Ar reikalinga mirties bausme
5 (100%) 1 vote

Ar reikalinga mirties bausme

1121

TURINYS

ĮVADAS 3

1. SĄVOKŲ PAAIŠKINIMAS 4

2. INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ APŽVALGA 4

2.1 Mirties bausmė pasaulyje 4

2.2 Bausmės istorija 5

2.3 Bausmės vykdymas 6

2.4. Mirties bausmė Lietuvoje 7

3. ANKETŲ ANALIZĖ 8

IŠVADOS 13

INFORMACIJOS ŠALTINIAI 14

ĮVADAS

Kursinio darbo tema – ar reikalinga mirties bausmė?

Mano darbo tikslas – atlikti tyrimą ir sužinoti žmonių nuomonę apie mirties bausmę.

Problema – mirties bausmės reikalingumas.

Darbo uždaviniai:

1. sužinoti žmonės už ar prieš mirties bausmę;

2. išsiaiškinti ar žmonių nuomone, tai tinkama bausmė;

3. išsiaiškinti ar žmonės kada susimąsto, ką jaučia žmogus nuteistas mirties bausme;

4. išsiaiškinti ar reikalinga mierties bausmė Lietuvoje;

5. ištirt kas labiau pasisako už mirties bausmę – vyrai ar moterys, jaunimas ar vyresnio amžiaus asmenys;

6. išsiaiškinti kokiems nusikaltėliams, žmonių nuomone, turėtų būti skiriama mirties bausmė.

Tyrimo objektas – Žemaitijos kolegijos studenai ir dėstytojai bei Rietavo miesto gyventojai.

Hipotezės:

1. Vyresnio amžiaus žmonės labiau pritaria mirties bausmei;

2. Vyrai dažniau pasisako už mirties bausmę nei moterys;

3. Žemesnį išsilavinimą turintys žmonės dažniau pasisako už mirties bausmę;

4. Nors religija nepripažysta mirties bausmės, tačiau dalis tikinčiųjų pritaria jai;

5. Nors ir pritaria mirties bausmei, tačiau nė vienas nesutiktų jos įvykdyti;

6. Dauguma mano, kad Lietuvoje reikalinga mirties bausmė;

7. Išlieka galimybė, kad asmuo būtų neteisingai apkaltintas ir nuteistas mirties bausme.

Informacijos rinkimo būdas – anketinė apklausa.

1. SĄVOKŲ PAAIŠKINIMAS

Mirtis – kiekvieno organizmo fizinės būties galutinė fazė. Mirtis ištinka, kai sutrinka darni organizmo arba organizmo ir aplinkos apykaita. Mirties priežastys gali būti: progresuojantys senatvės pakitimai, patologiniai procesai, gyvybę nutraukiantys įvairūs aplinkos veiksniai pvz., savižudybė, nužudymas or kt. Žmogaus mirtimi medicinoje ir teisėje laikoma smegenų mirtis, kurią galima nustatyti pagal elektroencefalogramą.

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką ir apribojanti nuteistojo teises ir laisves visuomenės labui.Bausmė pasireiškia konkrečiomis bausmės rūšimis – laisvės atėmimu, bauda, turto konfiskavimu, viešaisiais darbais, viešųjų teisių atėmimu, areštu ir kt. Lietuvos Respublikoje bausmė gali būti paskirta tik už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Mirties bausmė yra viena seniausių pasaulyje taikomų sankcijų už labai sunkius nusikaltimus. Šiuolaikinėse valstybėse mirties bausmės taikymas yra apribotas arba apskritai panaikintas: beveik visoje Europoje, Lotynų Amerikoje, daugumoje Ramiojo vandenyno valstybių mirties bausmė yra panaikinta. Kai kuriose valstybėse, nepanaikinusiose mirties bausmės, ji taikoma už sunkiausius nusikaltimus asmeniui – iš anksto suplanuotą nužudymą, nužudymą iš savanaudiškų paskatų, šnipinėjimą, valstybės išdavimą ir veikimą prieš savo valstybę, musulmoniškuose kraštuose mirties bausmė taip pat taikoma už seksualinius nusikaltimus.

2. INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ APŽVALGA

2.1 Mirties bausmė pasaulyje

1pav., Mirties bausmės taikymas pasaulyje

██ Uždrausta

██ Netaikoma, išskyrus ypatingus nusikaltimus

██ Netaikoma praktikoje pastaruosius 10 metų

██ Teisėtai taikoma bausmė



Iki XX a. vidurio mirties bausmė buvo taikoma beveik kiekvienoje valstybėje, tačiau per pastaruosius kelis dešimtmečius dauguma valstybių atsisakė mirties bausmės, kaip sankcijos už nusikaltimo padarymą. Remiantis Amnesty International klasifikacija, pasaulio valstybės skirstomos į keturias kategorijas:

o 68 valstybės nėra atsisakiusios mirties bausmės taikymo nei įstatymuose, nei praktikoje.

o 88 valstybės yra visiškai atsisakiusios mirties bausmės.

o 11 valstybių neatmetė mirties bausmės taikymo už ypatingus ir išskirtinius nusikaltimus (pavyzdžiui, karo metu įvykdytus nusikaltimus).

o 30 valstybių mirties bausmė nėra uždrausta įstatymais, tačiau praktikoje ji nėra taikoma bent jau pastaruosius 10 metų.

Japonija, JAV, Pietų Korėja ir Taivanas yra vienintelės išsivysčiusios demokratinės valstybės, kurios nėra panaikonusios mirties bausmės. Iki XX amžiaus 9 dešimtmečio mirties bausmė daugiausia buvo taikoma nedemokratinėse, skurdžiose ir autoritarinėse valstybėse, kurios dažnai mirties bausmę taikė kaip politinio poveikio priemonę. 9 dešimtmetyje mirties bausmė buvo panaikinta Lotynų Amerikoje, kurios pavyzdžiu 10 dešimtmetyje pasekė buvusios socialistinio bloko valstybės po to, kai atgavo nepriklausomybę. Vienintelė Europos valstybė, praktikuojanti mirties bausmės taikymą, yra Baltarusija. Kita vertus, dauguma Azijos išsivysčiusių demokratinių valstybių taip pat nėra atsisakiusios mirties bausmės taikymo politikos, kadangi jose visuomenė stipriai palaiko mirties bausmės taikymą, be to, jai skiriama nedaug dėmesio žiniasklaidoje.

2.2 Bausmės istorija

Mirties bausmės taikymo praktika žinoma dar bendruomeninės santvarkos laikais, kai bendruomenės narys, nusižengęs savo genties taisyklėms, buvo pasmerkiamas
myriop. Taigi, mirties bausmė tuomet buvo bendruomenės teisingumo sistemos dalis. Be mirties bausmės, nusižengęs narys galėjo būti baudžiamas kitomis bausmėmis (kompensacija nukentėjusiajam, kūno bausmėmis, išvarymas iš genties ir pan.), todėl mirties bausmė buvo retai taikoma sankcija, kadangi tinkamesnė bausmė buvo laikoma kompensavimas nuketėjusiajam genties nariui.

Kita vertus, nusikaltimai, padaryti kitos genties narių, buvo laikomi išpuoliu prieš nuketėjusią bendruomenę, taigi bausmių nusikaltėliui taikymas įvairavo nuo kūno bausmių ir pavergimo iki mirties bausmės. Vis dėlto genties reakcija į kitos bendruomenės įvykdytą nusikaltimą galėjo būti atsiprašymas, kompensacija arba kraujo kerštas.

Anksčiausiai mirties bausmę įtvirtinęs teisės aktas – Babilono valdovo Hamurabio teisynas. Jame buvo aprašytos 25 nusikaltimų rūšys, už kurias būdavo pasmerkiama myriop (Babilonija – valstybė senovės Mesopotamijoje, gyvavusi nuo 1900 m. pr. m. e. iki 539 m. pr. m. e., Eufrato ir Tigro upių žemupyje, maždaug tarp dabartinio Bagdado ir Persijos įlankos. Kultūrinis Babilonijos centras buvo Babilonas).

Senovės Graikijoje apie 621 m. pr. Kr. Drakonto įstatymais buvo įtvirtintas mirties bausmės taikymas už daugelį nusikaltimų. Viduramžiais, panašiai kaip ir Graikijoje, mirties bausmė buvo taikoma kaip pagrindinė bausmė, kol nebuvo išvystyta šiuolaikinė kalėjimų sistema. Pavyzdžiui, 1700 metais Didžiojoje Britanijoje už vagystes, medžių kirtimus, plėšimus ir panašias bausmes mirtimi buvo nuteisti 222 nusikaltėliai.

2.3 Bausmės vykdymas

Dar XX a. pradžioje bausmė buvo vykdoma pačiais įvairiausiais būdais. Šiuo metu dažniausiai naudojamos mirties bausmės įvykdymo priemonės yra elektros kėdė, dujų kamera, mirtina injekcija. Taip pat kai kuriose valstybėse mirties bausmė taikoma sušaudant ar pakariant.

2pav., Elektros kėdė iš JAV Sing-Sing kalėjimo Niujorko valstijoje.

Viduramžiais ir anksčiau buvo taikomi įvairiausi mirties bausmės variantai, pagrįsti vietiniais prietarais ir papročiais. Žinomi mirties bausmės įvykdymo būdai: pasmaugimas, sudeginimas, išvirimas, kaulų laužymas ratu, gyvo palaidojimas, nukryžiavimas, galvos nukirtimas, paskandinimas, ketvirčiavimas, odos nudyrimas, nunuodijimas, perpjovimas pusiau, užmūrijimas, užmėtymas akmenimis ir daugelis kitų. Mirties bausmės taikymas nebuvo atsietas nuo kankinimo, kadangi daugeliu mirties bausmės įvykdymo būdų nusikaltėlis patirdavo dideles kančias. Patys mirties bausmės vykdymo būdai buvo tokie, kad pasmerktas mirti nusikaltėlis kentėtų ir nemirtų iškart.

Šiuo metu Jūs matote 55% šio straipsnio.
Matomi 1127 žodžiai iš 2064 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.