Apskaita ir jos plėtojimasis atsiradimas paplitimo priežastys tobulėjimas dabar ir ateityje ryšiai su vadyba
5 (100%) 1 vote

Apskaita ir jos plėtojimasis atsiradimas paplitimo priežastys tobulėjimas dabar ir ateityje ryšiai su vadyba

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

Verslo vadybos fakultetas

Finansų katedra

Apskaita ir jos plėtojimasis: atsiradimas, paplitimo priežastys, tobulėjimas dabar ir ateityje, ryšiai su vadyba

Apskaitos pagrindų referatas

Atliko: R.Vološinaitė ĮV 1/1

Tikrino: doc.dr. I. V. Grigutis

Vilnius, 2003

Turinys

1. Įvadas……………………………………………………………………………….3

2. Apskaitos samprata…………………………………………………………….4

3. Apskaitos atsiradimas ir jį lemiantys veiksniai……………………….5

4. Apskaitos raida Lietuvoje……………………………………………………6

5. Apskaitos tobulėjimas…………………………………………………………7

6. Apskaitos ryšiai su vadyba………………………………………………….8

7. Literatūros sąrašas…………………………………………………………….11

Įvadas

Apskaita atlieka labai reikšmingą vaidmenį ūkiniame ir socialiniame visuomenės gyvenime. Atspindėdama įvairias jos vystymosi sritis, pati apskaita įgijo sudėtinga vidinę struktūrą, tapo reiškiniu, kuris daro įtaką daugeliui gretutinių mokslo ir praktinės veiklos sričių. Apskaita – viena iš pirmųjų istorijoje informacijos gavimo sistemų ūkinei veiklai valdyti. Apskaita teikia informaciją materialinių, darbo ir finansinių išteklių naudojimą įmonėje, apie jos ūkinės veiklos rezultatus. Šia informacija apskaita aprūpina tiek įmonės vadovybę, tiek jos padalinius. Taigi ji be galo svarbi vadybininkams arba tiems, kurie jais ruošiasi tapti.

Savo darbe apžvelgsiu apskaitos istoriją nuo pat jos atsiradimo iki dabartinių dienų. Jos paplitimą sąlygojančias priežastis, tobulėjimą ir ateities vizijas. Taip pat stengsiuos kuo išsamiau ir aiškiau atskleisti jos ryšius su vadyba, bei naudą priimant įvairius sprendimus.

Apskaitos samprata

„Apskaitos apibrėžimo klausimas nuo seno domino mokslininkus. Literatūroje pateikiama labai daug įvairių apskaitos apibrėžimų. Suformuluoti apskaitos apibrėžimą yra labai svarbu, nes tai padėtų tinkamiau apibūdinti buhalterių siekiamus tikslus.

Vieną iš pirmųjų ir turėjusių didelį populiarumą tarp mokslininkų apskaitos apibrėžimą 1941 metais pateikė Amerikos diplomuotų viešų buhalterių instituto Terminologijos komitetas: Apskaita yra reiškinių ir įvykių, nors iš dalies turinčių finansinį pobūdį, registravimo, klasifikavimo ir sumavimo tam tikru būdu ir pinigine išraiška bei rezultatų interpretavimo menas.

1966 metais Amerikos apskaitos asociacoja ( AAA) pateikė tokį apskaitos apibrėžimą: apskaita – tai ekonominės informacijos atpažinimo, matavimo ir pateikimo procesas, leidžiantis informacijos vartotojams daryti apgalvotus sprendimus.

Apskaita yra aptarnavimo veikla. Jos funkcijos yra teikti kiekybinę informaciją apie ekonomikos veiklą, stengiantis panaudoti ją ekonominiams sprendimams priimti.

Apskaita – tai finansinių ir su jais susijusių duomenų rinkimo, registravimo, klasifikavimo, sumavimo ir interpretavimo mokslas, įgalinantis priimti biznio sprendimus. Tai biznio santykių kalba

Apskaita – tai informacijos apie įmonės finansinę veiklą ir pasikeitimus pateikimas didelei potencialių vartotojų grupei priimti ekonominius sprendimus.“ ( 3, 17-18 psl. )

Nors pateiktieji apibrėžimai ir skamba labai skirtingai, apskaita minima kaip mokslas, procesas, veikla, tačiau jie beveik nesiskiria savo turiniu ir pagrindine mintimi, tik tai yra perteikiama kitais žodžiais arba pradedama analizuoti nuo kito aspekto. Ir jie visi yra teisingi, nes vieno visapusiško apibrėžimo apskaitai nėra ir nemanau, kad kadanors bus.

Apskaitos atsiradimas ir jį lemiantys veiksniai

„Apskaita vystėsi kartu su žmonių civilizacija. H. Givens rašo, kad civilizacija yra komercijos tėvas, o apskaita yra komercijos vaikas.

Apskaitos atsiradimo vietą ir laiką įvairūs autoriai aiškina įvairiai. Viena aišku, kad ji atsirado dar pirmykštėje bendruomenėje. Šioje santvarkoje pastebimi paprasčiausi apskaitos elementai. Pirmykštės bendruomenės santvarkos pradžioje kiekvienas žmogus pats stebėjo, skaičiavo ir analizavo visus ūkinius procesus. Tik vėliau, atsiradus gentims, svarbiausius ūkinius procesus ėmė registruoti genties vadai. Apskaitos objektai seniausioje visuomenės pakopoje buvo ūkio inventorius, darbo priemonės, genties narių darbas, darbo produktai ir pan.“ ( 3, 504 psl.)

„Plėtojantis ūkinei veiklai, įvyko apskaitininkų darbo pasidalijimas. Antokos laikais vieni šios profesijos darbuotojai skaičiuodavo operacijas susijusias su įplaukomis, kiti – su išlaidomis, tretieji tikrindavo ar teisingai atliekami darbai.

Viduramžiais apskaita dažniausiai būdavo vedama vienuolynuose, nes vienuoliai tuo metu buvo stambiausi žemvaldžiai. Buhalterinė apskaita naudota ir tvarkant valstybės iždą. Plėtojantis pramoninei gamybai, apskaitos poreikis didėjo. Tuo laiku dar nebuvo bendrų apskaitos taisyklių, todėl kiekvienas apskaitininkas dirbdavo, remdamasis savo patyrimu ir išmanymu. Viduramžių pabaigoje susikuria specialios mokyklos, Italijoje – net buhalterių akademijos, kurios
vienijo apskaitos darbuotojus bei gybė jų teises. Ši profesija buvo labai vertinama. Buhalterinės apskaitos praktinio taikymo reikalai ypač pagerėjo, atsiradus dvejybinei apskaitos sistemai. Pirmą kartą dvejybin apskaitos sistemą 1494 metais paskelbė žinomas matematikas Lukas Pačiolis.

Ypač didelį poveikį apskaitai turėjo Prancūzijos ūkio plėtojimasis XVII amžiuje. Pasirodo įsakai, kuriuose reglamentuota kaip vesti apskaitą prekybinėse įmonėse, pinigų keitimo kontorose, bankuose.

1870 metai Rusijos mokslininkas F.Ezerskis sukūrė trejybinę buhalterinės apskaitos formą, pagal kurią buvo galima įvertinti kiekvienos ūkinės operacijos įtaką galutiniams įmonės veiklos rezultatams. Tačiau ji neprigijo, nes buvo labai sudėtinga.“ ( 4, 5-6 psl.)

„Kokie veiksniai lėmė apskaitos atsiradimą?

1. pagrindinis veiksnys, paskatinęs apskaitos atsiradimą, yra visuomeninio darbo pasidalijimas. Juk būtinumas skaičiuoti daiktus bei stebėti ūkinius reiškinius gali iškilti tik tak tam tikru mastu pasikeitus žmonių gamybinei veiklai, ypač atsiradus mainams.

2. ypač didelę reikšmę apskaitai atsirasti turėjo tokie veiksniai kaip amat, žemės ūkio darbų ir prekybos atsiradimas bei plėtojimasis. Atsirado raštas, numeracija, o ilgainiui – ir paprasčiausios skaičiavimo priemonės.

3. apskaitos atsiradimas glaudžiai siejasi ir su tokia veiklos sritimi kaip organizacinis darbas. Štai kodėl Egipto raštininkai buvo ne tik pirmeiji istorijoje „buhalteriai“ , bet ir darbo organizatoriai.

4. visose senovės valstybėse apskaitos atsiradimą ir jos tolesnę raidą nulėmė tos valstybės teritorinėes, gamtinės, ekonominės, teisinės, politinės ir kitos sąlygos.

Apskaitos raida Lietuvoje

„Apskaitos raidą Lietuvoje galima suskirstyti į keletą etapų:

• apskaitos atsiradimas Lietuvoje siejamas su kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, maisto atsargų, gyventojų surašymu. Tuo tikslu buvo daromi specialūs įrašai vadinami inventoriais. Šis pradinis apskaitos objektų registravimas vadinamas inventorine apskaita.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 935 žodžiai iš 1865 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.