Apsimestiniai ir tariamieji sandoriai labaratorinis
5 (100%) 1 vote

Apsimestiniai ir tariamieji sandoriai labaratorinis

TURINYS:

Įvadas. Sandorio sąvoka……………………………………………………………..2psl.

1.Sandorių klasifikacija………………………………………………………………4psl.

2.Sandorių forma……………………………………………………………………….7psl.

3.Negaliojantys sandoriai:………………………………………………………9psl.

3.1.Tariamieji ir apsimestiniai sandoriai…………………………….10psl.

3.2.Tariamųjų ir apsimestinių sandorių panašumai ir skirtumai……

……………………………………………………………………………………..14psl.

Išvada……………………………………………………………………………………..14psl.

Įvadas. Sandorio sąvoka

Civilinėje teisėje sandorių institutas yra visuma civilinės teisės nor-mų, reguliuojančių sandorių sąvoką, jų sudarymo tvarką ir formas, jų teisinį turinį, galiojimo sąlygas, negaliojančių sandorių pagrindus ir teisines pa-sekmes. Pagal savo struktūrą šis institutas skiriasi į dvi dalis – bendrąją ir specialiąją. Šio instituto bendrosios dalies normos taikomos visiems civili-niams sandoriams (CK 1.63-1.96 str.). Specialiosios dalies normos regu-liuoja tiktai tam tikrus sandorius .

Sandoriais vadinami fizinių asmenų ir organizacijų veiksmai, ku-riais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas (CK 1.63 str.).

Sandoriai – labiausiai paplitęs pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti. Tai pirmiausiai juridiniai faktai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Sandoris yra teisinis veiksmas, skirtas tam tikriems tikslams pasiekti. Tačiau ne visi veiksmai yra sandoriai. Nuo kitų teisinių veiksmų sandoriai skiriasi jiems būdingais požymiais. Sandoriai yra teisėti teisiniai veiksmai, kurie atliekami laikantis įstatymo numatytų reikalavimų ir neprieštarauja įstatymams. Šiuo požymiu sandoriai skiriasi nuo neteisėtų teisinių veiksmų, dėl kurių atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Civiliniai teisiniai santykiai gali atsirasti ir dėl teisėtų veiksmų, kurie nėra sandoriai. Šiais atvejais asmenys, atlikdami nurodytus veiksmus, dažniausiai nesiekia, kad atsirastų tam tikros teisinės pasekmės. Sandoriams atskirti nuo kitų teisėtų veiksmų reikalingas papildomas požymis. Toks požymis, ski-riantis sandorį nuo kitų teisėtų veiksmų, yra tai, kad šie teisėti veiksmai spe-cialiai skirti civiliniams teisiniams santykiams sukurti, pakeisti arba panai-kinti. Tuo sando-ris skiriasi nuo kitų teisėtų veiksmų, būtent nuo juridinio poelgio, su kuriuo įstatymas taip pat sieja atsirandančius teisinius santykius, nepriklausomai nuo to, ar šie veiksmai buvo tam skirti.

Sandoris yra valinis aktas, sąmoningai skirtas tam tikram teisiniam tikslui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valinio veiksmo priežastis yra jo ūki-niai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie lemia žmogaus norą sudaryti sandorį. Šis žmogaus noras vadinamas vidine valia (valia). Jai formuojantis, didelę reikšmę turi tikslas ir motyvai.

Asmuo, sudarydamas sandorį, gali turėti įvairių tikslų. Įstatymai kiekvieno sandorio tikslo negali numatyti. Be to, tai ir nereikalinga, nes tei-sės normos reguliuoja santykius pagal sandorio rūšį. Sandorio rūšis nesikei-čia nuo jo dalyvių konkrečių poreikių, tikslų. Kiekvienas įstatyme nu-matytas sandoris skirtas tam tikram tipiniam teisiniam tikslui tenkinti. Taigi teisinę reikšmę turi tik-tai tiesioginis teisinis tikslas. Šis tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia šalys sudarydamos sandorį, vadinamas sandorio pagrindu. Nuo šio tiesioginio tei-sinio tikslo priklauso sandorio teisinė.

Žmogus sudaro sandorį vadovaudamasis tam tikrais motyvais. Motyvai, kaip psichologinis momentas, turi įtakos formuojantis žmo-gaus vidinei valiai. Tačiau jie neturi jokios teisinės reikšmės sandorį suda-rius. Į sandorio motyvus, t. y. į tas priežastis, kurios paskatino sandorį suda-ryti, visai neatsižvelgiama. Motyvai gali įgyti teisinę reikš-mę tik tuo atveju, jeigu jie įtraukiami į sandorio sąlygas.

Sandoryje dalyvaujantys asmenys privalo turėti subjektiškumą, ku-riam atitinkamus reikalavimus nustato įstatymas. Šie reikalavimai fiziniams ir juridiniams asmenims skirtingi. Sandoriui sudaryti būtina ne vienos šalies valia: dvišaliam – dviejų šalių, o daugiašaliam – trijų arba daugiau šalių. Ta-čiau sandoriui sudaryti nepakanka vien tik asmens vidinės valios. Būtina, kad tą valią žinotų kiti asmenys. Tam reikia ją kokiu nors būdu išreikšti iš-oriškai. Valią išreikšti būtina, nes tai vidinei valiai suteikia įstatymu numa-tytas teisines pasekmes. Vidinis, neišreikštas psichinis būvis pats savaime civilinių teisinių pasekmių sukelti negali. Valios išreiškimu sudaromas san-doris ir nustatomas sandorio turinys.

Valia turi būti išreiškiama įstatyme numatyta forma. Išorinis valios reiškimas turi atitikti vidinį, tikrąjį jos turinį. „Turi būti vidinės valios – subjektinio elemento ir valios reiškimo – objektinio elemento – vienybė. Vidinės valios turinį išreiškus netiksliai, iškreiptai, gali atsirasti kliūčių sandoriui su-daryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Todėl valios
reiškimas yra svarbiausias kiekvieno sandorio elementas. Praktikoje atsitin-ka, kad valios reiškimas neatitinka vidinės valios, todėl sandoris pripažįsta-mas negaliojančiu“

Kai kuriems sandoriams sudaryti, be valios išreiškimo, reikia per-duoti daiktus arba pinigus. Šiais atvejais valios išreiškimas ir kiti sandorį sudaran-tys veiksmai vadinami sandorio juridine sudėtimi.

1.Sandorių klasifikacija

Galiojantys įstatymai reguliuoja įvairius sandorius, kurie turi speci-finių ypatumų. Civilinės teisės teorija sandorius klasifikuoja į rūšis pagal įvairius kriterijus: sandorio dalyvių valios reiškimo pobūdį, pagrindo speci-fiką ir sandorio sudarymo būdus.

Sandoriai skirstomi į vienašalius, dvišalius ir daugiašalius. Juos numato LR CK 1.63 str. 2 d. Į rūšis skirstoma atsižvelgiant į tai, ar sandory-je reiškiama vienos šalies, ar daugiau šalių valia.

Vienašaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios reiškimo. Šiuo atveju nėra kitos šalies priešpriešinės va-lios reiškimo ir įstatymo numatytoms teisinėms pasekmėms atsirasti pakan-ka vienos šalies valios. Kai kuriuos vienašalius sandorius gali sudaryti kartu ir daugiau asmenų, kurie dalyvauja sandoryje kaip viena šalis. Vienašaliais sandoriais teisiniai santykiai nustatomi mažiausiai tarp dviejų asmenų. Dažniausiai jie sudaro teisinius santykius nepriklausomai nuo to, ar vienašalį valios pareiškimą suvokia, žino asmuo, kuriam tokio vienašalio sandorio pagrindu atsiranda tam tikros teisės ar pareigos, pavyz-džiui, sudarant testamentą. Tačiau kai kuriais įstatyme numatytais atvejais vienašalis sandoris įgyja teisinę galią tiktai tuo atveju, jeigu asmuo, kuriam jis skirtas, žino šį valios pareiškimą. Savarankiškai naudojamų vienašalių sandorių yra nedaug (testamentas, konkurso paskelbimas ir kai kurie ki-ti). Dauguma vienašalių sandorių yra pagalbinio pobūdžio sutartyse.

Dvišaliu vadinamas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia tarpusavyje suderintos dviejų šalių priešpriešinės valios pareiškimo. Jeigu nėra tarpusavyje suderintos dviejų šalių priešpriešinės va-lios, sandoris negali būti sudarytas. Šalis gali būti vienas ar daugiau asmenų. Šiuo atveju keli asmenys, būdami viena sandorio šalis, reiškia bendrą priešpriešinę valią kitai sandorio šaliai. Sandoris laikomas dvišaliu todėl, kad jame yra dvi šalys, turinčios priešpriešines teises ir pareigas. Į sandoryje dalyvaujančių asmenų skaičių neatsižvelgiama. Paprastai dvišaliame sandoryje dvi šalys reiškia priešpriešinę valią.

Daugiašaliu laikomas toks sandoris, kuriam sudaryti reikia trijų ar daugiau šalių valios pareiškimų, kuriais siekiama tam tikro vieningo rezulta-to. Paprastai visi šie valios pareiškimai nėra priešpriešiniai. Kiekvieno dau-giašalio sandorio dalyvis yra savarankiška šio sandorio šalis, turinti teises ir pareigas visiems kitiems sandorio dalyviams. „Daugiašalio sandorio šalių valia nukreipta į vieną tikslą. Visi daugiašaliai sandoriai yra sutartys“ .

Sandoriai yra atlygintini ir neatlygintini. Šių sandorių skirstymo į rūšis pagrindas yra atlygintinumas. Atlygintini yra sandoriai, kuriais remda-masi viena šalis atlieka kitai šaliai tam tikrus veiksmus, gaudama iš jos materialinį ekvivalentą (atlyginimą). Toks ekvivalentas daugiausia būna pinigai, bet taip pat gali būti ir daiktai, darbai ar kitokie patarnavimai. Atlygintiniems sandoriams būdinga tai, kad viena sandorio šalis, atlikdama veiksmą kitos šalies naudai, įgyja teisę į ki-tos šalies priešpriešinį veiksmą.

Neatlygintinais vadiname sandorius, pagal kuriuos šalis, perduodanti kitai šaliai tam tikrą turtą ir atliekanti jos naudai tam tikrą veiksmą, iš jos ekvivalento negauna.

Sandoriai yra konsensualiniai ir realiniai. Sandoriai į šias rūšis skirstomi atsižvelgiant į jų sudarymo būdą. Šis skirstymo kriterijus nustato momentą, nuo kurio sandorį laikome sudarytu.

Konsensualiniu vadiname sandorį, kuris laikomas sudarytu nuo to momento, kai šalys tarpusavyje susitarė dėl visų esminių jo punktų ir įsta-tymo nustatyta forma pareiškė suderintą valią. Šiems sandoriams sudaryti pakanka tiktai šalių suderintos valios pareiškimo ir įstatymo nustatytos for-mos. Nuo šalių suderintos valios pareiškimo momento sandoris laikomas sudarytu.

Realiniu vadiname sandorį, kuris laikomas sudarytu, kai viena šalis perduoda kitai daiktą ir įstatymo nustatyta forma patvirtina šalių suderintą valią. Šiems sandoriams nepakanka tik šalių suderintos valios pareiškimo, o reikia dar perduoti daiktą. Tokie sandoriai laikomi sudarytais, kada šalys yra perdavusios atitinkamą daiktą.

Sandoriai yra kauzaliniai ir abstraktiniai. Šitaip sandoriai klasifikuojami pagal tai, ar sandoryje reiškiamas jo pagrindas.

Kauzaliniu vadiname sandorį, kuriame išreikštas jo pagrindas. Šiame sandoryje nurodomas tiesioginis teisinis tikslas, kurio siekia jo šalys, suda-rydamos sandorį. Kauzalinio sandorio teisinis pagrindas nustatomas imant patį sandorio turinį arba pagal konkretaus sandorio tipą. Nesant sandoryje išreikšto pagrindo ar jeigu pagrindas prieštarauja įstatymams, sudarytas sandoris nesukelia teisi-nių pasekmių. Civilinėje apyvartoje dauguma sandorių yra kauzaliniai, nes juridiniai asmenys dalyvauja turtiniuose teisiniuose santykiuose, o fiziniai asmenys
sudaro sandorius vien vartojimo tikslais.

Abstraktiniu laikome sandorį, kuriame nenurodytas jo pagrindas. Iš tokio sandorio turinio negalima numatyti, kokio teisinio tikslo siekiant jis sudarytas. Tai abstrahuotas (atitrauktas, atskirtas) nuo savo pagrindo sando-ris.

Paprastai įstatymas pripažįsta sandorį galiojančiu, jeigu jame yra iš-reikštas jo pagrindas ir jis neprieštarauja įstatymams. Tiktai tam tikrais nu-rodytais atvejais pripažįstami galiojančiais sandoriai, kuriuose jų pagrindas nenurodytas.

Dar yra fiduciariniai sandoriai. Prie šios grupės priskiriami sandoriai pagal šalių tarpusavio pasitikėjimo reikšmę, kai sudaromas sandoris. Fiduciariniu (pasitikėjimo) vadinamas sandoris, kurio dalyvių vidi-niai santykiai nesutampa su jų pareiškimu išoriniuose santykiuose. Šių san-dorių esmė – jų dalyvių tarpusavio pasitikėjimas. „Tai būdinga tiems tarp dviejų šalių sudaromiems sandoriams, kuriais siekiama tarpininkaujant vie-nam sandorio dalyviui sudaryti, pakeisti, nutraukti kito šio sandorio dalyvio teisinius santykius su trečiaisiais asmenimis. Tuo būdu tarp sandorio dalyvių atsiranda vidiniai teisiniai santykiai ir vieno šio sandorio dalyvio su trečiai-siais asmenimis – išoriniai teisiniai santykiai“ . Tokiais atvejais tre-tieji asmenys žino, kad įgaliotinis veikia ne savo, o įgaliotojo vardu, todėl prieš sudarydami sandorį patikrina įgaliotinio įgaliojimus.

Sandoriai yra įprastiniai ir sąlyginiai. Įprastiniais vadiname tokius sandorius, kuriuose teisės ir pareigos paprastai atsiranda sandorio sudarymo momentu arba numatytu laikotarpiu.

Sąlyginiais vadiname tokius sandorius, kuriuose numatytos teisės ir pareigos atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia priklausomai nuo sandoryje nu-matytų aplinkybių buvimo ar nebuvimo ateityje (CK 1.66 str. 1 d.). Aplin-kybė, kuri numatoma kaip sandorio sąlyga, gali būti įvykis ir veiksmas. Jis gali būti neva-lingas, t. y. nepriklausantis nuo sandorio dalyvių valios, ir valingas, t. y. priklausantis nuo sandorio dalyvio valios. Sąlygos yra juridiniai faktai, kurie gali būti išreikšti teigiama forma arba neigiama forma. Šalys, nurodydamos sąlygą, gali sandorio sudarymo motyvą įtraukti į jo turinį ir šiam motyvui suteikti teisinę reikšmę. Jeigu šios sąlygos neatsi-ras, tai sandoris teisinių pasekmių nesukels. Sandorio sąlyga negali reikšti termino, bet šalys gali susitarti, kad sandoryje numatyta sąlyga turi atsirasti arba neatsirasti per tam tikrą laiką. Šiuo atveju toks terminas sandorio esmės nekeičia. Kiekvieno sandorio terminas yra būtinas jo turinio elementas. Jis ga-li būti šalių numatytas sandoryje arba nustatomas pagal įstatymo taisykles. Tuo tarpu sąlyga nėra kiekvieno sandorio būtinas elementas, nes gali būti sąlyginių ir nesąlyginių sandorių. Dauguma sandorių yra nesąlyginiai. Jeigu sandorio prigimtis tokia, kad sąlyga yra būtinas šio sandorio elementas ir jo sudaryti be sąlygos neįmanoma, tai toks sandoris nelaikomas sąlyginiu. Toks sandoris laiko-mas nesąlyginiu, kai nesant šios sąlygos jo visai neįmanoma sudaryti. Sandorio sąlygos turi būti teisėtos, neprieštaraujančios viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes sandoris, kuriame yra numatytos tokios sąly-gos, yra niekinis (CK 1.66 str. 4 d.).

Sandoris gali būti sudarytas su atidedamąja ir naikinamąja sąlyga.

Sąlyginio sandorio šalys privalo sąžiningai vykdyti sandorį, neskatindamos arba nekliudydamos sandoryje numatytoms sąlygoms atsirasti arba neatsirasti. Sandorio šalims nesąžiningai vykdant sandorį, atsiranda teisinės pasekmės. Jeigu sąlygai atsirasti nesąžiningai sukliudė šalis, kuriai šios są-lygos atsiradimas naudingas, tai sąlyga pripažįstama neatsiradusia (CK 1.67 str. 2 d.), o jeigu sąlygai atsirasti nesąžiningai sukliudė šalis, kuriai ta sąlyga nenaudinga, tai pripažįstama, kad sąlyga buvo (CK 1.67 str. 1 d.). Sąlyginiai sandoriai daugiausia paplitę tarp fizinių asmenų.

2. Sandorio forma

Sandorio forma vadiname sandorio dalyvių valios išorinio reiškimo būdą. Valia gali būti išreikšta tiesiogiai – žodine arba rašytine forma – ir ne-tiesiogiai – konkliudentinių veiksmų forma.

Valią išreiškiant tiesiogiai, susiformavusi asmens vidinė valia atsi-spindi žodžiuose (žodinė ir rašytinė forma). Taip išreiškiant valią, gali būti sudarytas kiekvienas sandoris. Kitaip valia išreiškiama netiesiogiai – konkliudentiniais veiksmais. Konkliudentiniai veiksmai – tai toks asmens el-gesys, kuris patvirtina jo valią sudaryti sandorį. Šiuo atveju asmens valia ne-išreikšta žodžiais, bet iš veiksmų galima nustatyti jo ketinimus, valią. Asmens valia gali būti išreikšta tylėjimu. Pagal LR CK 1.64 str. 3 d. tylėjimas laikomas valios sudaryti sandorį tik įstatymų ar sandorio šalių numatytais atvejais išreiškimu.

Daugiausia sandoriai sudaromi žodine arba rašytine forma. Atitin-kamai skiriami žodiniai ir rašytiniai sandoriai. Suda-rydami sandorius rašytine forma, jų dalyviai valią reiškia raštu dokumentuo-se.

Žodžiu gali būti sudaromi tokie sandoriai, kuriems įstatymas nenu-stato rašytinės formos (CK 1.72 str.). Rašytinė sandorio forma yra pranašesnė už žodinę formą. Sudarant rašytinį sandorį, lengviau išsiaiškinti jo tikrąjį turinį. Tuo tarpu sudarydami sandorį žodžiu, kartais jo dalyviai sandorio turinį įvairiai supranta. Rašyti-niam sandorio turiniui
įtakos praėjęs laikas. Sandorio rašytinė forma būna paprasta ir notarinė (CK 1.71 str. 1 d.). Paprasta rašytine forma vadinamas dokumentas, kuriame yra sandorio dalyvių (dalyvio) pavadinimas, sandorio turinys ir jo dalyvių (dalyvio) para-šas. Sandorius, sudaromus rašytine forma, turi pasirašyti juos sudarą asme-nys (CK 1.73 str. 2 d.).

Kai įstatymai nereikalauja sudaryti sandorio surašant vieną šalių pa-sirašytą dokumentą, paprasta rašytine forma dvišaliai, daugiašaliai sandoriai gali būti sudaromi apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis ir pan.

Nesilaikant įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos, gali atsirasti dvejopos teisinės pasekmės (CK 1.93 str. 2 d.). Pirma, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo arba jo sąlygų, suinteresuotas sandorio dalyvis neturi teisės remtis liudytojų parodymais. Jeigu šalys, sudarydamos sandorį, nesi-laikė reikalaujamos paprastos rašytinės formos, bet neginčija jo sudarymo, sandoris bus laikomas galiojančiu ir jokių neigiamų teisinių pasekmių neat-siras. Antra, sandoris negalioja, kai įstatymo įsakmiai nustatyta, kad nesilai-kius reikalaujamos paprastos rašytinės formos jis negalios.

Atėmus iš šalių teisę kilus ginčui remtis sandoriui patvirtinti reika-lingais liudytojų parodymais, sandorio dalyvis negali remtis parodymais liu-dytojų, kurių akivaizdoje buvo sudarytas sandoris. Šiais atvejais suintere-suotas asmuo gali pateikti kitokius dokumentus, pavyzdžiui, rašytinius (laiškus, pažymas ir pan.) arba daiktinius įrodymus. Šios taisyklės tikslas apsaugoti civilinės apyvartos sąžiningų dalyvių interesus. Taip išvengiama pavojaus, kad gali būti pareikšti ieškiniai dėl įvykdymo už stambią sumą sandorio, kuris iš tikrųjų nebuvo sudarytas.

Kai kuriems sandoriams įstatymai nustato paprastą rašytinę formą ir nurodo, kad šios formos nesilaikant sandoris pasidaro negaliojantis.

Notarinė sandorių forma yra rašytinis dokumentas, kurį notaras pa-tvirtina nustatytu užrašu, parašu ir herbiniu antspaudu. Šis notaro sandorio patvirtinimas įrašomas notariniame rejestre. Prieš tvirtindamas sandorį, no-taras patikrina, ar jis atitinka įstatymus, sandorį sudarančių asmenų įgalini-mus ir kt. Įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Todėl, kai sandoriui privaloma notarinė forma, jis laikomas su-darytu tik nuo to momento, kai sandorį patvirtina notaras. Iš šios bendros taisyklės įstatymas (CK 1.93 str. 4 d.) numato vieną išimtį, kai viena iš šalių visiškai arba iš dalies įvykdė sandorį, o antroji šalis vengia sandorį įforminti notariškai. Visiškai arba iš dalies įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu teismas turi teisę pripažinti jį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to nota-riškai įforminti nereikia. Kai sandoris negalioja dėl to, kad nesilaikoma įstatymo reikalaujamos notarinės formos, kiekviena jo šalių privalo grąžinti antrajai šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra – atlyginti vertę pinigais (CK 1.80 str. 2 d.).

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2641 žodžiai iš 8799 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.