Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu teorinė ir praktinė dalys
5 (100%) 1 vote

Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu teorinė ir praktinė dalys

1121314151

Turinys

I. Įžanga 3

II.Teorinė dalis

1. Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu

1. Teisė paduoti skundus 5

2. Skundų objektai:

a)ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmai ir nutarimai 7

b)prokuroro proceso veiksmai ir nutarimai 8

c)ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmai ir nutartys 9

3. Skundų pateikimas 10

4. Skundų nagrinėjimas ir išsprendimas 15

II.Praktinė dalis

1. I situacijos sprendimas 17

2. II situacijos sprendimas 18

3. III situacijos sprendimas 19

4. IV situacijos sprendimas 20

5. V situacijos sprendimas 21

III.Išvados 22

IV.Literatūros sąrašas 23

Įžanga

Pagrindinę šio darbo dalį sudaro rašomasis darbas – “Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu”. Siekiant atskleisti šią temą, pirmiausia reikia išsiaiškinti paminėto baudžiamojo proceso teisės instituto vietą baudžiamajame procese.

Baudžiamasis procesas – pareigūnų veikla tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Procesas – nuosekli veikla, susidedanti iš atskirų stadijų, kurias sudaro visuma procesinių veiksmų ir sprendimų. Kiekvienai stadijai yra keliami specialūs uždavinai, kuriuos sprendžiant siekiama stadijai nustatytų tikslų.

Ikiteisminį tyrimą galima pagrįstai vadinti pagrindine ir svarbiausia baudžiamojo proceso stadija. Jos metu yra nustatinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės, nusikalstamą veiką padarę asmenys, sudaromos sąlygos tinkamam bylos išnagrinėjimui teisme. Tolesnė proceso eiga priklausys nuo šioje stadijoje atliktų procesinių veiksmų ir priimtų sprendimų.

Taigi įsitikinus ikiteisminio tyrimo stadijos svarba, galima daryti išvadą ir dėl šios stadijos subjektų veiksmų bei sprendimų apskundimo reglamentavimo reikšmingumo. Tai tik vienas apskundimo ikiteisminio tyrimo stadijoje reikšmės ir aktualumo aspektas. Kitas aspektas – teisė skųstis kaip konstitucinė teisė. Šis aspektas plačiau aptariamas kitoje darbo dalyje – “Teisė paduoti skundus”.

Išsamiam temos atskleidimui pasitarnauja šio darbo pirmos dalies tam tikra struktūra. Pradžioje aptariama teisės paduoti skundus esmė ir asmenys, turintys šią teisę, tai yra baudžiamojo proceso dalyviai. Dėl ko skundžiamasi, tai yra kas sudaro tokių skundų objektą, yra atskleidžiama dalyje “Skundo objektas”. Objektas yra tarsi trijų rūšių, kadangi ikiteisminio tyrimo stadijoje veikia keletas subjektų, kurių veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami.

Toliau teorinėje darbo dalyje dėstomi teisė skųsti įgyvendinimo, realizavimo klausimai. Tai yra kaip turi būti paduodami skundai, kokia turi būti jų forma ir kaip jie sprendžiami bei kokia tų sprendimų teisinė reikšmė.Antroji darbo dalis yra praktinio pobūdžio. Joje yra sprendžiamos penkios situacijos pasirenkant vieną iš nurodytų sprendimų ir jį argumentuojant. Viso darbo tema yra ikiteisminis tyrimas, todėl ir sprendžiamos situacijos apima ikiteisminio tyrimo atskirus klausimus.

Rašant darbą buvo naudojami įvairūs šaltiniai, tiek norminė medžiaga, tiek mokymo priemonės, tiek atskiri straipsniai periodiniuose leidiniuose. Teismų praktikos analizės trūkumas gali būti paaiškinamas tuo, kad naujas BPK įsigaliojo prieš pusantrų metų. Tuo tarpu ankstesne teismų praktika remtis ne visada tikslinga, ypatingai analizuojant ikiteisminio tyrimo stadiją, kuri pakito iš esmės.

Kita priežastis nesirėmimo teismų praktika – pačios teismų praktikos esmė. Juk teismų praktika yra tam tikrų taisyklių, suformuotų teismams aiškinant teisę, sistema. Teisės aiškinimą teismas atlieka kiekvienoje byloje taikydamas konkrečias teisės normas. Tuo tarpu šio darbo tema – ikiteisminis tyrimas, kuriame teismo vaidmuo ir statusas yra kiek kitoks nei įprasta. Pats terminas “ikiteisminis tryimas” reiškia tam tikrą subjektų veiklą, kuri vyksta ne teisme. Teismas šioje stadijoje atlieka ne jurisdikcinę, o kitas funkcijas.

Apskundimas ikiteisminio tyrimo metu

Teisė paduoti skundus

Teisė skųstis – asmens konstitucinė teisė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 33 straipsnio 2 dalimi piliečiams laiduojama teisė kritikuot valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą bei apskųsti jų sprendimus.

Baudžiamasis procesas – tai taip pat valstybės įstaigų ir pareigūnų veikla tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Vadinasi, asmens teisė apskųsti ikiteisminio tyrimo subjektų veiksmus ir sprendimus yra garantuojama Konstitucijos. Ši garantija yra būtina proceso teisėtumui, teisingumui, sąžiningumui ir kitiems proceso principams užtikrinti.

Be to, vienas iš baudžiamojo proceso tikslų yra ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves (BPK 1 str.). Tikslui įgyvendinti būtina sąlyga yra visų pirma pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms ir jų užtikrinimas.

Baudžiamasis procesas yra veikla, kurios metu visiems subjektams sudaromos sąlygos naudotis įstatymo numatytomis teisėmis. Subjektai baudžiamajo proceso stadijoje yra labai plati sąvoka, apimanti tiek valstybės institucijas ir pareigūnus, tiek ir asmenis, dalyvaujančius procese, tai yra proceso dalyvius ir kitus dalyvaujančius asmenis. Šiame darbe apskundimo subjektais yra būtent proceso dalyviai, o apskundimo objektai – yra valstybės institucijų ir
pareigūnų veiksmai ikiteisminio tyrimo metu.

Taigi teisė skųsti proceso veiksmus ar sprendimus ikiteisminio tyrimo stadijoje yra garanatuojama ir sudaromos sąlygos ja naudotis tik proceso dalyviams. Proceso dalyviai tai yra asmenys, turintys interesą procese ir siekiantys jame tam tikro rezultato. Tai įtariamasis, nukentėjusys, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, įtariamojo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovai bei gynėjas. Visiems išvardintiems proceso dayviams BPK įtvirtina teisę skųsti ikitesiminio tyrimo subjektų veiksmus.

Prieš tai galiojęs TSRS BPK tokią teisę taip pat numatė ir kitiems dalyvaujantiems asmenims, tai yra liudytojui, laiduotojui, kviestiniui, ekspertui, specialistui, vertėjui ir kitiems asmenims. 1 Toks reglamentavimas neturėjo pagrindo, nes visi išvardinti asmenys procese atlieka tik pagalbinę funkciją, jie nėra suinteresuoti jokia proceso baigtimi. Proceso veiksmai ar sprendimai dažniausiai neturi įtakos jų teisėms ir teisėtiems interesams.

Pačių proceso dalyvių statusas, jų teisių ir pareigų apimtis nėra vienoda viso proceso metu, tai yra ir ikiteisminio tyrimo stadijoje. Visų jų teises ir pareigas reglamentuoja atskiri BPK straipsniai – 21, 28, 48, 54, 56 ir kiti. Tarp išvardintų teisių visur yra teisė apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus.

Teisėjo, prokuroro ir ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga yra išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti. (BPK 45 str.). Pareigos esmę sudaro procesinių teisių proceso dalyviams išaiškinimas ir užtikrinimas galimybės jomis pasinaudoti.

Skundų objektai

Ikiteisminio tyrimo pareigūno proceso veiksmai ir nutarimai

Ikiteisminio tyrimo stadijoje veikia keletas subjektų, kurių statusas nėra vienodas. Ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai (BPK 164 str. 1 d.). Ikiteisminio tyrimo pareigūnai yra asmenys, dirbantys ikiteisminio tyrimo įstaigose, kurių sarašą pateikia BPK 165 straipsnis.

Ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovų pavedimu jie atlieka įvairius procesinius veiksmus įstatyme numatytų įgaliojimų ribose. Tai yra atlikti visus veiksmus, išskyrus tuos, kuriuos gali atlikti tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali taikyti procesinės prievartos priemones – atvesdinimą, laikiną sulaikymą, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimą, asmens apžiūrą, įtariamojo fotografavimą, filmavimą, matavimą, rankų atspaudų ir pavyzdžio genetinei daktiloskopijai paėmimą.

Be procesinių prievarto priemonių taikymo ikiteisminio tyrimo pareigūnas dalyvauja ir įrodymų rinkimo procese. Tai yra apklausti įtariamąjį, liudytojus, atlikti objektų apžiūrą, kviesti specialistą bei atlikti kitus tyrimo veiksmus.

Taigi visi aptartieji procesiniai veiksmai gali būti objektu skundo, paduodamo proceso dalyvio ikiteisminio tyrimo stadijoje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalies komentare išdėstyta pozicija patvirtina tai, kad apskųsti galima bet kurį pareigūno atliktą veiksmą ar priimtą nutarimą.2

Svarbu pabrėžti, kad tyrimo veiksmai yra fiksuojami protokoluose (BPK 179 str.). Protokolą rašo ir jį pasirašo atlikęs tyrimo veiksmus asmuo, protokolą rašęs asmuo ir kiti dalyvavę asmenys. Taigi protokolas yra kaip materialus pagrindas apskųsti procesinio veiksmo atlikimą ir teisėtumo kontrolei vykdyti. Tam tikrais atvejais, kaip pavyzdžiui procesinės prievartos priemonės atvesdinimo atveju, tokiu pagrindu yra ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas.

Prokuroro proceso veiksmai ir nutarimai

Konstitucijos 118 straipsnio normos nustato, kad ikiteisminiam tyrimui vadovauja ir jį organizuoja prokuratūra. Prokuratūros funkcijas, prokurorų teises ir pareigas ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas (toliau – Prokuratūros įstatymas) ir BPK.

Prokuroro įgaliojimai yra žymiai platesni ikiteisminio tyrimo stadijoje. Be to, kad prokuroras tyrimui vadovauja ir jį organizuoja, jis taipogi atlieka ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą, koordinuoja ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmus ir pagal kompetenciją nagrinėja asmenų prašymus, pareiškimus ir skundus (Prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d.).

Taigi skundžiamų procesinių veiksmų ir sprendimų ratas išsiplečia. Prokuroro nutarimu skiriamos kardomosios priemonės, išskyrus suėmimą ir namų areštą. Jo kompetencijoje taip pat skirti ir kitas procesinės prievartos priemones. Tik prokuroras priima sprendimus dėl tyrimo sujungimo ir išskyrimo, dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo (BPK 170 str. 4 d.).

BPK 63 straipsnis, numatantis proceso dalyvio galimybę skųsti prokuroro veiksmus ir nutarimus, taip pat numato ir tai, kad tam tikri veiksmai ar nutarimai yra skundžiami kita tvarka. Tokia norma labiau susijusi su apskundimo realizavimo tvarka nei su apskundimo objektu, nes tie atlikti veiksmai ar priimti nutarimai skundžiami, tačiau kitam subjektui. Skundai dėl prokuroro nutarimų dėl atsisakymo atlikti nukentėjusiojo ar įtariamojo prašomus veiksmus, dėl laikino nuosavybės
teisių apribojimo, dėl gynėjo nušalinimo, dėl neleidimo susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir kiti BPK numatyti atskiri nutarimai skundžiami ikiteisminio tyrimo teisėjui, o ne kaip įprasta – aukštesniajam prokurorui.

Skirtingai nei skundžiant ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus, ne bet kuris prorkuroro veiksmas skundžiamas. BPK 178 straipsnio 5 dalyje yra numatytas atvejis, kuomet proceso dalyvis negali apskųsti prokuroro priimto sprendimo. Tai yra nukentėjusysis negali skųsti prokuroro nutarimo atsisakyti skirti įtariamajam jo prašomą kardomąją priemonę.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmai ir nutartys

Remiantis užsienio šalių patirtimi naujajame BPK atsirado dar vienas ikiteisminio tyrimo subjektas – ikiteisminio tyrimo teisėjas. Pagrindinės ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijos yra sankcionavimas pačių griežčiausių prievartos priemonių ir įrodymų užtikrinimo teisminiam nagrinėjimui. Taigi ikiteisminio tyrimo teisėjas taip pat atlieka atskirus procesinius veiksmus – prisaikdina ir apklausia liudytojus, apklausia įtariamuosius (BPK 173 str.), o taip pat priima nutartis dėl procesinių prievartos priemonių taikymo.

Ikiteisminio tyrimo teisėjas skiria ir sankcionuoja griežčiausių prievartos priemonių taikymą – suėmimą, namų areštą, kratą, poėmį, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei įrašų darymą, laikiną nušalinimą nuo pareigų ar laikiną teisės užsiimti tam tikra veikla sustabdymną ir kitas. Jis sprendžia ekspertizės skyrimo (BPK 208 str.), prokuroro nušalinimo klausimus (BPK 60 str. 4 d.)

Be proceso dalyvių kai kuriuos ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimus gali apskųsti ir prokuroras. Tokią teisę prokurorui suteikia BPK 173 straipsnio 2 dalies normos. Ikiteisminio tyrimo teisėjas negali atlikti jokių procesinių veiksmų be prokuroro prašymo. Atsisakius tenkinti prašymą, surašoma motyvuota nutartis, kuri yra apskundimo objektas. Tai yra prokuroras gali skųsti nutartis dėl atsisakymo taikyti procesinės prievartos priemones ir kitas nutartis dėl atsisakymo tenkinti prokuroro prašymus.

Baigiant apskundimo ikiteisminio tyrimo metu objekto analizę, svarbu pažymėti, kad tik procesiniai veiksmai gali būti skundo objektu. “Dėl neprocesinių ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmų (pavyzdžiui, dėl netinkamo elgesio) gali būti skundžiami tarnybinį (ne procesinį) ikitesiminio tyrimo pareigūno statusą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka”.4

Skundų pateikimas

Su skundų pateikimu yra susiję skundo formos, termino per kurį paduodamas skundas, subjektų, kuriems paduodamas skundas ir skundžiamo sprendimo tolesnio vykdymo klausimai.

Skųsti ikiteismininio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo proceso veiksmus ar sprendimus galima viso ikiteisminio tyrimo metu (BPK 64 str. 1 d.). Tai bendro pobūdžio taisyklė, kurios atskiras išimtis numato atskiri BPK straipsniai, įtvirtinantys teisę skųsti tam tikrus procesinius veiksmus ir konkrečią tų veiksmų apskundimo tvarką.

Prokuroro nutarimas neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi gali būti apskųstas ikiteisminio tyrimo teisėjui per septynias dienas (BPK 181 str. 1 d.). Proceso dalyviai, prašantys prokuroro atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, jo atsisakymą gali apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui per septynias dienas nuo nutarimo gavimo dienos (BPK 178 str. 3 d.). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį dėl suėmimo nepaskyrimo, suimtojo paleidimo į laisvę ar suėmimo termino nepratęsimo prokuroras turi teisę apskųsti ne vėliau kaip per tris dienas (BPK 131 str. 1 d.).

Kaip jau buvo minėta, ikiteisminio tyrimo stadijoje veikia keletas subjektų. Tai yra ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. Tokioje ikiteisminio tyrimo stadijos subjektų sistemoje galima įžvelgti ir tam tikra hierarchiją. Kiekvienas iš jų turi tam tikras teises kontroliuoti kito – “žemesniojo”- subjekto veiklą. Tokia kontrolė labiausia pasireiškia per proceso dalyvių pateiktų skundų nagrinėjimą.

Tikrąją, įstatymo numatytą kontrolę atlieka prokuroras ikiteisminio tyrimo pareigūno atžvilgiu. Prokuroras taip pat gali duoti pareigūnui privalomus nurodymus atlikti tam tikrus proceso veiksmus. Prokuroras panaikina neteisėtus ar nepagrįstus ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimus (BPK 170 str. 2 d.). Tik prokurorui suteikiama išimtinė teisė nagrinėti proceso dalyvių skundus dėl pareigūnų veiksmų ir sprendimo teisėtumo.

Skųsti ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų veiksmus galima ne bet kam, o tam prokurorui, kuris organizuoja, vadovauja tyrimui, kurio metu pareiškiamas skundas. 5 Kiekvieno ikiteisminio tyrimo eiga yra prokuroro žinioje, nes pareigūnai, pradėdami ikiteisminį tyrimą, apie tai praneša prokurui. Tik prokuroras sprendžia, kas turi atlikti tyrimą (BPK 171 str.).

Kitokia situacija yra prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo kontrolės santykiuose. Kaip jau buvo minėtas ikiteisminio tyrimo teisėjas yra nauja figūra Lietuvos baudžiamajame procese. Jo statuso klausimas įvairių valstybių baudžiamuosiuose procesuose nėra vienodas. Anglų – amerikiečių sistemos šalyse toks teisėjas tik užtikrina įrodymus, kurių nebus galima pateikti vėliau. Tai yra visas ikiteisminis
yra išimtai prokuratūros kompetencijoje. Tuo tarpu kontinentinės Europos sistemoje ikiteisminio tyrimo teisėjas yra reikšminga figūra ikiteisminiame tyrime. Jam suteikta įstatymo leidėjo teisė kontroliuoti prokuratūrą, atliekant proceso veiksmus.6

Lietuvoje situacija yra kiek kitokia lyginant tiek su anglų – amerikiečių sistemos šalimis, tiek su kontinentinės sistemos šalimis. Ikiteisminio tyrimo teisėjas yra labai svarbus subjektas siekiant garantuoti žmogaus teisių apsaugos standartus, tai yra skiriant pačias griežčiausias procesinės prievartos priemones. 7 Tuo tarpu prokuratūros veiklos kontrolę teisėjas kaip teisminės valdžios atstovas atlieka tik iš dalies. Tai nulemia ne tik ikiteisminio tyrimo monopolio suteikimas prokurorui, bet ir pačios prokuratūros kaip valstybinės institucijos sandara.

Tokius teiginius patvirtina apskundimo bendra tvarka ikiteisiminio tyrimo metu. Tai yra skundai dėl tyrimą atliekančio prokuroro proceso veiksmų ar nutarimų yra paduodami aukštesniajam prokurorui (BPK 63 str. 1 d.). Aukštesniojo prokuroro sąvoka atskleidžiama Prokuratūros įstatyme.

Prokurorui vykdant proceso veiksmus, aukštesniu prokuroru yra atitinkamos grandies ir įstaigos prokuroras. Apylinkės prokuratūros prokuroro veiksmai gali būti skundžiami apylinkės vyriausiajam prokurorui ar jo pavaduotojui. Kitos grandies – apygardos prokuratūros prokurorui, o taip pat apylinkės vyriausiajam prokurorui aukštesnysis yra apygardos vyriausiasis prokuroras. Generalinės prokuratūros departamento vyriausiasis prokuroras yra aukštesnysis prokuroras apygardos vyriausiajam prokurorui ir Generalinės prokuratūros prokurorui. Generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojui pateikiami skundai dėl Generalinės prokuratūro departamento vyriausiojo prokuroro proceso veiksmų (Prokuratūros įstatymo 15 str. 2 d.).

Kaip jau buvo aptarta, ikiteisminio tyrimo teisėjas turi tam tikrus įgaliojimus prokuroro veiklos kontrolės atžvilgiu. Kontrolė pasireiškia būtent per skundų dėl prokuroro proceso veiksmų nagrinėjimą. Vadinasi, ne visi prokuroro veiksmai skundžiami aukštesniajam prokurorui, kai kurie iš jų skundžiami ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Nemažai tokių apvyzdžių jau buvo paminėta darbe, kai proceso dalyviai dėl tam tikrų prokuroro veiksmų gali skųstis tik ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaip pavyzdį galima pateikti prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. BPK 168 straipsnio 4 dalyje nurodytu pagrindu toks nutarimas skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Be to, ikiteisminio tyrimo teisėjas yra savotiška apeliacinė instancija skundams dėl prokuroro priimtų sprendimų nagrinėjant jam pateiktus skundus dėl ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų procesinių veiksmų ar sprendimų. Taigi proceso dalyviai gali skųsti prokuroro atsisakymą tenkinti skundą (BPK 62 str. 1 d.). Ir nors BPK nėra tiesiogiai nurodyta, tačiau prokuroro priimtas nutarimas, patenkinantis dalyvio skundą, taip pat gali būti skundo teisėjui objektu. Tokią išvadą galima daryti atsižvelgiant į priešingus baudžiamojo proceso dalyvių interesus ir tikslus.

Paskutinė grandis ikiteisminio tyrimo metu vykstančio apskundimo subjektų yra teismas. Teismai yra viena iš valstybinės valdžios rūšių. Teisminės valdžios nepriklausomumą nuo kitų valstybės institucijų ir pareigūnų pabrėžia ir įtvirtina Konstitucija. Nepriklausomumą užtikrina atskira teismų sistema, pateikiama Konstitucijos 111 straipsnyje.

Teismų nepriklausomumo principas galioja ir baudžiamajame procese, visų jo stadijų metu, tai yra ir ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo teisėjas yra apylinkės teismo pirmininko paskirtas apylinkės teismo teisėjas, atliekantis proceso veiksmus bei priimantis procesinius sprendimus (BPK 19 str.). Tokie veiksmai ir sprendimai gali būti skundžiami apylinkės teismo pirmininkui.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 2772 žodžiai iš 5485 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.