Turinys
ĮVADAS…………………………………………………………….
……………………………………………………..4.
1. BUHALTERINĖS APSKAITOS
RAIDA……………………………………………………………..
…..5.
1.1.Buhalterinės apskaitos raida
Lietuvoje………………………………………………………….
………5.
1.2.Apskaitos pertvarkymas atkūrus
Nepriklausomybę………………………………………………..6.
2.BUHALTERINĖS APSKAITOS MOKSLO IR
PRAKTINĖS VEIKLOS
STRUKTŪRA………………………………………………………….
…………7.
3.APSKAITOS PROCESO
ORGANIZAVIMAS………………………………………………………
……9.
4.BUHALTERINĖS APSKAITOS ORGANIZAVIMO
SISTEMA………………………………….12.
4.1. Apskaitos proceso
tvarkymas………………………………………………………….
…………………..14.
4.2. Įmonės apskaitos politikos
esmė………………………………………………………………
………….15.
5. BUHALTERINĖS APSKAITOS REGLAMENTAVIMAS
LR……………………………………18.
6. INDIVIDUALI
BUHALTERIJA………………………………………………………..
…………………….20.
7. APSKAITOS PROCESO
ANALIZĖ……………………………………………………………
……………21.
7.1. Apskaitoje taikomi
matai……………………………………………………………..
……………………..21.
7.2. Apskaitos tvarkymas prekybos
įmonėje……………………………………………………………
…..23.
IŠVADOS IR
SIŪLYMAI…………………………………………………………..
………………………………26.
LITERATŪRA…………………………………………………………
………………………………………………..27.
PRIEDAI……………………………………………………………
………………………………………………………28.
ĮVADAS
Buhalterinė apskaita-sudėtingas, šiuolaikinės verslo tikrovės
reiškinys. Labai svarbu yra suvokti apskaitos informacijos vaidmenį
visuomenės gyvenime, išspręsti buhalterinės apskaitos vietos klausimą
socialinių mokslų sistemoje, bei nusakyti pačios buhalterinės apskaitos
reglamentavimo tvarką.
Darbo tikslas: išanalizuoti apskaitos proceso organizavimą
įvairių paskirčių įmonėse, tai sakysime ir prekybos įmonėse, ir
tarpininkavimo įmonėse ir kt. Taip pat apžvelgsime apskaitos proceso
organizavimo teorinį ir praktinį aspektus, vyriausiojo finansininko
(buhalterio) statusą, buhalterinės apskaitos reglamentavimą mūsų
valstybėje, paliesime ir tarptautinius apskaitos standartus bei kitą
informaciją, kuri padės geriau suprasti buhalterinės apskaitos esmę, bei
proceso organizavimo ypatybes ir principus.
Svarbu žinoti ir suprasti kiekvienam buhalteriui, o ir verslo
dalyviui bendruosius buhalterinės apskaitos principus, kuriais remiantis
formuojama visa buhalterinės apskaitos bei finansinės atskaitomybės
informacija. Tik išanalizavę šiuos principus, susipažinę su apskaitos
proceso raida, jos proceso organizavimą įmonėje, kas ir yra šio darbo
vienas iš pagrindinių tikslų, galėsime suprasti buhalterinės apskaitos
proceso organizavimą ir jo vykdymą, kuris yra reikalingas ir ypatingai šiai
dienai naudingas kiekvienam save gerbiančiam verslininkui ir
apskaitininkui.
Darbo uždaviniai:
➢ Susipažinti su apskaitos istorijos raida;
➢ Išanalizuoti apskaitos proceso organizavimą, apskaitos sistemą;
➢ Susipažinti su apskaitos matais, reglamentais, Tarptautiniais
standartais.
➢ Atlikti apskaitos proceso analizę prekybos įmonėse.
Viena iš pagrindinių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų-deramas
informacijos, ypač apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir gebėjimas tinkamai
pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Informacija, kurios reikia
sprendimams priimti yra labai įvairi, jos tiek daug, kad visos vienu metu
beveik neįmanoma suvokti.
Prieš išmokstant formuoti buhalterinės apskaitos duomenis, verta
įsisąmoninti kiekvienam apskaitos darbuotojui labai svarbią tiesą: valdymo
sprendimų priėmėjai dažnai kenčia ne nuo jiems reikalingos informacijos
trūkumo, bet nuo
beverčių duomenų pertekliaus.
Tyrimo metaodai ir priemonės: Periodinė ir mokslinė literatūra,
priedai, stebėjimo šaltiniai.
1. BUHALTERINĖS APSKAITOS RAIDA
Apskaita atsirado daugiau kaip 1 tūkst.m.pr.Kr. Tai nulėmė
natūralus žmonių poreikis žinoti, ko ir kiek jie turi, kiek išleidžia ir
kiek gauna pajamų. Tuos , kurie mokėjo šį darbą atlikti, senovėje vadino
raštininkais, iždininkais, vėliau- ekonomais, sąskaitininkais. Senovės
Egipte, Mesopotamijoje, Babilonijoje , Irane buvo daug raštininkų,
apskaitininkų užsiimančių ūkio veiklos apskaita ir atskaitomybių sudarymu.
Jie priklausė privilegijuotajam arba vidutiniajam visuomenės luomui.
Plėtojantis ūkinei veiklai, atsirado kontoros, kuriose, yra manoma, kad ir
atsirado darbo pasidalijimas: vieni skaičiuodavo operacijas, susijusias su
įplaukomis, kiti- su išlaidomis, treti tikrindavo ar tiksliai atliekami
darbai. Ūkinės lėšos buvo grupuojamos atskirai fiksuojant operacijas,
susijusias su jų gavimu ir išleidimu. Tobulėjo kontrolė, buvo atliekamos
inventorizacijos. Žlugus Romos imperijai V.a. pabaigoje sulėtėjo gamybinių
jėgų vystymasis , sustojo mokslų ir amatų raida. Tai lėmė ir apskaitos
sąstingį. Net iki XIIIa. Apskaita buvo tvarkoma tik vienuolynuose, kurie
tuo metu buvo stambiausi žemvaldžiai. Be to ji buvo naudojama tvarkant
valstybės iždą. Šio laikotarpio pradžioje smulki gamyba išsiversdavo ir be
buhalterinės apskaitos, dažniausiai amatininkai ar pirkliai ją tvarkydavo
patys. Tik gerokai vėliau šiam darbui imta samdyti profesionalius
buhalterius.
Ilgainiui atsirado apskaitos darbuotojų artelės, kurių nariai
atlikdavo įvairių apskaitos darbų užsakymus. Šiuo laikotarpiu dar nebuvo
bendrų apskaitos taisyklių, kiekvienas buhalteris dirbdavo remdamasis savo
patirtimi.
Itališkoji apskaitos sistema turėjo labai didelį poveikį
apskaitos raidai. Dvejybinė apskaita XIV-XXa. pradėta taikyti manufaktūrose
gaminamos produkcijos savikainai skaičiuoti. Kapitalistinių santykių raida
teigiamai veikė ir buhalterinės apskaitos plėtrą.
1.1.Buhalterinės apskaitos raida Lietuvoje
Buhalterinės apskaitos raidą Lietuvoje, jos svarbiausius
bruožus plačiai aprašė Vilniaus universiteto profesorius Jonas Mockevičius
knygoje „Buhalterinės apskaitos raida Lietuvoje“.
Baudžiaviniai feodaliniai santykiai Lietuvoje įsigalėjo gerokai vėliau negu
kaimyninėse slavų ir germanų šalyse, todėl apskaita Lietuvoje atsirado, kur
kas, vėliau negu išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse. Lietuvos
buhalterinės apskaitos procesą galima suskirstyti į šiuos svarbiausius
etapus:
1. Iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo;
2. tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje ir Antrojo Pasaulinio karo
metais;
3. sovietų valdžios metais;
1.2. Apskaitos pertvarkymas atkūrus Lietuvos
NepriklausomybęAtkūrus 1990 m. kovo 11d. Lietuvos Nepriklausomybę,
buhalterinei apskaitai iškilo naujų uždavinių, atsirado kitokių
reikalavimų. Rinkos ekonomikos sąlygomis negali būti veiklos sričių, kur
nereikėtų buhalterinės apskaitos informacijos. Lietuvos apskaitos
pertvarkymo procese galima išskirti šiuos 3 etapus:
1.Apskaitos pertvarkymas ( nuo 1990m. iki 1991m.
rudens);
2.Normatyvinių aktų priėmimas ( nuo 1991m.rudens iki
1995m.);
3.Normatyvinių aktų taikymas ir jų tobulinimas ( nuo
1995m. vidurio iki šių dienų).
Pirmame etape iškilo klausimai, kokia turi būti Lietuvos
buhalterinės apskaitos sistema, kokie pagrindiniai jos principai ir
ypatybės. Svarbiausi nuveikti šiuo laikotarpiu darbai- parengti Lietuvos
Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, buhalterinės apskaitos
sąskaitų plano, buhalterinio balanso formos, apskaitos organizavimo
individualiose ir mažose įmonėse nuostatų projektai.
Antrame etape priimtas Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1991m. gruodžio 17d. nutarimas „Dėl buhalterinės apskaitos ir
atskaitomybės organizavimo“. Jame Lietuvos Respublikos finansų ministerija
buvo įpareigota imtis priemonių pritaikyti Lietuvoje pirmuosius
tarptautinius apskaitos standartus. Vėliau 1992m. birželio 18d. Vyriausybė
patvirtino Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą,
kuris įsigaliojo nuo 1993m sausio 1d. 1993m. spalio 27d. priimtas
nutarimas „Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės
atskaitomybės“ ( šiuo nutarimu buvo patvirtinta nauja metinės finansinės
atskaitomybės sudarymo ir pajamų bei sąnaudų pripažinimo apskaitoje
tvarka). Be to, Finansų ministerija patvirtino naują pavyzdinį buhalterinės
apskaitos sąskaitų planą.
Trečio etapo pradžia reikėtų laikyti Finansų ministerijos 1995m.
birželio 29d. išleistą įstatymą „Dėl audito ir apskaitos instituto
steigimo“.
šiai institucijai, pradėti rengti nacionaliniai
apskaitos ir audito standartai, audito ir apskaitos įstatymai, Buhalterių
ir auditorių profesinės etikos kodeksas ir daugelis kitų metodinių
priemonių, būtinų apskaitai tvarkyti.
Tobulinant naują Lietuvos apskaitos sistemą, būtina:
1. vadovautis Tarptautiniais apskaitos standartais(TAS), Europos Sąjungos
direktyvų nuostatomis, Verslo apskaitos standartais(VAS);
2. remtis apskaitos tvarkymo Lietuvos įmonėse istorine ir praktine
patirtimi;
3. įvertinti Lietuvos ekonomines sąlygas ir ypatybes;
4. suderinti apskaitos nuostatas, sąvokas ir terminus su Lietuvos
Respublikos galiojančiais įstatymais, statistine atskaitomybe, mokesčių
ir kitais norminiais aktais.(7.šaltinis)PuteikienėR.“Apskaitos
pagrindai.”
2. BUHALTERINĖS APSKAITOS MOKSLO IR PRAKTINĖS VEIKLOS
STRUKTŪRAApskaita atlieka labai reikšmingą vaidmenį ūkiniame ir
socialiniame visuomenės gyvenime. Atspindėdama įvairias jos vystymosi
sritis, pati apskaita įgijo sudėtingą vidinę struktūrą, tapo reiškiniu,
kuris daro įtaką daugeliui gretutinių mokslo ir praktinės veiklos sričių.
Daugelio šalių mokslininkai mėgina spręsti dilemą: buhalterinė
apskaita- mokslas ar menas? Tačiau galima drąsiai teigti, kad buhalterinė
apskaita- socialinis , t.y. visuomeninis, mokslas, nes atspindi sudėtingus
visuomenėje vykstančius procesus. Šia prasme apskaita- neabejotinai ir
politinė veiklos sritis.
Buhalterinėje apskaitoje gana svarbus vaidmuo tenka
subjektyviam veiksniui, todėl įvairios profesinės apskaitos darbuotojų
organizacijos labai rūpinasi buhalterių dorovinėmis nuostatomis.
Buhalterinė apskaita, kaip ir kiekvienas kitas mokslas,
grindžiama bendrosios pažinimo teorijos, kitaip sakant filosofijos,
nustatytais visuomenės ir mąstymo raidos dėsningumais. Nustatant apskaitos
darbuotojų profesinio elgesio taisykles, remiamasi sociologijos,
politologijos, psichologijos bei etikos tyrinėjimais. Kaip ir kiti mokslai,
šiuolaikinė buhalterinės apskaitos teorija daug dėmesio skiria ekologiniams
tyrinėjimams, nes vis daugiau žmonių įsisąmonina, kad bet kuria kaina
siekiant pelno, galima sunaikinti ne tik socialinę, bet ir gamtos aplinką.
Be abejo, to neatpirks jokia verslo sėkmė.
Taip pat aktualūs ir makroekonominiai tyrinėjimai, nes būtent
įmonių lygmeniu vykstančius ūkinius procesus ir atspindi buhalteriai,
formuodami jų informacinį modelį. Apskaita, įgyvendindama kontrolės
funkciją, turi organiškai įsilieti į visą valdymo procesą, kurį tyrinėja
bendroji valdymo teorija, savita valdymo filosofija- kibernetika bei jos
pagrindu išsivysčiusios informacijos, informacinių technologijų bei
sprendimų priėmimo teorijos. Kadangi buhalterinė apskaita atliekama
konkrečiose įmonėse, apskaitos darbuotojai turi išmanyti įvairių gamybų
technologijas, darbų
organizavimą, planavimą bei vadybą ir verslo teisę. Pastarosios ir
buhalterinės apskaitos sandūroje susiformavo teismo buhalterinė ekspertizė,
nes būtent apskaitos darbuotojai gali padėti išaiškinti
daugelį ūkinių nusikaltimų, kurių daugumą iki šiol sudaro vadinamieji
latentiniai ( neišaiškinti, paslėptieji) nusikaltimai.
Pats apskaitos mokslas taip pat nevienalytis. Šalia įmonių
lygmeniu vedamos buhalterinės apskaitos yra ir „ valstybinė“ statistinė
apskaita, kuri dažniausiai vadinama sutrumpintai- statistika.Buhalterių darbo rezultatas- įvairios
ataskaitos, skirtos įvairiems vartotojams. Tačiau jose pateikiami
apibendrinti duomenys, pavyzdžiui, kiek įmonė uždirbo pajamų per tam tikrą
laikotarpį, kiek jai kainavo uždirbti tas pajamas ir pan. Priežastys, dėl
kurių buvo uždirbta tam tikra pajamų suma, šiose ataskaitose dažniausiai
nenurodomos. To ir neįmanoma padaryti- juk per ataskaitinį laikotarpį
kiekvienoje įmonėje įvyksta dešimtys ar net šimtai tūkstančių įvairiausių
faktų, kurių visuma ir nulemia įmonės veiklos rezultatus. Kitaip sakant,
buhalterinė apskaita daugiausiai atspindi veiklos rezultatą, bet ne jo
procesą.
Kompleksiškai atspindėti veiklą, geriausia per pinigų srautus,
nes kiekvieno verslo galutinis tikslas- iš mažesnio pinigų kiekio „
pagaminti“ didesnį. Šiuos procesus, pasitelkdamas buhalterinės apskaitos
duomenis, nagrinėja dar vienas konkrečios ekonomikos mokslas- finansinis
menedžmentas.
Nevienalytė ir pati buhalterinė apskaita, nes jos duomenis
naudoja daugelis skirtingų tikslų siekiančių vartotojų. Iš jų galima
išskirti bent kelias dideles grupes. Tai išoriniai apskaitos bei
atskaitomybės duomenų vartotojai- akcininkai, valstybinės priežiūros
institucijos, kreditoriai ir kiti, kuriuos domina tik bendrieji veiklos
rezultatai bei verslo perspektyvos. Jiems visiškai užtenka apibendrintų
atskaitomybės duomenų, kuriuos formuoja apskaitos
vadinama-
finansine apskaita. Tačiau, remiantis tokiais apibendrintais duomenimis, be
abejo, neįmanoma priimti konkrečių valdymo sprendimų, kurių informacinę
bazę formuoja kita buhalterinės apskaitos rūšis- menedžmento apskaita. Jos
duomenimis naudojasi įmonių pareigūnai- konkrečių valdymo sprendimų
priėmėjai. Pagaliau taip pat svarbu teisingai apskaičiuoti mokesčius,
kuriais kiekvieną verslą apmokestina valdžia.
Esant tokiai nevienalytei apskaitai, buhalteriams reikia stengtis
kuo racionaliau panaudoti savo žinias ir pastangas, nes ir pati apskaita
dėl objektyvių priežasčių, ūkininkavimo sąlygoms tampant vis
sudėtingesnėms, brangsta. Todėl vis labiau plėtojamas ir buhalterinės
apskaitos organizavimo mokslas.
Aišku tik tai, kad kiekvienas daiktas, kaip ir apskaitos metodai,
turi būti taikomas tam tikslui, kuriam jis skirtas. Kitaip būtų beprasmiška
iš jo tikėtis kokios nors naudos.(10.šaltinis)”Verslo žinynas”.3.APSKAITOS PROCESO ORGANIZAVIMAS
Bendrosios nuorodos
Apskaitos organizavimas įmonėje yra sudėtingas procesas. Norint
laiku užfiksuoti visus ūkinius faktus, po to juos tinkamai sugrupuoti ir
perskaičiuoti bei pateikti išsamią informaciją vartotojams, būtina įvesti
tam tikrą tvarką.
Tvarkant įmonėje apskaitą, labai svarbu tinkamai pasirinkti
apskaitos registrus, kuriuose bus fiksuojami ir kaupiami apskaitos
duomenys. Nuo to, ar sėkmingai pasirinktas labiausiai įmonės poreikius
atitinkantis apskaitos organizavimo variantas, gerokai priklauso visos
įmonės valdymo sistemos funkcionavimas.
LR finansų ministerija patvirtino tipinius finansinės apskaitos
registrus, skirtus įvairaus profilio įmonėms, kuriose apskaitos funkcijas
atlieka keli skyriai. Apskaitos procesas gali būti išskirstytas tiek
teritoriniu, tiek funkciniu požiūriu: konkretūs darbai atskiruose
buhalterijos skyriuose gali būti atliekami nuo pradžios iki pabaigos(
pavyzdžiui, viename skyriuje tvarkoma visa pardavimų, o kitame – pirkimų
apskaita) arba tam tikrame skyriuje atliekama viena kuri apskaitos ciklo
funkcija( pavyzdžiui, forminami visi tiek su pardavimais, tiek su pirkimais
bei kitomis operacijomis susiję pirminiai dokumentai). Patvirtinti
registrai tinka ne tik didelėms įmonėms, kurių buhalterijos išsklaidytos į
atskirus skyrius, bet ir nedidelių ar visiškai mažų įmonių buhalterijomis.
Šiuo atveju apskaitos organizavimo efektyvumas priklauso nuo to, kokie
registrai pasirenkami ir kaip naudojami.
Bet kokio dydžio ir profilio įmonėse apskaitos tvarkymo darbai