Apskaita ir jos proseso organizavimas
5 (100%) 1 vote

Apskaita ir jos proseso organizavimas

Turinys

ĮVADAS…………………………………………………………….

……………………………………………………..4.

1. BUHALTERINĖS APSKAITOS

RAIDA……………………………………………………………..

…..5.

1.1.Buhalterinės apskaitos raida

Lietuvoje………………………………………………………….

………5.

1.2.Apskaitos pertvarkymas atkūrus

Nepriklausomybę………………………………………………..6.

2.BUHALTERINĖS APSKAITOS MOKSLO IR

PRAKTINĖS VEIKLOS

STRUKTŪRA………………………………………………………….

…………7.

3.APSKAITOS PROCESO

ORGANIZAVIMAS………………………………………………………

……9.

4.BUHALTERINĖS APSKAITOS ORGANIZAVIMO

SISTEMA………………………………….12.

4.1. Apskaitos proceso

tvarkymas………………………………………………………….

…………………..14.

4.2. Įmonės apskaitos politikos

esmė………………………………………………………………

………….15.

5. BUHALTERINĖS APSKAITOS REGLAMENTAVIMAS

LR……………………………………18.

6. INDIVIDUALI

BUHALTERIJA………………………………………………………..

…………………….20.

7. APSKAITOS PROCESO

ANALIZĖ……………………………………………………………

……………21.

7.1. Apskaitoje taikomi

matai……………………………………………………………..

……………………..21.

7.2. Apskaitos tvarkymas prekybos

įmonėje……………………………………………………………

…..23.

IŠVADOS IR

SIŪLYMAI…………………………………………………………..

………………………………26.

LITERATŪRA…………………………………………………………

………………………………………………..27.

PRIEDAI……………………………………………………………

………………………………………………………28.

ĮVADAS

Buhalterinė apskaita-sudėtingas, šiuolaikinės verslo tikrovės

reiškinys. Labai svarbu yra suvokti apskaitos informacijos vaidmenį

visuomenės gyvenime, išspręsti buhalterinės apskaitos vietos klausimą

socialinių mokslų sistemoje, bei nusakyti pačios buhalterinės apskaitos

reglamentavimo tvarką.

Darbo tikslas: išanalizuoti apskaitos proceso organizavimą

įvairių paskirčių įmonėse, tai sakysime ir prekybos įmonėse, ir

tarpininkavimo įmonėse ir kt. Taip pat apžvelgsime apskaitos proceso

organizavimo teorinį ir praktinį aspektus, vyriausiojo finansininko

(buhalterio) statusą, buhalterinės apskaitos reglamentavimą mūsų

valstybėje, paliesime ir tarptautinius apskaitos standartus bei kitą

informaciją, kuri padės geriau suprasti buhalterinės apskaitos esmę, bei

proceso organizavimo ypatybes ir principus.

Svarbu žinoti ir suprasti kiekvienam buhalteriui, o ir verslo

dalyviui bendruosius buhalterinės apskaitos principus, kuriais remiantis

formuojama visa buhalterinės apskaitos bei finansinės atskaitomybės

informacija. Tik išanalizavę šiuos principus, susipažinę su apskaitos

proceso raida, jos proceso organizavimą įmonėje, kas ir yra šio darbo

vienas iš pagrindinių tikslų, galėsime suprasti buhalterinės apskaitos

proceso organizavimą ir jo vykdymą, kuris yra reikalingas ir ypatingai šiai

dienai naudingas kiekvienam save gerbiančiam verslininkui ir

apskaitininkui.

Darbo uždaviniai:

➢ Susipažinti su apskaitos istorijos raida;

➢ Išanalizuoti apskaitos proceso organizavimą, apskaitos sistemą;

➢ Susipažinti su apskaitos matais, reglamentais, Tarptautiniais

standartais.

➢ Atlikti apskaitos proceso analizę prekybos įmonėse.

Viena iš pagrindinių sėkmingo verslo plėtojimo sąlygų-deramas

informacijos, ypač apskaitinės, reikšmės įvertinimas ir gebėjimas tinkamai

pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Informacija, kurios reikia

sprendimams priimti yra labai įvairi, jos tiek daug, kad visos vienu metu

beveik neįmanoma suvokti.

Prieš išmokstant formuoti buhalterinės apskaitos duomenis, verta

įsisąmoninti kiekvienam apskaitos darbuotojui labai svarbią tiesą: valdymo

sprendimų priėmėjai dažnai kenčia ne nuo jiems reikalingos informacijos

trūkumo, bet nuo
beverčių duomenų pertekliaus.

Tyrimo metaodai ir priemonės: Periodinė ir mokslinė literatūra,

priedai, stebėjimo šaltiniai.

1. BUHALTERINĖS APSKAITOS RAIDA

Apskaita atsirado daugiau kaip 1 tūkst.m.pr.Kr. Tai nulėmė

natūralus žmonių poreikis žinoti, ko ir kiek jie turi, kiek išleidžia ir

kiek gauna pajamų. Tuos , kurie mokėjo šį darbą atlikti, senovėje vadino

raštininkais, iždininkais, vėliau- ekonomais, sąskaitininkais. Senovės

Egipte, Mesopotamijoje, Babilonijoje , Irane buvo daug raštininkų,

apskaitininkų užsiimančių ūkio veiklos apskaita ir atskaitomybių sudarymu.

Jie priklausė privilegijuotajam arba vidutiniajam visuomenės luomui.

Plėtojantis ūkinei veiklai, atsirado kontoros, kuriose, yra manoma, kad ir

atsirado darbo pasidalijimas: vieni skaičiuodavo operacijas, susijusias su

įplaukomis, kiti- su išlaidomis, treti tikrindavo ar tiksliai atliekami

darbai. Ūkinės lėšos buvo grupuojamos atskirai fiksuojant operacijas,

susijusias su jų gavimu ir išleidimu. Tobulėjo kontrolė, buvo atliekamos

inventorizacijos. Žlugus Romos imperijai V.a. pabaigoje sulėtėjo gamybinių

jėgų vystymasis , sustojo mokslų ir amatų raida. Tai lėmė ir apskaitos

sąstingį. Net iki XIIIa. Apskaita buvo tvarkoma tik vienuolynuose, kurie

tuo metu buvo stambiausi žemvaldžiai. Be to ji buvo naudojama tvarkant

valstybės iždą. Šio laikotarpio pradžioje smulki gamyba išsiversdavo ir be

buhalterinės apskaitos, dažniausiai amatininkai ar pirkliai ją tvarkydavo

patys. Tik gerokai vėliau šiam darbui imta samdyti profesionalius

buhalterius.

Ilgainiui atsirado apskaitos darbuotojų artelės, kurių nariai

atlikdavo įvairių apskaitos darbų užsakymus. Šiuo laikotarpiu dar nebuvo

bendrų apskaitos taisyklių, kiekvienas buhalteris dirbdavo remdamasis savo

patirtimi.

Itališkoji apskaitos sistema turėjo labai didelį poveikį

apskaitos raidai. Dvejybinė apskaita XIV-XXa. pradėta taikyti manufaktūrose

gaminamos produkcijos savikainai skaičiuoti. Kapitalistinių santykių raida

teigiamai veikė ir buhalterinės apskaitos plėtrą.

1.1.Buhalterinės apskaitos raida Lietuvoje

Buhalterinės apskaitos raidą Lietuvoje, jos svarbiausius

bruožus plačiai aprašė Vilniaus universiteto profesorius Jonas Mockevičius

knygoje „Buhalterinės apskaitos raida Lietuvoje“.

Baudžiaviniai feodaliniai santykiai Lietuvoje įsigalėjo gerokai vėliau negu

kaimyninėse slavų ir germanų šalyse, todėl apskaita Lietuvoje atsirado, kur

kas, vėliau negu išsivysčiusiose Vakarų Europos valstybėse. Lietuvos

buhalterinės apskaitos procesą galima suskirstyti į šiuos svarbiausius

etapus:

1. Iki Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo;

2. tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje ir Antrojo Pasaulinio karo

metais;

3. sovietų valdžios metais;

1.2. Apskaitos pertvarkymas atkūrus Lietuvos

NepriklausomybęAtkūrus 1990 m. kovo 11d. Lietuvos Nepriklausomybę,

buhalterinei apskaitai iškilo naujų uždavinių, atsirado kitokių

reikalavimų. Rinkos ekonomikos sąlygomis negali būti veiklos sričių, kur

nereikėtų buhalterinės apskaitos informacijos. Lietuvos apskaitos

pertvarkymo procese galima išskirti šiuos 3 etapus:

1.Apskaitos pertvarkymas ( nuo 1990m. iki 1991m.

rudens);

2.Normatyvinių aktų priėmimas ( nuo 1991m.rudens iki

1995m.);

3.Normatyvinių aktų taikymas ir jų tobulinimas ( nuo

1995m. vidurio iki šių dienų).

Pirmame etape iškilo klausimai, kokia turi būti Lietuvos

buhalterinės apskaitos sistema, kokie pagrindiniai jos principai ir

ypatybės. Svarbiausi nuveikti šiuo laikotarpiu darbai- parengti Lietuvos

Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, buhalterinės apskaitos

sąskaitų plano, buhalterinio balanso formos, apskaitos organizavimo

individualiose ir mažose įmonėse nuostatų projektai.

Antrame etape priimtas Lietuvos Respublikos

Vyriausybės 1991m. gruodžio 17d. nutarimas „Dėl buhalterinės apskaitos ir

atskaitomybės organizavimo“. Jame Lietuvos Respublikos finansų ministerija

buvo įpareigota imtis priemonių pritaikyti Lietuvoje pirmuosius

tarptautinius apskaitos standartus. Vėliau 1992m. birželio 18d. Vyriausybė

patvirtino Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą,

kuris įsigaliojo nuo 1993m sausio 1d. 1993m. spalio 27d. priimtas

nutarimas „Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės

atskaitomybės“ ( šiuo nutarimu buvo patvirtinta nauja metinės finansinės

atskaitomybės sudarymo ir pajamų bei sąnaudų pripažinimo apskaitoje

tvarka). Be to, Finansų ministerija patvirtino naują pavyzdinį buhalterinės

apskaitos sąskaitų planą.

Trečio etapo pradžia reikėtų laikyti Finansų ministerijos 1995m.

birželio 29d. išleistą įstatymą „Dėl audito ir apskaitos instituto

steigimo“.
šiai institucijai, pradėti rengti nacionaliniai

apskaitos ir audito standartai, audito ir apskaitos įstatymai, Buhalterių

ir auditorių profesinės etikos kodeksas ir daugelis kitų metodinių

priemonių, būtinų apskaitai tvarkyti.

Tobulinant naują Lietuvos apskaitos sistemą, būtina:

1. vadovautis Tarptautiniais apskaitos standartais(TAS), Europos Sąjungos

direktyvų nuostatomis, Verslo apskaitos standartais(VAS);

2. remtis apskaitos tvarkymo Lietuvos įmonėse istorine ir praktine

patirtimi;

3. įvertinti Lietuvos ekonomines sąlygas ir ypatybes;

4. suderinti apskaitos nuostatas, sąvokas ir terminus su Lietuvos

Respublikos galiojančiais įstatymais, statistine atskaitomybe, mokesčių

ir kitais norminiais aktais.(7.šaltinis)PuteikienėR.“Apskaitos

pagrindai.”

2. BUHALTERINĖS APSKAITOS MOKSLO IR PRAKTINĖS VEIKLOS

STRUKTŪRAApskaita atlieka labai reikšmingą vaidmenį ūkiniame ir

socialiniame visuomenės gyvenime. Atspindėdama įvairias jos vystymosi

sritis, pati apskaita įgijo sudėtingą vidinę struktūrą, tapo reiškiniu,

kuris daro įtaką daugeliui gretutinių mokslo ir praktinės veiklos sričių.

Daugelio šalių mokslininkai mėgina spręsti dilemą: buhalterinė

apskaita- mokslas ar menas? Tačiau galima drąsiai teigti, kad buhalterinė

apskaita- socialinis , t.y. visuomeninis, mokslas, nes atspindi sudėtingus

visuomenėje vykstančius procesus. Šia prasme apskaita- neabejotinai ir

politinė veiklos sritis.

Buhalterinėje apskaitoje gana svarbus vaidmuo tenka

subjektyviam veiksniui, todėl įvairios profesinės apskaitos darbuotojų

organizacijos labai rūpinasi buhalterių dorovinėmis nuostatomis.

Buhalterinė apskaita, kaip ir kiekvienas kitas mokslas,

grindžiama bendrosios pažinimo teorijos, kitaip sakant filosofijos,

nustatytais visuomenės ir mąstymo raidos dėsningumais. Nustatant apskaitos

darbuotojų profesinio elgesio taisykles, remiamasi sociologijos,

politologijos, psichologijos bei etikos tyrinėjimais. Kaip ir kiti mokslai,

šiuolaikinė buhalterinės apskaitos teorija daug dėmesio skiria ekologiniams

tyrinėjimams, nes vis daugiau žmonių įsisąmonina, kad bet kuria kaina

siekiant pelno, galima sunaikinti ne tik socialinę, bet ir gamtos aplinką.

Be abejo, to neatpirks jokia verslo sėkmė.

Taip pat aktualūs ir makroekonominiai tyrinėjimai, nes būtent

įmonių lygmeniu vykstančius ūkinius procesus ir atspindi buhalteriai,

formuodami jų informacinį modelį. Apskaita, įgyvendindama kontrolės

funkciją, turi organiškai įsilieti į visą valdymo procesą, kurį tyrinėja

bendroji valdymo teorija, savita valdymo filosofija- kibernetika bei jos

pagrindu išsivysčiusios informacijos, informacinių technologijų bei

sprendimų priėmimo teorijos. Kadangi buhalterinė apskaita atliekama

konkrečiose įmonėse, apskaitos darbuotojai turi išmanyti įvairių gamybų

technologijas, darbų

organizavimą, planavimą bei vadybą ir verslo teisę. Pastarosios ir

buhalterinės apskaitos sandūroje susiformavo teismo buhalterinė ekspertizė,

nes būtent apskaitos darbuotojai gali padėti išaiškinti

daugelį ūkinių nusikaltimų, kurių daugumą iki šiol sudaro vadinamieji

latentiniai ( neišaiškinti, paslėptieji) nusikaltimai.

Pats apskaitos mokslas taip pat nevienalytis. Šalia įmonių

lygmeniu vedamos buhalterinės apskaitos yra ir „ valstybinė“ statistinė

apskaita, kuri dažniausiai vadinama sutrumpintai- statistika.Buhalterių darbo rezultatas- įvairios

ataskaitos, skirtos įvairiems vartotojams. Tačiau jose pateikiami

apibendrinti duomenys, pavyzdžiui, kiek įmonė uždirbo pajamų per tam tikrą

laikotarpį, kiek jai kainavo uždirbti tas pajamas ir pan. Priežastys, dėl

kurių buvo uždirbta tam tikra pajamų suma, šiose ataskaitose dažniausiai

nenurodomos. To ir neįmanoma padaryti- juk per ataskaitinį laikotarpį

kiekvienoje įmonėje įvyksta dešimtys ar net šimtai tūkstančių įvairiausių

faktų, kurių visuma ir nulemia įmonės veiklos rezultatus. Kitaip sakant,

buhalterinė apskaita daugiausiai atspindi veiklos rezultatą, bet ne jo

procesą.

Kompleksiškai atspindėti veiklą, geriausia per pinigų srautus,

nes kiekvieno verslo galutinis tikslas- iš mažesnio pinigų kiekio „

pagaminti“ didesnį. Šiuos procesus, pasitelkdamas buhalterinės apskaitos

duomenis, nagrinėja dar vienas konkrečios ekonomikos mokslas- finansinis

menedžmentas.

Nevienalytė ir pati buhalterinė apskaita, nes jos duomenis

naudoja daugelis skirtingų tikslų siekiančių vartotojų. Iš jų galima

išskirti bent kelias dideles grupes. Tai išoriniai apskaitos bei

atskaitomybės duomenų vartotojai- akcininkai, valstybinės priežiūros

institucijos, kreditoriai ir kiti, kuriuos domina tik bendrieji veiklos

rezultatai bei verslo perspektyvos. Jiems visiškai užtenka apibendrintų

atskaitomybės duomenų, kuriuos formuoja apskaitos
vadinama-

finansine apskaita. Tačiau, remiantis tokiais apibendrintais duomenimis, be

abejo, neįmanoma priimti konkrečių valdymo sprendimų, kurių informacinę

bazę formuoja kita buhalterinės apskaitos rūšis- menedžmento apskaita. Jos

duomenimis naudojasi įmonių pareigūnai- konkrečių valdymo sprendimų

priėmėjai. Pagaliau taip pat svarbu teisingai apskaičiuoti mokesčius,

kuriais kiekvieną verslą apmokestina valdžia.

Esant tokiai nevienalytei apskaitai, buhalteriams reikia stengtis

kuo racionaliau panaudoti savo žinias ir pastangas, nes ir pati apskaita

dėl objektyvių priežasčių, ūkininkavimo sąlygoms tampant vis

sudėtingesnėms, brangsta. Todėl vis labiau plėtojamas ir buhalterinės

apskaitos organizavimo mokslas.

Aišku tik tai, kad kiekvienas daiktas, kaip ir apskaitos metodai,

turi būti taikomas tam tikslui, kuriam jis skirtas. Kitaip būtų beprasmiška

iš jo tikėtis kokios nors naudos.(10.šaltinis)”Verslo žinynas”.3.APSKAITOS PROCESO ORGANIZAVIMAS

Bendrosios nuorodos

Apskaitos organizavimas įmonėje yra sudėtingas procesas. Norint

laiku užfiksuoti visus ūkinius faktus, po to juos tinkamai sugrupuoti ir

perskaičiuoti bei pateikti išsamią informaciją vartotojams, būtina įvesti

tam tikrą tvarką.

Tvarkant įmonėje apskaitą, labai svarbu tinkamai pasirinkti

apskaitos registrus, kuriuose bus fiksuojami ir kaupiami apskaitos

duomenys. Nuo to, ar sėkmingai pasirinktas labiausiai įmonės poreikius

atitinkantis apskaitos organizavimo variantas, gerokai priklauso visos

įmonės valdymo sistemos funkcionavimas.

LR finansų ministerija patvirtino tipinius finansinės apskaitos

registrus, skirtus įvairaus profilio įmonėms, kuriose apskaitos funkcijas

atlieka keli skyriai. Apskaitos procesas gali būti išskirstytas tiek

teritoriniu, tiek funkciniu požiūriu: konkretūs darbai atskiruose

buhalterijos skyriuose gali būti atliekami nuo pradžios iki pabaigos(

pavyzdžiui, viename skyriuje tvarkoma visa pardavimų, o kitame – pirkimų

apskaita) arba tam tikrame skyriuje atliekama viena kuri apskaitos ciklo

funkcija( pavyzdžiui, forminami visi tiek su pardavimais, tiek su pirkimais

bei kitomis operacijomis susiję pirminiai dokumentai). Patvirtinti

registrai tinka ne tik didelėms įmonėms, kurių buhalterijos išsklaidytos į

atskirus skyrius, bet ir nedidelių ar visiškai mažų įmonių buhalterijomis.

Šiuo atveju apskaitos organizavimo efektyvumas priklauso nuo to, kokie

registrai pasirenkami ir kaip naudojami.

Bet kokio dydžio ir profilio įmonėse apskaitos tvarkymo darbai

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2014 žodžiai iš 6678 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.