Aplinkos apsaugos valdymas
5 (100%) 1 vote

Aplinkos apsaugos valdymas

TURINYS

I .Aplinkos apsaugos valdymo samprata, tikslai ir uždaviniai

II.Aplinkos apsaugos valdymo turinys:

1. Ekologinių santykių reguliavimas

2. Aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo planavimas

3. Aplinkos apsaugos priemonių koordinavimas

4. Vastybinio gamtos išteklių kadastro tvarkymas

5. Aplinkos monitoringas

6. Valstybinė aplinkos apsaugos kontrolė

II.Aplinkos apsaugos valdymo principai

I.Aplinkos apsaugos valdymo samprata,

tikslas ir uždaviniai

Aplinkos apsaugos veiksmingumas, jos tikslų bei uždavinių realizavimas, taip pat ekologinių normų įgyvendinimas reikalauja optimalaus ir nuolat funkcionuojančio aplinkos apsaugos valdymo aparato, kuris yra formuojamas nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiais. Viena optimaliausių aplinkos apsaugos problemų – kaip sukurti optimalią aplinkos apsaugos sistemą.

Aplinkos apsaugos valdymas – tai vienas savrbiausių ekologinės teisės institutų, kurio normos reguliuoja valstybės institucijų veiklą organizuojant ekologinius santykius, kad būtų užtikrinta aplinkos apsauga ir racionalus gamtos išteklių naudojimas.

Lietuvos respublikos konstitucijos 54 straipsnyje yra sakoma, kad : “Valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.” Taigi iš to galime daryti išvadą, kad aplinkos apsauga yra viena iš valstybės funkcijų, taip pat ir visų valstybės institucijų, realizuojančių valstybės funkcijas, konstitucinė pareiga ir neatskiriama jų kompetencijos dalis. Aplinkos apsaugos valdymas – tai valstybės ir vietos savivaldos institucijų bei taikomų poveikio priemonių, siekiant visuomenės ekologinio saugumo bei ekologinės gerovės, sistema. Taip pat šį ekolooginės teisės institutą galime apibūdinti ir kitais žodžiais, tai:

Aplinkos apsaugos valdymas – normos, kurios reguliuoja valstybės institucijų veiklą organizuojant ekologinius santykius, kad būtų užtikrinta aplinkos apsauga ir racionalus gamtos išteklių naudojimas. Teisiškai aplinkos apsaugos valdymas apima tokias sritis:

1) aplinkos apsaugos strategijos ruošimą;

2) programų ruošimą ir įgyvendinimą;

3) poįstatyminių aktų leidimą;

4) gamtos išteklių apskaitą;

5) gamtos išteklių naudojimo planavimą;

6) gamtos išteklių kadastro rengimą;

7) valstybinių gamtos išteklių suteikimą naudotis;

8) aplinkos monitoringo vedimą;

9) aplinkos apsaugos kontrolę ir kt.

Tačiau nereikėtų pamiršti,kad aplinkos apsaugos valdymas apima labai plačią visuomeninių santykių sritį ir liečia ne tik betarpiškai aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimą, bet ir mokslo, švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos santykius, taip pat santykius, susijusius su teritoriniu planavimu, miestų statyba, rekreacija ir t.t.

Aplinkos apsaugos valdymo tikslas – palaikyti tokį visuomenės ir aplinkos sąveikos lygį, kuris :

1) Sudarytų sąlygas išsaugoti aplinką kaip būtiną natūralią visuomenės egzistavimo sąlygą;

2) Užtikrintų tolesnį socialinį ir ekonominį visuomenės vystymąsi;

3) Sudarytų sąlygas realizuoti žmogaus teises gyventi švarioje ir sveikoje aplinkoje.

Visa tai ir sudaro ekologinio visuomenės saugumo turinį.

Aplinkos apsaugos valdymo uždaviniai :

1) suformuluoti teisės normų sistemą, kuri atitiktų pasikeitusias sąlygas, palaipsniui sustabdant aplinkos kokybės blogėjimą;

2) pertvarkyti valstybinį valdymą, plačiau diegti ekonomines gamtos apsaugos priemones. 1990m. įkurtas Aplinkos apsaugos departamentas, pavaldus Seimui, 1994m. perorganizuotas į Aplinkos apsaugos ministeriją;

3) Užtikrinti ir skatinti ekologiškai racionalų (t.y. aplinkai nežalingą) aplinkos ir jos išteklių naudojimą;

4) Užtikrinti gamtos apsaugos išteklių atkūrimą ir gausinimą;

5) Apsaugoti aplinką nuo bet kokio užteršimo;

6) Stiprinti taupaus gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos reikalavimų laikymosi kontrolę ir kiti uždaviniai.

II. APLINKOS APSAUGOS VALDYMO TURINYS

Aplinkos apsaugos valdymo turinį sudaro aplinkos apsaugos valdymo funkcijų ( aplinkos apsaugos institucijų poveikio visuomenės ir aplinkos sąveikai krypčių) visuma. Kadangi valdymo funkcijos sudaro viso aplinkos apsaugos valdymo objektyvųjį turinį, todėl ir aplinkos apsaugos subjektai pirmiausiai priklauso nuo pagrindinių aplinkos apsaugos valdymo funkcijų išsiaiškinimo ir jų teisinio įtvirtinimo konkrečių institucijų kompetencijoje.

Ekologinių santykių reguliavimas, aplinkos apsaugos planavimas, aplinkos apsaugos priemonių koordinavimas, gamtos išteklių kadastrų tvarkymas, aplinkos monitoringas, aplinkos apsaugos kontrolė – tai yra pagrindinės aplinkos apsaugos valdymo funkcijos , kurių pagrindu yra organizuojama visa aplinkos apsaugos veikla.

Tad dabar apie kiekviena iš šių funkcijų (pagrindų) plačiau:

1. Ekologinių santykių reguliavimas

Aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo reguliavimas – tai pagrindinė valstybės funkcija. Jos turinį sudaro valstybės institucijų veikla, priimant teisės aktus (t.y įstatymus ir kitus teisės aktus) aplinkos apsaugos srityje. Priimdamos tam tikrus teisės aktus, priklausančius savo kompetencijai, aplinkos
apsaugos institucijos nustato juridinių ir fizinių asmenų ribas ir taisykles aplinkos ir jos išteklių atžvilgiu, įtvirtina aplinkos apsaugos reikalavimų nevykdymą ( netinkamą vykdymą) ir k.t. Taip pat ekologinių santykių reguliavimo funkcija sudaro pagrindą visoms kitoms aplinkos apsaugos valdymo funkcijoms realizuoti.

Taigi klausimus, susijusius su aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimu, priima įvairios valdžios institucijos:

o Seimas;

o Vyriausybė

o Aplinkos pasaugos ministerija

o Kitos ministerijos

o Vietos savivaldos institucijos

Šiems visiems šių institucijų priimamiems teisės aktams yra būdinga tai, kad jie reguliuoja aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo santykius pagal tam tikrus ekologinius reikalavimus, dėl to ekologinių santykių reguliavimas vadintinas teisės ekologizavimu.

2. Aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo planavimas

Norint tinkamai ir efektyviai suorganizuoti aplinkos apsaugos išteklių naudojimą, reikia į pagalbą pasitelkti aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo ir planavimo funkciją. Jos turinį sudaro įvairių planinių dokumentų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo klausimais sudarymas. Aplinkos apsaugos įstatymas numato valstybinių ilgalaikių ir tikslinių programų, valstybinės svarbos aplinkos apsaugos schemų, valstybinių gamtos išteklių ir aplinkos apsaugos programų, taip pat savivaldybių aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo programų ir scemų sudarymą. Šiuose planiniuose dokumentuose numatomos konkrečios aplinkos apsaugos bei gamtinių išteklių naudojimo kryptys bei priemonės, jų įgyvendinimo terminai, atsakingos institucijos, reikalingos lėšos ir finansavimo šaltiniai, šiuos minėtus dokumentus patvirtinus, jie tampa teisės aktais ir ekologinės teisės šaltiniais.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 935 žodžiai iš 2884 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.