Ar iš tiesų žmogaus egzistencija šioje žemėje pažymėta beprasmybės ženklo
5 (100%) 1 vote

Ar iš tiesų žmogaus egzistencija šioje žemėje pažymėta beprasmybės ženklo

Diena iš dienos Žemė vis sukasi ir sukasi, ir jai visiškai nesvarbu, ar mes buvome, esame, ar tik būsime. Jai nesvarbu, ar mes ką nors istorija pamena, ar ištrina. Žemei nerūpi ir tai, ar joje karas, ar taika. Ji tik dirba savo darbą, turi darbdavio nustatytą grafiką ir per amžių amžius su malonumu jį atlieka. Toje žemėje gyvename mes- laikini ir trapūs žmonės. Jeigu mes šioje žemėje tik svečiai, ar mūsų egzistencija nėra pažymėta beprasmybės ženklo?

Žmogus ateidamas į šį pasaulį neatsineša nieko. Kiekvienas žmogutis pradeda savo gyvenimą tarsi tuščia knyga, su nekantrumu laukianti, kada pradės rašyti savo gyvenimo istoriją. Ir štai, pradedame savo pirmuosius puslapius, dar nežinodami, kokios aukštumos ar pavojai mūsų tyko. Vieni mūsų pasirenka prasmingą egzistenciją- atranda gyvenimo tikslą, turi siekių ir svajonių. Vis dėlto sutikau gyvenime ir tokių žmonių, kurių moto: „gyventi šia diena“. Vakarykštės dienos jie nepamena ir nesitiki, jog rytojus išauš. Jie niekada nerizikuoja, galiausiai nieko nepasiekia. Mano nuomone, jie tarsi šmėklos, klaidžiojančios po savo sujauktą pasaulį, persmelktą niūrios melancholijos ir beprasmių minčių. O juk Biblijoje sakoma, kad Dievas kiekvieną mūsų siuntė į šį pasaulį su misija, kuri anaiptol nėra beprasmė. Nors Dievas neužpildo mūsų egzistencijos, tačiau jis dovanoja mums gyvenimą, laisvę, tam, kad išmoktume tai įprasminti.

Mūsų gyvenimas sudėliotas iš veiksmų, poelgių, kuriuos mes monotoniškai kartojame diena iš dienos. Juk kartais taip slopina ir vargina mūsų dienų vienodumas. Ir kas gali ištverti be padarinių sveikatai ar net gyvybei tiek metų egzistencinių sumaiščių, giluminių pervartų, pagaliau „laisvo ir nepriklausomo“ buitinio absurdo? Ypač pjauna visiškas netikrumas dėl rytdienos. Turbūt visi svajojame, kad rytojus išauštų kitoks, kažkuo ypatingas, nekasdieniškas. Deja, pabudę vėl lekiame, skubame į tuos pačius darbus, mokyklas, gyvename ta pačia rutina. Galiausiai iškyla klausimas: „kokia to prasmė?“. Ne kartą susimąsčiau apie tai, ką norėjo pasakyti F. Kafka savo novele „Metamorfozė“. Pagrindinis kūrinio veikėjas Gregoras Zamza per gyvenimą lėkte lėkė, kupinas buitinių rūpesčių ir problemų, kol galiausiai nuo šito beprasmiško tempo pavirto vabalu. Ši situacija atspindi daugelio šiuolaikinių žmonių kasdienybę. Tai negi ir mes pavirsime vabalais? Juk vis rečiau gatvėje pamatysime nuoširdžiai besišypsantį žmogų, dažniau- skubantį, bėgantį, išsekusį nuo gyvenimo tempo. Galbūt, F.Kafka šiuo metaforiniu kūriniu norėjo mums pasakyti, jog bent jau kartais sustotume, pailsėtume, darytume tai, ką norime, patirtume kažką nauja, kas suteiktų prasmės mūsų gyvenimui. Galbūt tuomet, jei kažko sieksime savo noru, gyvenimas taps prasmingesnis.

Šiuo metu Jūs matote 72% šio straipsnio.
Matomi 466 žodžiai iš 648 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.