Archyvavimo samprata jo paskirtis ir programos
5 (100%) 1 vote

Archyvavimo samprata jo paskirtis ir programos

ARCHYVAVIMO SAMPRATA,PASKIRTIS IR PROGRAMOS

Turinys

1. Priežasys nulemiančios archyvavimo programų egzistavimą 4

2. Kas tai yra archyvas 5

2.1. Plačiai naudojami archyvatoriai 5

2.2. Naujo archyvo sukūrimas 7

2.3. Archyvo atvėrimas 8

2.4. Archyvų valdymas 8

2.5. Naujų bylų įterpimas į archyvą 8

2.6. Bylų išarchyvavimas 9

2.7. Archyvo bylų peržiūra 10

2.8. Išsiarchyvuojančių bylų sukūrimas 10

2.9. Veiksmai su bylomis 10

3. Programos „WinRAR“ galimybės 11

3.1. Programos darbo rėžimas 11

4. Meniu skyrius File 12

5. Meniu skyrius Commands 12

6. Meniu skyrius Options 13

7. Programa „WinZip“ 14

8. Bylų ir komandų prievardžiai 15

Įvadas

Dirbant kompiuteriu labai dažnai ir dėl įvairių priežasčių galima netekti standžiajame diske esančios informacijos,todėl būtina pasirūpinti failų saugumu. Rekomenduojama tokiu būdu:

kopijuoti,

atnaujinti,

taupyti atnimtį,talpą — sukurti failų arcyvą,kuris gaunamas panaudojant failų archyvavimo programas (archive program).

Šio darbo tikstas supažindinti su šia informacija :kokios priežastys nuliame archyvavimo programų egzistavimą; informacija apie patį archyvą,kas tai yra; kokie archyvatoriai naudojami dažniausiai; kaip sukurti naują archyvą,apie jo atvėrimą,valdymą; kaip įterpti naują bylą archyve,ją išarchyvuoti,peržiūrėti;išsiarchyvuojančių bylų sukūrimas;programos „WinRAR“ galimybės,jos darbo rėžimas;

Vartojamos sąvokos: Add and Drop; Add Dialog; algoritmas; archyvas su katalogų struktūra; archyvas; baitas; byla; bitas; Cancel; Copy; daugiatonis archyvas; Delete; diskas; DOS; duomenys; ; Extract To; failas; informacija; Internetas; išorinė kompiuterio atmintis; katalogas; kodas; kodavimas; komandos raktas; kompiuteris; lakoniški duomenys; lankstusis diskas; Linux; modifikavimas; Move; MS—DOS; New archive; New Folder; Norton Commader; Open Archive; Operacinė sistema; OS Windows; pakatalogis; prievardis; Rename; simbolis; suglaudinimo metodas; virusai; Windows Explorer;

Reikšminių sąvokų indeksas: a, b, c, d, e, i, k, l, m, n, o, p, r, s, v, w.

1. Priežasys nulemiančios archyvavimo programų egzistavimą

Sąvokos: Diskas, Duomenys, Informacija, Išorinė kompiuterio atmintis, Kompiuteris, Lakoniški duomenys, Modifikavimas, Suglaudinimo metodai, Virusai.

Išorinėje kompiuterio atmintyje saugomi duomenys pasiekiami lėčiau, tačiau jie nesunkiai pagaminami (kompiuteryje jie yra didelė) ir gali būti sugadinti ar prarasti. Tai gali įvykti dėl daugelio priežasčių:

fiziškai sugadinus diską;

neteisingai modifikavus ar atsitiktinai panaikinus saugomus duomenis;

dėl neatsargaus redagavimo, koregavimo;

dėl įsiskverbusių į kompiuterį kenkėjų (programų (virusų) ar asmenų) piktavališkų veiksmų ir t.t

Siekiant išvengti galimų informacijos praradimo nuostolių ar juos sumažinti, tikslinga turėti naudojamų duomenų archyvines kopijas ir reguliariai atnaujinti besikeičiančių duomenų kopijas. Pastaruoju metu naudojamų duomenų apimtys padidėjo dar ženkliau. Todėl tiesiogiai saugoti, atnaujinti ir perduoti visas jų kopijas dažnai gali būti sunku, tai gali ir brangiai kainuoti. Duomenų apimtis sumažinama įvairiais suglaudinimo (sutankinimo) metodais ir juos realizuojančiomis programomis. Sukurta daug įvairių suglaudinimo metodų, kurie padeda surasti “perteklinius duomenis” ir pakeisti juos lakoniškesniais. Vienoje suglaudinimo programoje gali būti realizuotas ir vienas, ir keli metodai. Suglaudinimo metodai parenkami atsižvelgiant į duomenų pobūdį. Be to, ypač efektyvūs metodai, t.y. padedantys pasiekti didelį suglaudinimo laipsnį, gali būti pernelyg “lėti”, todėl jie netinkami praktikoje.

2. Kas tai yra archyvas

Sąvokos: Algoritmas, Archyvas su katalogo struktūra, Baitas, Bitas, Daugiatonis archyvas, Failas, Kodas, Kodavimas, Simbolis.

Kaip dirba archyvatoriai? Archyvatorių darbo principas yra grindžiamas paieška bylose “nereikalingos” informacijos ir tos informacijos kodavimu. Dažniausiai tai yra nuoseklių kartojamų simbolių suglaudimas. Pavyzdžiui, jūsų byloje yra baitų seka , kuri dažnai kartojama. Vietoj tuo, kad saugoti kiekvieną baitą yra fiksuojamas kartojamų simbolių kiekis ir jų pozicija.

Šis metodas yra labai paprastas ir labai efektyvus, tačiau jo pagalba negalima padaryti labai didelį suglaudimą, jei byla neturi didelio sekų kartojamo simbolių. Todėl yra naudodamas optimalus prefiksinis kodas (Haffmano algoritmas). Kintamojo ilgio kodas leidžia dažnai kartojamus simbolius ar simbolių grupes užrašyti keliais bitais, o retus simbolius užrašyti ilgesniais bitų užrašais.

Populiariausi archyvatoriai ARJ, PAK, PKZIP dirba Lempelio – Zivo algoritmo pagrindu. Šie archyvatoriai klasifikuojami kaip adaptyvūs žodžių kodavimo programos.

Suglaudžiant bylas daug kas priklauso nuo bylos išplėtimo. Grafinės bylos TIFF ir GIF jau yra suglaustos ir pats geriausiais archyvatorius mažai ką suglaus. Visai kita mes matom, kai reikia suspausti BMP tipo bylą.

Suglaudinimo programų darbo rezultatas – failas ar jų rinkinys, vadinamas archyvu. Todėl suglaudinimo programos dažniausiai
vadinamos archyvavimo programomis arba tiesiog archyvatoriais.

Archyve saugoma ir papildoma informacija: failų vardai, modifikavimo datos, kontrolinės sumos. Tai padeda patikrinti, ar failai iš archyvo atkurti teisingai. Jei archyve yra informacija apie katalogus, tai jis vadinamas archyvu su katalogų struktūra. Toks archyvas naudingas, kai archyvuojami viso katalogo ir jo pakatalogių failai. Galima pageidauti, kad archyvavimo programa sukurtų archyvą keliuose failuose, nurodant didžiausią vieno failo dydį. Toks archyvas vadinamas daugiatomiu, ir jį tikslinga kurti, jei archyvą reikia įrašyti į diskelį, o archyvas viename faile į jį netelpa.

Archyvavimo programų pagrindinės funkcijos yra šios: archyvuoti ar atkurti (išarchyvuoti) nurodytus katalogus ar failus, peržiūrėti archyvo turinį, išmesti ar įvesti failus į archyvą. Daugelis jų leidžia pasirinkti suglaudimo lygį. Pasirinkus aukštesnį lygį, suglaudinimas trunka ilgiau, tačiau sukuriamas mažesnės apimties archyvas. Gali būti sukuriamas ir slaptažodžiu apsaugotas archyvas.

Įvairūs archyvatoriai skiriasi archyvinių failų formatu, darbo greičiu, failų suglaudinimo laipsniu, naudojimosi patogumu. Nėra nė vieno archyvatoriaus, kuris visais parametrais būtų geresnis už kitus. Neatsiranda lyderių netgi lyginant pasiekiamą suglaudinimo laipsnį – įvairūs failai geriau suglaudinami įvairiais archyvatoriais.

2.1. Plačiai naudojami archyvatoriai

Sąvokos: Elektroninis paštas, Internetas, Komandos raktas, Lankstusis diskas, MS — DOS, operacinės sistemos, OS Windws, Pakatalogis.

MS DOS naudojami šie populiarūs archyvatoriai: ZIP, ARJ, RAR. Jie valdomi DOS komandų eilute. Norint dirbti su konkrečiu archyvatoriumi (pvz.: RAR), jis iškviečiamas komandų eilutės pradžioje užrašius jo vardą. Užrašę “rar” pereisime į RAR aplinką, kuri panaši į Norton Commander aplinką. Archyvo kūrimo arba papildymo komanda yra “a”. Po jos nurodomas kuriamo archyvo vardas ir failai, kurie bus įtraukiami į archyvą. Pvz., komandų eilutėje surinkus

rar a archyv fl.txt *.doc

bus iškviestas archyvatorius RAR ir sukurtas archyvas archyv.rar. Jei archyvas tokiu vardu jau yra, tai jis bus tik papildytas. Archyvą archyv.rar sudarys failas fl.txt bei visi aktyvaus katalogo failai, turintys plėtiniu doc. Panašiai galima užrašyti komandines eilutes atlikti kitas archyvatoriaus funkcijas. Archyvo turinio peržiūrai naudojama komanda “l”, o failams atkurti iš archyvo (išarchyvuoti) – komandos “e” ir “x” (pirmoji grąžina visus failus į aktyvų katalogą ir nesukuria pakatalogių, o antroji atkuria ir pakatalogių struktūrą). Komanda “m” įkelia failus į archyvą, t.y., jie suglaudinami, keliami į archyvą ir ištrinami iš katalogo.

Kartu su komandos raktais, kurie pakeičia jos vykdymą, t.y., apibrėžia jos veikimo režimą. Prieš rakto simbolį rašomas “-“ ženklas, todėl raktas gali būti bet kurioje komandų eilutės vietoje. Raktų pavyzdžiai:

-„-r“ – suglaudinti failus iš aktyvaus katalogo ir jo pakatalogių bei išsaugoti katalogo struktūrą;

-„-mN“ – nurodyti suglaudimo laipsnį (kuo N didesnis, tuo suglaudinama geriau, bet lėčiau);

-„-vD“ – kurti daugiatomį archyvą, t.y. keliuose failuose, kurių dydis neviršija nurodyto (pvz., jei sukurtas archyvas mano.rar, tai jo failų vardai bus: mano.r00, mano.r01 ir t.t.);

-„-pZ“ – sukurti slaptažodžiu „z“ apsaugotą archyvą;

Komandinė eilutė

rar m –pXXX –v1400k –m5-r archyv.rar *.*

nurodo iš aktyvaus katalogo ir jo pakatalogių ( nes yra raktas “-r”) į daugiatomį archyvą “archyv.rar” įkelti visus failus. Failai suglaudinami geriausiu, bet lėčiausiu būdu (raktas “-m5”) ir užkoduojami slaptažodžiu “XXX”. Archyvas suskaidomas į failus, kurių dydis neviršija 1400 kilobaitų.

OS Windows archyvatorius paprasčiau naudoti dėl paprastos ir vaizdžios grafinės sąsajos. Dažniausiai pagrindiniame archyvatoriaus lange matyti archyvo turinys. Archyvatoriaus komandas (analogiškas nagrinėtoms) galima įvykdyti, paspaudus lange esančius mygtukus arba pasirinkus meniu punktus. Dauguma Windows terpės archyvatorių turi “drag and drop” (“nunešk ir padėk”) savybę, t.y.,failus, kuriuos reikia įtraukti į archyvą, galima pele “nutempti” iš Windows Explorer lango į archyvatoriaus langą. Suglaudinimo programos Windows sistemai kuria tokius pačius archyvus, kaip ir komandine eilute valdomi archyvatoriai. Todėl tie patys archyvai sėkmingai naudojami DOS ir Windows terpėse. Populiariausi Windows sistemos archyvatoriai: WinRAR, WinZip, ZipMagic, WinAce, Stuffit, Power Archiver, EnZip, PKZip for Windows.

Pats populiariausias “Windows” terpės archyvatorius – tai “WinZip”. Šis archyvatorius įtvirtino grafinės archyvatoriaus sąsajos struktūrą. Archyvatorius greičiausias, bet ne pats patogiausias ir ne geriausiai spaudžiantis failus. Programa yra suderinama su keletu kitų populiarių archyvų formatų, tačiau daugumai jų reikia turėti atitinkamus archyvatorius, kurios “WinZip” ir naudoja. Programoje yra ir pagalbininkas (wizard), kuris leis lengvai ir greitai supakuoti bei išskleisti archyvus. Pagalbininkas naudingas nepatyrusiems vartotojams. Blogesne “WinZip” savybė – neleidžiama skaidyti archyvų į kelias dalis diske, leidžiama tik lanksčiuose diskeliuose. O šiuo metu
aktualu archyvus skaidyti, kad lengviau būtų persiunčiami internetu, o ne nešiojami lanksčiuose diskeliuose. Pati naujausia “WinZip” versija tai “WinZip 8.1” yra gerai pritaikyta “Windows XP” operacinei sistemai. Programos puslapis internete www.winzip.com.

Archyvatorius “WinRAR” failų suspaudimo kokybe lenkia “WinZIP” ir panašias programas. Anksčiau buvęs jo trūkumas ilgas archyvavimo laikas, tačiau naujausiose jo versijose šio trūkumo nebeliko. Programa yra pritaikyta įvairioms Windows versijoms, Linux, Dos, OS/2 operacijų sistemoms.. “WinRAR” gali atverti daugumą populiariausių archyvų formatų (CAB, ARJ, TAR, LZH, ACE, JAR ir daugeli kitų), o pakuoti – RAR ir ZIP formatais (jokių papildomų archyvatorių tam nereikia). Programa turi patogią ir paprastą vartotojo sąsają, gali suskaidyti archyvą į kelias dalis diske, gali sukurti savaime išsipakuojančius EXE archyvus (SFX archive) Windows ir OS/2 sistemoms. Bet “WinRAR” neturi archyvavimo pagalbininko, taip pat nėra galimybės pakuojamų failų automatiškai prikabinti prie elektroninio pašto žinutės. Programos puslapis internete www.rarsoft.com.

Archyvatorius “ZipMagic” skirtas “zip” tipo archyvams kurti, tačiau jis gali atkurti failus ir iš kito tipo archyvų, pvz., “arj” tipo. Šis archyvatorius papildo Windows sistemą taip, kad ji traktuoja “zip” tipo archyvus kaip katalogus. Nors duomenys šiuose pseudokataloguose yra suglaudinti, tačiau visos programos gali juos skaityti, kurti pakatalogius ir naujus failus, vykdyti archyve saugomas programas. Jei katalogas pervardijamas, suteikus vardui plėtinį .zip, tai ZipMagic jį automatiškai suglaudina. Šis archyvatorius taip pat turi savo aplinką, kuri panaši į Windows Explorer langus, todėl juo lengva naudotis. Programos puslapis internete www.mijenix.com .

“WinAce” anksčiau buvo “WinRAR” sekėjas, bet naujesnėse versijose daugelyje sričių yra labiau ištobulėjęs už “WinRAR”. Jis suderinamas ir su kitų formatų archyvais (gali sukurti ACE, LHA,CAB ir ZIP formatų archyvus, o be papildomų archyvatorių išskleisti RAR, TAR, ARJ ir kitų formatų archyvus), gali prikabinti failus prie elektroninio pašto žinutės, o archyvo suspaudimo kokybe lenkia visus kitus archyvatorius. “WinAce” gali sukurti savaime išsipakuojančius EXE archyvus ne tik Windows, bet ir DOS ar OS/2 operacinėms sistemoms. Programos puslapis internetewww.winace.com.

“Stuffit” kuriami SIT tipo archyvai yra apie 20 procentų mažesni už ZIP tipo archyvus, bet programos archyvavimo laikas ir ilgesnis. Šis archyvatorius negali kurti suskaidytų į dalis ir svaime išsiskleidžiančių EXE archyvų. Archyvatorius turi įdomią savybę: jis leidžia vartotojui pasirinkti vieną iš keleto naudojimosi šiuo archyvatoriumi sąsajų (kontekstinį “Windows Explorer” meniu, “Stuffit Browser”, “WinZip” tipo, “Aladdin Expander” arba iš “MacOS” atsineštą archyvavimo ir archyvų išskleidimo būdą per “DropStuff”). Programos puslapis internete www.aladdinsys.com.

“PKZip for Windows” tai buvusio populiaraus archyvatoriaus “PKZip” versija “Windows” OS. Programoje yra daug reguliuojamų nuostatų, todėl ji galėtų tikti vartotojams, kuriems reikia kurti specializuotus archyvus. Ji suderinama su keletu kitų archyvų formatų. Bet greitesniu ar geresniu suspaudimu nepasižymi, lyginant su kitomis archyvavimo programomis. Programos puslapis internete www.pkware.com.

“EnZip” – tai nemokama archyvavimo programa, dirbanti su ZIP formato archyvais. Ji nepasižymi didele suspaudimo kokybe, nei vartotojo sąsajos savybėmis.Bet nereikalauja daug sistemos resursų. Programos puslapis internete www.cpam.freeserve.co.uk.

“Power Archiver” tai niekuo neišsiskirianti archyvavimo programa. Archyvų suspaudimo greitis ir kokybė nesiskiria nuo “WinZip”. Su senesniu ir mažiau darbinės atminties turinčiu kompiuteriu programa gali veikti lėčiau ir prasčiau, nes reikalauja nemažai sistemos resursų. Naujausia programos versija “Power Archiver 2000” turi lietuvišką vartotojo sąsają. Programos puslapis internete www.powerarchiver.com.

2.2. Naujo archyvo sukūrimas

Sąvokos: Add Dialog, Archyvas, New archive.

Vienas iš būdų yra vykdyti meniu skyriaus File poskyrio New Archive komandą. Galima naudotis įrankių juostos mygtuku New. Atsiveria langas New Archive, kuriame pirmiausiai reikia parašyti kuriamo archyvo vardą, o ne įterpiamų į archyvą bylų vardus. Galima pasirinkti norimą diską ir katalogą, kuriame naujasis archyvas turėtų būti. Lange rodomi jau esančių archyvų vardai, kurių, suprantama, negalima naudoti naujų archyvų vardais. Pabaigai reikia bakstelėti mygtuką OK. Jei bus pažymėtas laukelis Add Dialog, bus atvertas langas Add bylų įterpimui į naują archyvą. Priešingu atveju, šią komandą reikės iškviesti atskirai. Kitas būdas yra „Windows Explorer“ ar „My Computer“ lange pažymėti bylas, kurias norima įterpti į naują, dar neegzistuojantį archyvą, ir paspausti dešinįjį pelės klavišu. Atsivėrusiame meniu pasirinkti komandą Add to ZIP. Lange Add bakstelėti mygtuką New.

2.3. Archyvo atvėrimas

Sąvokos: Byla, Open archive.

Reikia vykdyti meniu skyriaus File poskyrio Open Archive komandą (galima bakstelėti mygtuką Open, esantį įrankių juostoje). Atsiveria langas Open Archive, kuriame
pasirinkamas reikiamas kaupiklis, katalogas ir archyvas. Pažymėjus reikiamą archyvą, reikia bakstelėti mygtuką Open. Lange pateikiamas archyve esančių bylų sąrašas su papildoma informacija. Open lango lauke Files of Type galima nurodyti, kokias bylas pateikti sąraše. Norint ieškoti archyvo vardo tik „zip“ archyvų tarpe, reikia iš sąrašo pasirinkti variantą „Zip files“, visų archyvų tarpe – „All archives“ ir pan. Kartais tenka ieškoti išsiarchyvuojančių bylų, kurios turi plėtinį „.exe“. Tokiu atveju bylų filtre Files of Type reikia pasirinkti archives and .exe files. Bylų sąraše bus pateikiami visi „.exe“ ir „.com“ bylų vardai, nes „WinZIP“ neskiria išsiarchyvuojančių bylų nuo programų iki tol, kol jo neatveria.

2.4. Archyvų valdymas

Sąvokos: Copy, Delete, Move, Rename.

Atverto archyvo kopijavimo (Copy Archive), perkėlimo (Move Archive), pervardinimo (Rename Archive) ir šalinimo (Delete Archive) komandos yra meniu skyriuje File. Kopijavimo komanda galima nukopijuoti atvertą archyvą į kitą katalogą ar diską. Iškvietus komandą atsiveria Copy langas, kuriame reikia nurodyti archyvo kopijos paskyrimo vietą. Panašiai veikia ir komanda Move, tik archyvas yra perkeliamas į naują vietą, o ne kopijuojamas. Komanda Rename galima pakeisti atverto archyvo vardą, tačiau negalima pakeisti plėtinio, katalogo ar disko. Šalinant atvertą archyvą, reikia patvirtinti vykdomą operaciją, po to archyvas uždaromas ir pašalinamas.

2.5. Naujų bylų įterpimas į archyvą

Sąvokos: Add and Drop, Update.

Tai galima atlikti keliais būdais. Jei archyvas yra atvertas, tai bylos įterpimui galima naudotis komanda Add, kuri yra meniu skyriuje Actions. Įrankiu juostoje yra to paties pavadinimo mygtukas. Atsiveria langas Add, kuriame reikia bet kuriuo galimu būdu pasirinkti norimas įtraukti į atvertą archyvą bylas ir bakstelėti mygtuką Add. Lauke File name galima naudoti universaliuosius simbolius (pavyzdžiui, *.c) bylų vardams, turintiems bendrų dalių, nurodymui. Reikia juos parašyti ir bakstelėti mygtuką Add With Wildcards. Kitas būdas bylų įterpimui į atvertą archyvą yra nutempti juos iš „Explorer“ lango į „WinZIP“ langą. Tam reikia iškviesti programą „Windows Explorer“, susirasti ir pažymėti vieną ar kelias reikiamas bylas, nuvilkti jas į „WinZIP“ langą (jei jis sumažintas, galima nuvilkti ant piktogramos). Atleidus kairįjį pelės klavišą, atsiveria langas Add and Drop, kuriame galima nustatyti reikiamus įterpimo parametrus. Nuvilkti pažymėtą bylą ar kelis bylas galima ne tik į „WinZIP“ langą, bet ir ant bet kurios „.zip“ bylos, matomo „Windows Explorer“ ar „My computer“ lango. Tokiu būdu negalima įterpti į archyvą bylų su plėtiniais ZIP, LZH, ARJ, arba ARC. Apibūdinsime keletą pagrindinių lango Add and Drop parametrų, kurie sutampa su lango Add parametrais. Lange Action galima pasirinkti įterpimo variantus: Add, Freshen, Move ir Update. Veiksmas Add paprastai įterpia pažymėtą bylą ar kelias bylas į archyvą. Veiksmas Freshen nurodo programai „WinZIP“ atnaujinti archyvo bylas, tačiau kreipti dėmesį tik į pažymėtas. Veiksmas Update yra panašus į Freshen, tačiau jei pažymėtos bylos nėra archyve, tai ji bus įterpta. Veiksmas Move yra panašus į Add, tik įterpus bylas į archyvą, jos bus pašalintos iš disko. Lauke Compression yra nurodomas suglaudinimo metodas. Greitesnis glaudinimas paprastai sukuria didesnius archyvus. Laukas Multiple Disk Spanning valdo situaciją, kai kuriant archyvą diske nebėra vietos. Tai gali atsitikti dirbant su diskeliais, todėl kai dirbama ne su jais, šis sąrašas nenaudojamas. Čia galimi trys pasirinkimo variantai: Automatic – bus prašoma įdėti kitą diskelį, kai pirmasis bus užpildytas; Automatic + Wipe First Disk Prompt – tas pats, kaip ir Automatic tik bus sudaryta galimybė ištrinti norimas bylas iš pirmojo diskelio; No Spanning – tik pateikia pranešimą „disk full“, jei diskelyje nebėra vietos archyvui patalpinti. Laukeliu Recourse Folders galima nurodyti „WinZIP“ programai peržiūrėti veikiamąjį ir visus jame esančius pakatalogius, ieškant įterpiamų į archyvą bylų. Atstatant tokius katalogų kelius, reikia pažymėti laukelį Use Folder Names lange Extract. Pažymėtas laukelis Save Extra Folder Info nurodo įterpti bylą į archyvą kartu su keliu. Bakstelėjus mygtuką Password, galima įterpiamą bylą ar kelias bylas apsaugoti norimu slaptažodžiu. Laukeliu Store Filenames in 8.3 Format galima nurodyti „WinZIP“ naudoti trumpus bylų vardus (aštuoni simboliai bylos vardui ir trys simboliai plėtiniui). Laukelių Attributes grupė leidžia: Include Only If Archive Attribute Is Set – įterpti bylas, kurių atributas archyvuotinas yra įjungtas; Reset Archive Attribute – išjungti atributą archyvuotinas, kai byla įterpiama į archyvą; Include System and Hidden Files – leidžia įterpti sistemines ir paslėptas bylas, kurias „WinZIP“ paprastai praleidžia.

Šiuo metu Jūs matote 35% šio straipsnio.
Matomi 2959 žodžiai iš 8495 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.