Ar vaikai patiria smurta darželyje
5 (100%) 1 vote

Ar vaikai patiria smurta darželyje

Turinys

Įvadas – 3 –

Smurto egzistavimas darželyje -3, 4 –

Smurto egzistavimas šeimoje – 4, 5, 6 –

Smurto poveikis vaikui -6, 7, 8 –

Išvados – 9 –

Literatūros sąrašas – 10 –

Įvadas

Smurtas – tai pavojingas reiškinys, kurio dėl staigumo ir netikėtumo ne visada įmanoma išvengti, nes smurtautojo ketinimai neteisėtu būdu pasipelnyti apiplėšiant, prievartaujant turtą, pinigus, kitas materialines vertybes, būna iš anksto suplanuoti.

Smurtas prieš vaikus vertinamas įvairiai: dažniausiai jis smerkiamas, tačiau kartais ši problema ignoruojama. Dauguma suaugusiųjų netiki, kad kiti suaugę žmonės gali skriausti vaikus, tačiau fizinis smurtas yra dažnas. Smurtas įvyksta tada, kai stiprus silpnesniojo atžvilgiu rodo savo pranašumą. Smurto prieš vaikus atvejai dažnai kartojasi, tai nėra išskirtinių aplinkybių sutapimas. Smurto prieš vaiką yra bet koks fizinis bei emocinis jo įskaudinimas, seksualinė prievarta ir agresija, panaudota prieš jo valią, nesirūpinimas vaiku, galintis sukelti jo ligą. Taip pat, vaikas, būdamas smurto šeimoje liudininkas, tampa nuskriaustu vaiku, t.y. turi tokių pačių simptomų, kaip ir smurtą patyręs vaikas.

2005 m. lapkričio 15 d. sukako 16 metų, kai buvo priimta Jungtinių Tautų Vaiko teisių konevencija. Nepaisant didelių pasiekimų vaikų srityje daugelyje valstybių, milijono vaikų teisės pasaulyje lieka pamirštos ar ignoruojamos.

Smurto egzistavimas darželyje

Vaikai dėl ypatingos savo padėties yra išskirtinė asmenų grupė. Nors jie ir turi, kaip ir suaugusieji, prigimtines teises, kurių niekas negali nei atimti, nei apriboti, tačiau jas realizuoti dėl savo neveiksnumo negali. Vaiko interesus gina ir atstovauja vaiko tėvai, įstatyminiai atstovai, valstybė ( Bet ar paminėti atstovai sąžiningai atlieka savo funkcijas ir jomis nepiktnaudžiauja? ).

Oficiali Lietuvos smurto prieš vaikus statistika rodo, kad darželyje vaikas bent kartą yra tapęs smurto auka (Vaikų teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos duomenys).

Sociologė Marija Sniečkutė rašo: „Vaikų elgesys daugiausiai priklauso nuo socializacijos proceso sėkmės. Socializacija – tai procesas, kurio metu individai išmoksta ir internalizuoja tam tikros kultūros tinkamus požiūrius, vertybes, įsitikinimus ir elgesio būdus. Šis procesas vyksta visą gyvenimą. Individą veikia iš esmės visi veiksniai, tačiau sociologai labiau linkę akcentuoti tik tam tikrus socializacijos institutus, turinčius ypač didelę reikšmę individo formavimuisi – tai šeima, darželis, mokykla, žiniasklaida, draugai. Sociologai diskutuoja, kuris iš šių socializacijos faktorių yra reikšmingiausias, tačiau tikriausiai nekyla abejonių, kad šeima yra pirmoji socialinė struktūra, perteikianti tam tikrus elgesio modelius. Nė vienas gimęs vaikas negali būti pavadintas nusikaltėliu; šeima yra pirmasis institutas, galintis paskatinti kriminalines elgesio užuomazgas.

Darželiuose smurto atvejų vis gausėja. Smurtas darželiuose yra rimta ne tik darželio bendruomenės, bet ir visos visuomenės problema, į kurią nederėtų žiūrėti abejingai. Moksliniai tyrimai rodo, jog yra ryšys tarp nepilnamečių nusikaltimų ir šeimos ypatumų. Dauguma smurtaujančių netgi nemano, kad blogai elgiasi, kadangi taip matė elgiantis savo tėvus ar artimuosius.

Smurto egzistavimas šeimoje

Statistika rodo, jog smurto prieš vaikus atvejų Lietuvoje nenumaldomai daugėja. Tačiau statistika – tai tik ledkalnio viršūnė. Dauguma atvejų neiškyla į viešumą. Tyrimai rodo, jog kas antras vaikų turintis Lietuvos gyventojas savo atžalas auklėja naudodamas jėgą ir prievartą. Paskutinius trejus metus (2003 m. duomenys) Lietuvoje užregistruojama vis daugiau nusikaltimų, kurių aukomis tampa vaikai, 2002 m. metais tokių nusikaltimų užregistruota 1658. 315 atvejų tai buvo smurtas, patirtas vaiko iš artimų žmonių. Dažniausiai smurtą patiria vaikai iki 10 metų, nes tokio amžiaus jie negali apsiginti ir yra labiausiai pažeidžiami. Kasmet apie 3 tūkst. vaikų skiriama globa. Iš šio skaičiaus 48,9 procento – dėl smurto šeimoje. Palyginti su 1997 metais, dėl smurto nuo tėvų atskirtų vaikų skaičius padidėjo daugiau nei dvigubai.

Smurto prieš vaikus statistika nėra tiksli. Tyrimai rodo, kad dauguma smurtą patyrusių vaikų niekada nepatenka į visuomenės dėmesio akiratį ir jų atvejai niekur nėra įregistruoti. Ypač tai liečia seksualinės prievartos atvejus. Nors Klaipėdoje situacija stabili, tačiau toli gražu nepatenkinama. Uostamiestyje įvairaus smurto prieš vaikus atvejų užfiksuojama apie 130 per metus. Vaikai dažniausiai nukenčia problemiškose šeimose, tačiau maždaug 30 proc. iš visų buitinio smurto atvejų Klaipėdoje pasitaiko iš pažiūros normaliose šeimose.

Dažniausiai smurtas aiškinamas kaip fizinė, psichologinė, seksualinė prievarta, nepriežiūra. Priežastys, sąlygojančios buitinį smurtą šeimoje yra skurdas, girtavimas, narkomanija, tėvų psichinės ligos. Dėl daugėjančių buitinio smurto prieš vaikus atvejų dažnas linkęs kaltinti prastą ekonominę situaciją. Fiziniu smurtu vadinamas vaiko stumdymas, mušimas, spardymas, žudymas, sužeidimas ir kt. Šiais metais Klaipėdoje jau užregistruoti šeši fizinio smurto šeimoje atvejai. Praeitais metais
buvo 17 tokių atvejų.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 778 žodžiai iš 2394 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.