekonstrukciją.

Konkretus SEP finansavimo modelio pritaikymo pavyzdys – Birštono HE

statyba. Ši HE galėtų būti statoma, finansuojama ir eksploatuojama

privačių kompanijų ir po apibrėžto eksploatacijos laikotarpio perduodama

valstybei. Finansavimo pagal SEP modelį tikslas – padengti Lietuvos

valstybės biudžeto pinigų trūkumą. Tam Lietuvos Vyriausybė turi leisti

įkurti Birštono HE bendrovę. Ji yra atsakinga už HE finansavimą,

projektavimą ir statybą, eksploataciją ir priežiūrą. Visi statybos dalyviai

būtų atstovaujami Birštono HE bendrovėje kaip akcininkai. Šios elektrinės

investicijų suma – apie 600 mln.lt. Jos būtų dengiamos indėlininkų įnašų

-90 mln. lt. (15%), pirmaeilės skolos – 384 mln. lt. (64%) ir komercinės

paskolos – 126 mln. lt. (21%).

[pic]

Ruošiant ir realizuojant projektą tektų sudaryti apie 40 sutarčių. Projekto

ruošimas, sutarčių sudarymas ir pasirašymas iki statybos darbų pradžios

užtrunka ilgą laiką – apie 5 – 10 metų. Per šį laikotarpį turėtų būti

priimti nauji Lietuvos valstybės įstatymai, iš dalies ir užsienio

investicijų pagal SEP modelį įteisinimas, ir kiti. Dar apie 5-7 metus

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1423 žodžiai iš 4716 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.