Apskaitos ir audito projektas
5 (100%) 1 vote

Apskaitos ir audito projektas

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

Verslo vadybos fakultetas

Finansų inžinerijos katedra

Apskaitos ir audito kursinis projektas

Apskaitos duomenų parengimas metiniam balansui sudaryti ir jo informacijos naudojomas vadyboje UAB,,Versmė” įmonės pavyzdžiu



Atliko: FV-2 gr. st. Julius Petrauskas

Tikrino:V. Lingaitis

Vilnius

2005

TURINYS

Įvadas…………………………………………………………………………………………………………….. 3

1. Balanso lygybės charakteristika…………………………………………………………………………… 4

2. Ūkinių operacijų įtaka balansui………………………………………………………………………. 4

3. Balanso sudedamosios dalys…………………………………………………………………………… 5

4. Balanso pertvarkymas pagal verslo apskaitos standartus…………………………………… 6

5. Balanso forma………………………………………………………………………………………………… 6

6. Svarbiausi balanso rodikliai…………………………………………………………………………………. 11

7. Pasirinktos įmonės apibūdinimas………………………………………………………………………… 20

teisinė įmonės veiklos organizavimo forma…………………………………………………………………. 20

įmonės komercinės – ūkinės veiklos aprašymas…………………………………………………….. 20

teorinių žinių taikymas UAB ,,Versmė‘‘ įmonėje…………………………………………………………. 22

Išvados……………………………………………………………………………………………………….. 30

Literatūros sąrašas……………………………………………………………………………………………………. 31

ĮVADAS

Kiekvienos įmonės darbuotojams, priimantiems valdymo sprendimus, taip pat visiems kitiems informacijos vartotojams labai svarbu kuo tiksliau žinoti, kokio dydžio turtu disponuoja įmonė, kokia jo sudėtis bei kieno nuosavybė jis yra. Be to, visiems finansinių ataskaitų vartotojams svarbu turėti informaciją apie tai, ar efektyviai naudojamas įmonės disponuojamas turtas. Finansinė atskaitomybė – tai įmonių ataskaitinių dokumentų rinkinys, skirtas išoriniams, o iš dalies – ir vidiniams vartotojams, kuriame pateikiama apskaitinė informacija, apibūdinanti įmonės finansinę būklę įvairiais aspektais. Pati svarbiausia atskaitomybės ataskaitos forma yra balansas. Taigi šio mano kursinio projekto tikslas – aptarti, kokie apskaitos duomenys parengiami metinio balanso sudarymui bei atskleisti metinio balanso informacijos naudojimą vadyboje.

Be to, šiame kursiniame darbe užsibrėžiau įgyvendinti šiuos uždavinius:

 aprašyti svarbiausius balanso rodiklius bei sudedamąsias dalis;

 aptarti balanso formos ypatumus;

 atskleisti ūkinių operacijų įtaką balansui;

 pateikti šiai temai aktualesnius sąvokų paaiškinimus ir jų reikšmingumą vadyboje;

 apibūdinti mano nagrinėjamos įmonės statusą, veiklos pobūdį ir temai svarbesnius ekonominius rodiklius;

 padaryti išvadas apie kursinio projekto rengimo naudą vadybininko specialybei.

Viena iš svarbiausių buhalterinės apskaitos uždavinių – teikti informaciją įmonės finansinei būklei įvertinti, operatyviai kontroliuoti įmonės finansinę veiklą, laiku priimti racionalius valdymo sprendimus. Tokiai informacijai gauti sudaroma finansinė atskaitomybė, kurios svarbi sudedamoji dalis yra buhalterinis balansas. Taigi Lietuvos įsiliejimas į tarptautinį verslą priklauso nuo įmonių sugebėjimo pateikti patikimą finansinę informaciją, kuri yra pamatas, atliekant investicinius
sprendimus užsienio ir Lietuvos verslininkams. Todėl šiame kursiniame projekte aš aptarsiu ir aprašysiu metinio balanso sudarymo ypatumus.

1. Balanso lygybės charakteristika

Balanse nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė ir kam šis turtas priklauso. Įmonė gali disponuoti labai įvairiu turtu, todėl norint jį visą pavaizduoti balanse, turtas turi būti sugrupuotas – sujungtas į tam tikras grupes.

Balansas – finansinė ataskaita, kurioje nurodomas visas įmonės turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną.

Balansą sudaro dvi dalys. Vienoje dalyje parodoma turto sudėtis, o kitoje – nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų rodikliai. Turto dalyje nurodoma, kokiu turtu disponuoja įmonė, o Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dalyje atsakoma į klausimą, kam šis turtas priklauso.

Turto rodiklių dydžio bendra suma turi būti lygi nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų rodiklių dydžio bendrai sumai. Šią lygybę lemia tai, kad abiejose balanso dalyse parodomi tie patys ekonominiai ištekliai, piniginė išraiška, tiktai skirtingai sugrupuoti: turto – pagal turto sudėtį, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų – pagal jo sudarymo šaltinius.

Balansas išreikiamas tokia apskaitos lygybe:

TURTAS = NUOSAVAS KAPITALAS + ĮSIPAREIGOJIMAI

Balanso apskaitos lygybė dažnai vadinama pagrindine (fundamentine).

[4;58] ir [3;94]

2. Ūkinių operacijų įtaka balansui

Įmonėse nuolat keičiasi turto ir nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžiai. Tam turi įtakos ūkinės operacijos, kurios yra gana įvairios. Ūkinės operacijos gali būti keturių tipų:

 Operacijos, dėl kurių keičiasi turtas (vienos rūšies turtas didėja, o kitos – mažėja).

 Operacijos, dėl kurių keičiasi įsipareigojimai (vienos rūšies įsipareigojimai padidėja ir kitos tūšies sumažėja).

 Operacijos, dėl kurių tuo pačiu metu padidėja ir turtas, ir įmonės įsipareigojimai (kai kurių rūšių turtas, kai kurių rūšių įmonės įsipareigojimai).

 Operacijos, dėl kurių tuo pačiu metu sumažėja turtas ir įmonės įsipareigojimai (tam tikros rūšies turtas ir tam tikros rūšies įsipareigojimai).

Ūkinių operacijų tipai apibendrinti 1 lenetelėje.

Operacijos tipas Pokyčiai Operacijos turinys Rezultatai

Turto Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų

1 +

– Į atsiskaitomąją sąskaitą gauti pinigai iš įvairių pirkėjų + pinigai atsiskaitomoje sąskaitoje

– pirkėjų įsiskolinimas

2 +

– Trumpalaikė banko paskola apmokėta įsiskolinimas tiekėjams + trumpalaikė banko paskola

– įsiskolinimas tiekėjams

3 +

+

Į atsiskaitomąją sąskaitą gauta trumpalikė banko paskola + atsiskaitomoji sąskaita

– trumpalaikė banko paskola

4 – – Iš atsiskaitomosios sąskaitos apmokėta skola tiekėjams – atsiskaitomoji sąskaita

– skola tiekėjams

1 lentelė

[4;60]

3. Balanso sudedamosios dalys

Balanse turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai išdėstomi tam tikra tvarka ir detalizuojami atskirais straipsniais. Kaip pavyzdį pateiksiu 2 lentelę.

Eil. Nr. Turtas Pastabos Finansiniai metai Praėję finansiniai metai

B. Trumpalaikis turtas

I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys

I.1. Atsargos

I.1.1. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai

I.1.2. Nebaigta gamyba

I.1.3. Pagaminta produkcija

I.1.4. Pirktos prekės, skirtos parduoti

I.2. Išankstiniai apmokėjimai

I.3. Nebaigtos vykdyti sutartys

2 lentelė

Smulkiausia nedaloma sudedamoji balanso dalis yra straipsnis. Jis balanse apibrėžiamas kaip lėšų eilutė. Dėl patogumo vienarūšiai straipsniai jungiami į grupes, o pastarosios – į skyrius. Grupes galima suskirstyti į pogrupius. Spausdinant balansą straipsniai gali būti praleidžiami, jeigu likučiai lygūs nuliui.

Visi balanso straipsniai turi būti patikimai įvertinti. Išsami, teisinga, tiksli ir objektyvi informacija reikalinga tiek išorės, tiek vidaus informacijos vartotojams.

[4;59]

4. Balanso pertvarkymas pagal verslo apskaitos standartus

Eil. Nr. Etapas Tikslai

1. Darbinių balansinių sąskaitų lentelių ataskaitinio laikotarpio pradžiai ir pabaigai sudarymas. Pradinės informacijos surinkimas.

2. Sąskaitų plano sudarymas pagal verslo apskaitos standartų reikalavimus. Informacijos kaupimas.

3. Koreguojančių darbinių lentelių įrašų sudarymas: a) apskaitos politikos pakeitimo sumos apskaičiavimas;

b) pasitikrinimas, ar šis darbas atliktas be klaidų;

c) darbinės informacijos parengimas aiškinamajam raštui sudaryti.

4. Bandomojo balanso sudarymas pagal apskaitos standartus. Pasitikrinimas, ar balanso pertvarkymas atliktas teisingai.

5. Balanso ataskaitos formato sudarymas: a) įmonės balanso grupių, pogrupių, straipsnių, atskleistinų finansinėje atskaitomybėje nustatymas;

b) aiškinamojo rašto pastabų formos parengimas.

Kiekviena balanso grupė turi būti parodoma atskirai, o jei pogrupių bei straipsnių informacija reikšminga, tada turi būti atskleidžiami ir jie. Norint pertvarkyti balansą, būtina susipažinti su verslo apskaitos standartais, reglamentuojančiais atskiras sritis.

[2;43]

5. Balanso forma

Parengtas ir patvirtintas 2 VAS ,,
nurodo, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir atskleidžiama informacija apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus. Pilna balanso forma, įsigaliojusi 2004 m. sausio 1d., parodyta 3 lentelėje.



3 lentelė

[1]

Visų pirma reikia mokėti parengti pačią balanso formą, surašyti visus rekvizitus (privalomus duomenis), be kurių ši atskaitomybės forma apskritai neturėtų juridinės galios. Pateiktoje formoje jie pažymėti skaitmenimis apskritimuose.

Kiekvienos ataskaitos ,,kepurėje‘‘ būtina parašyti įmonės pavadinimą, kodą, adresą, nurodyti jos tipą ir kitus duomenis.

Patvirtinimo datos eilutėje rašoma balanso pavirtinimo data ir protokolo numeris.

Tiksliai rašoma, kurių metų, kokio mėnesio ir kurios dienos balansas.

Pirmoje – eilės numerio – skiltyje, kaip įprasta visose lentelėse, pateikiamas rodiklio eilės numeris. Pagal tai nesunku nustatyti, kokia turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų grupei priklauso straipsnis.

Šioje skiltyje pateikiami balanso skyrių, grupių, pogrupių bei straipsnių pavadinimai.

Pastabų skiltyje nurodomi specialių buhalterinės apskaitos registrų, vadinamųjų sąskaitų, kurių duomenų pagrindu užpildomi straipsniai, kodai. Juos įrašo buhalteriai, užpildydami atskaitomybės formas.

Finansinių metų skiltyje pateikiamos tų ataskaitinių metų, kurių balansas parengtas, sumos.

Praėjusių finansinių metų skiltyje įrašomos prieš tai buvusių metų atitinkamų straipsnių sumos. Jos perkeliamos iš ankstesnių metų balanso Finansinių metų stulpelio. Ši informacija pateikiama, norint palyginti ataskaitinių finansinių metų duomenis su ankstesnių finansinių metų duomenimis. Taip galima nustatyti įmonės būklės pasikeitimus bei prognozuoti jos perspektyvas.Turto ir nuosavybės dalių paskutinės eilutės Turtas iš viso bei Nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso skirtos bendroms turto ir nuosavybės bei įsipareigojimų sumoms surašyti. Jos turi būti lygios, nes kiekvienas turtas būtinai turi kam nors priklausyti, o pats balansas iš esmės yra ne kas kita, kaip išplėstinė fundamentinės apskaitos lygybės forma.Kiekvieną ataskaitą, tarp jų ir balansą, savo parašu tvirtina įmonės adminstracijos vadovas. [3;96-100]

6. Svarbiausi balanso rodikliai

Atkreipkime dėmesį į loginį ryšį tarp balanso, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dalių. Turtas paprastai pateikiamas pagal jo likvidumo lygį. Turto dalis pradedama pildyti nuo mažiausiai likvidaus (sunkiau pinigais paverčiamo) ilgalaikio turto, o įsipareigojimų dalis – ilgalaikėmis skolomis, kurios turės būti grąžintos vėliau negu kitais metais.

Turto dalis užbaigiama likvidžiausiu turtu – grynaisiais pinigais, o įsipareigojimų dalis – skolomis, kurios turi būti grąžintos greičiausiai. Toks loginis ryšys labai palengvina skaityti balansą ir analizuoti įmonės įsipareigojimų apmokėjimo galimybes.

Balanso informacijos grupavimą pateiksiu 4 lentelėje.

Turtas Nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai

A. Ilgalaikis turtas

I. Nematerialus turtas

II. Materialus turtas

III. Finansinis turtas

B. Trumpalaikis turtas

I. Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutarys

II. Per vienerius metus gautinos sumos

III. Kitas trumpalaikis turtas

IV. Pinigai ir pinigų ekvivalentai C. Nuosavas kapitalas

I. Kapitalas

II. Perkainojimo rezervai (rezultatai)

III. Rezervai

IV. Nepaskirstytasis pelnas

D. Dotacijos ir subsidijos

E. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

I. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai

II. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai

4 lentelė

Pagal 2 VAS ,,Balansas‘‘ pavyzdines formas apibendrintas informacija apie balanse esantį turtą pateikiama A ir B skyriuose.

Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) kuriomis disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.

Smulkiau išnagrinėsiu buhalterinio balanso skyrių, grupių, pogrupių sudėtį. Iš 4 lenetelės matyti, kaip balanso rodikliai išdėstomi pagal 2 VAS pavyzdinę balanso formą. Jie suskirstyti į atskirus skyrius A, B, C, D ir E. Skyriai skirstomi į grupes.

Skyrius A. Ilgalaikis yra toks turtas, kurį įmonė naudoja ar valdo ilgai – paprastai ilgiau kaip vienerius metus. Ilgalaikis turtas balanse parodomas balansine verte.

Balansinė vertė – tai suma, kuria turtas yra atvaizduojamas balanse.

A. I. Nematerialusis turtas – gana savotiška ilgalaikio turto rūšis, egzistuojanti rinkos ekonomikos sąlygomis. Jis neturi materialaus pavidalo ir paprastai rodo įmonės įgytas teises naudotis tam tikra informacija arba kitomis vertybėmis ilgiau nei vienerius metus. Šios teisės priskiriamos įmonės turtui, nes įmonei teikia tiesioginės ir netiesioginės naudos. Nematerialiajam turtui priklauso: teisės į išradimus, licencijos, įmonių prekių ženklai, informacijos apdorojimo
programos, mokslinių tyrimų dokumentai, įmonės geras vardas (prestižas).

Prestižas – tai išlaidų dalis, kurios įsigyto ilgalaikio turto dalis rinkos kaina yra didesnė už to turto vertę, parodytą buhalterijos įrašuose.

A. II. Ilgalaikis materialusis turtas turi materialų pagrindą (materialią substanciją). Svarbiausia yra nustatyti ilgalaikio materialiojo turto sudėtį. Tai yra nustatoma VAS, kurių nuostatos gali būti periodiškai keičiamos.

Pagal 12 VAS ,,Materialusis turtas‘‘ nuostatas, turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam, jei jis atitinka visus šiuos reikalavimus:

1) įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus;

2) įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais;

3) įmonė gali patikimai nustatyti įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;

4) turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto savikainą, įmonės nustatytą kiekvienai turto grupei;

5) įmonei yra perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.

Rizikos perdavimu laikomas momentas, kai įmonė įgyja teisę valdyti, naudoti materialųjį turtą ir juo disponuoti, tampa atsakinga už materialųjį turtą ir jai priklauso materialiojo turto teikiama nauda. Rizikos perdavimo momentas paprastai aptariamas sutartyje.

Ilgalaikis materialusis turtas pagal daiktinius požymius ir paskirtį (vartojamąsias savybes) yra gana įvairus. Pateiksiu ilgalaikio turto skirstymo pavyzdžių:

1) žemė (ji rinkos sąlygomis įgyja kainą ir vertę);

2) miškas (žemės ūkio įmonėse ir ūkininkų ūkiuose);

3) pastatai, statiniai bei įrenginiai, kuriuos apima įmonei priklausantys ir skirti ilgalaikiam naudojimui pastatyti pastatai, sumontuotos konstrukcijos bei jų įranga ir instaliacija (šiltnamiai, naftos produktų laikymo rezervuarai, gręžtiniai šuliniai, vandentiekio bokštai, kapitalinės tvoros ir kt.);

4) perdavimo įtaisai (elektros perdavimo oro linijos ir kabeliai, ryšių kabelinės linijos ir kt.);

5) mašinos ir įrenginiai (jėgos mašinos ir įrenginiai, darbo mašinos ir įrenginiai);

6) transporto priemonės – turimi lengvieji ir krovininiai automobiliai, autobusai, traktoriai, laivai, lėktuvai;

7) gamybos ir ūkio inventorius (kilnojamos svarstyklės, seifai ir kt.);

8) darbiniai gyvuliai žemės ūkio įmonėse;

9) daugiamečiai sodiniai žemės ūkio įmonėse;

10) kitas turtas.

Balanse ilgalaikio materialaus turto sudėtis priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Pavyzdžiui, statybos įmonėse jam priskiriama ir nebaigta statyba, kuri balanse rodoma atskirame straipsnyje. Ilgalaikis materialusis turtas yra apčiuopiamas, pamažu dėvisi ir nesunaudojamas uždirbant vieno ataskaitinio laikotarpio pajamas. Nudėvėta dalis perkeliama į įmonės sąnaudas dalimis.

A. III. Ilgalaikis finansinis turtas (ilgalaikės finansinės investicijos) – tai ilgesniam laikui – (ilgiau negu vieneriems metams) į kitas įmones įdėtos lėšos. Tai labai reikšmingas ilgalaikis turtas. Įmonė, savo finansinį turtą patikėdama kitai įmonei, labai rizikuoja, nes gali lengvai uždirbtas pajamas prarasti, patirti nesekmę. Finansinį turtą sudaro įsigytos kitų įmonių akcijos bei obligacijos, kitoms įmonėms suteiktos ilgalaikės paskolos ir kitos piniginės įmokos. Šis turtas gali virsti trumpalaikiu turtu. Tai atsitinka, kai kitos įmonės išperka akcijas bei obligacijas, grąžina įmonei akcijas ir pan.

Skyrius B. Trumpalaikis yra toks turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Šis skyrius skirstomas į smulkesnes grupes.

B. I. Šioje grupėje parodomos atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys per vienerius metus, gautinos sumos, kitas trumpalaikis turtas bei pinigai ir pinigų ekvivalentai. VAS pateikiamas toks atsargų apibrėžimas:

Atsargos – trumpalaikis turtas, žaliavos ir komplektuojamieji gaminiai, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija bei pirktos prekės (skirtos perparduoti), kurį įmonė sunaudoja pajamoms uždirbti per vienerius metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą.

Veiklos ciklas – laikotarpis nuo veiklos procese naudojamų atsargų įsigijimo iki jų realizavimo už pinigus arba už lengvai pinigais paverčiamą priemonę.

Žaliavos ir komplektavimo gaminiai – tai įmonės įsigytas ar pasigamintas turtas (žaliavos, pagrindinės ir pagalbinės bei statybinės medžiagos, degalai, atsarginės dalys), kuris skirtas ne perparduoti, bet kurį įmanoma suvartoti įmonės veikloje per ateinantį ataskaitinį laikotarpį.

Nebaigta gamyba laikomi esantys, gamybos cechuose ar sandėliuose dar nepraėję visų technologinio apdorojimo stadijų, gaminiai, pusfabrikačiai. Prie nebaigtos gamybos priskiriami nebaigti remonto darbai, siūti drabužiai, nebaigti rinkti baldai ir kt.

Pagaminta produkcija – tai įmonėje esantys praėję visą technologinio apdorojimo ciklą gaminiai, skirti parduoti už įmnės ribų arba suvartoti tenkinant vidinius įmonės poreikius. Pirktos prekės, skirtos perparduoti, apima visas įmonės ir trečiųjų asmenų nusipirktas prekes nepriklausomai nuo jų rūšies, kainos, naudojimo laiko.

Išankstiniai apmokėjimai – tai įmonės sumokėtos kitoms įmonėms sumos, iš anksto apmokėtos ir žaliavos, komplektavimo gaminiai, remonto darbai, reklama. Pagal VAS
balanso straipsnyje parodomos būsimųjų laikotarpių (išankstinės) sąnaudos. Įtraukiamos ataskaitiniais ir ankstesniais metais padarytos išlaidos, kurios susijusios su vėlesnių ataskaitinių laikotarpių pajamomis. Būsimųjų laikotarpių sąnaudos – tai iš anksto įmonės apmokėtos sumos (padarytos išlaidos) už ateityje gautinas paslaugas (leidinių prenumeratos, draudimo, nuomos, įmonės apsaugos išlaidos ir pan.). Nuomos, draudimo ir kitos paslaugos teikiamos nenutrūkstamai, per visą sutarties laikotarpį. Būsimųjų laikotarpių besikaupiančios sąnaudos, kurias įmonė patirs uždirbdama pajamas būsimais laikotarpiais, sąnaudomis bus pripažintos būsimais ateinančiais ataskaitiniais laikotarpiais.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 2535 žodžiai iš 8338 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.