Aristotelio buties samprata
5 (100%) 1 vote

Aristotelio buties samprata

Literatūra :

1. Arno Anzenbacheris “Filosofijos įvadas” Vilnius; 1992

2. A.Plėšnys “filosofijos įvadas” Kaunas

1992

Turinys

• Literatura

………………………………………………………2

• Turinys

…………………………………………………………3

• Įžanga

…………………………………………………………..4

• Aristotelio filosofinės idėjos ……………………………4

• Jusliškas pažinimas ………………………………………..5

• Aristotelio tikrovė ………………………………………….5

• Būtis

…………………………………………………………….6

• Kategorijos ……………………………………………………7

• Materija ir forma ……………………………………………8

• Išvados

…………………………………………………………9

ĮŽANGA

Aristotelis buvo žymiausias Platono mokinys, taip pat

savarankiškiausias. Jis įkūrė savo mokyklą. Lygindami Aristotelį su

Platonu atrandame daug panašumų. Platonas ir Aristotelis suvokiami kaip

tam tikri priešininkai. Aristotelis įsitikinęs pasaulio pažįstamumu.Klausimas, kurį sprendžia abu filosofai: kaip galima tikrą žinojimą

pasiekti ?Tai lemia mąstymo ir tapatybės struktūrų egzistavimus. Mūsų

sprendimai turi atitikti pažįstamus daiktus. Aristotelio filosofijoje

nemanoma, kad realybę sudaro idealių daiktų būtis. Mūsų mąstymo teiginiai

turi atitikti realiai egzistuojančius daiktus. Aristotelis iškelia

klausimą: kad mes gyvename realių daiktų kosmose.Aristotelis ir jo filosofinės idėjos.

Jo filosofija sugrįžta nuo idealybės prie konkretybių. Aristotelis

akcentuoja realiai egzistuojančius daiktus. Aristotelio filosofijoje

realybės neapsprendžia daiktų esmės. Idealūs objektai yra pasiekiami

pradedant nuo konkrečių daiktų pažinimo. Realybėje neegzistuoja nei

taškai nei trikampiai.

Idealybės yra mūsų mąstymo veiklos produktai. Empirinis suvokimas

nereiškia, kad Aristotelis būtų grynas empiristas. Aristotelis teigė, kad

tikrasis žinojimas prasideda nuo konkrečių individualių daiktų pažinimo.

Pažinodami idealius daiktus mes turime juos priskirti individualioms

esmėms ar rūšims.

Aristotelio analogija susietya su logika, tai yra su teiginių ir

sprendimų analize, todėl Aristotelis savo filosofijoje pabrėžia daiktų

tikrovės neprieštaringumą. Neprieštaringumas įgauna principo statusą. Tas

pats daiktas tuo pačiu metu negali turėti skirtingų, vienas kitą

paneigiančių apibrėžimų. Vienas jų bus visuomet klaidingas.

Aristotelis sukuria filosofijos visumą. Jį galima laikyti senovės

Graikijos kulminacija. Aristotelis apmasto ne tik tai, kaip pasiekiamas

tobulas žinojimas. Aristotelio būties teorija analizuoja besikeičiančius

daiktus. Filosofijoje akcentuojant juslinį suvokimą, išryškėja aprašymų

ir klasifikavimų reikšmė. Išryškėja filosofijos siekis paversti

argumentuotu dėstymu

Jusliškas pažinimas.

Jusliškasis pažinimas – tai kelias į proto grynąją įžvalgą.

Jusliškasis suvokimas akcentuojamas Aristotelio todėl, kad jis neigė

Platono teiginį dėl daikto ir idėjos atskirumo. Aristotelio daikto esmė

nėra atskira nuo daikto. Daikto esmė egzistuoja, kaip pateis daikto

suvokimo forma. Aristotelio filosofijoje matome transformaciją. Tai

įgauna daikto formos pavidalą. Jeigu daikto esmė glūdi jame, tai reiškia,

kad kiekvienas daiktas turi esmę, kaip tam tikrą savo formą.

Aristotelio tikrovė

Tikrovė Aristoteliui yra konkrečių daiktų visuma apibūdinama

kategorijomis: vietos, laiko, substancijos ir kt.

Aristotelis pradeda ontologinę analizę, tyrinėdamas substancijų

kaitą. Judėjimas erdvėje tėra tik viena tokios kaitos rūšis. Kaip

Aristotelis aiškina judėjimą ? Judėjimas yra potencijos aktualizacija,

turime peskirti tą pačią potencijos sąvoką:

• Aktyvioji potencija yra gebėjimas sukelti aktą.

• Pasyvioji potencija yra gebėjimas priimti aktą.

Kitos judėjimo erdvėje rūšys aptinkamos nagrinėjant kiekybę

(didėjimas ir mažėjimas), kokybę (susirgimas ir pasveikimas),

substancijos sąntykiu su kitomis substancijomis (įsimylėjimas ir

susipykimas) ir t.t. Visose šiose kaitose kinta substancijos apibrėžtys,

tuo tarpu pati substancija lieka lygi pati sau. Substancija yra savitoji

būtybė, kuri tam tikra prasme “stovi savyje”. Substancijos apibrėžtys,

kurios keičiasi, yra nesavitos būtybės. Tai yra akcidencijos.

Tik pakankamai ilgai stebėdami ir tyrinėdami būtybę, imame suvokti,

kas jai esmiškai priklauso.

Savo svarbiausioje knygoje “METAFIZIKA” Aristotelis gvildena būtie

problemą kaip vieną svarbiausių filosofijos problemų.
Būtis

Būties problema apskritai yra visos filosofijos problematikos

centras. Graikų filosofija orientuota į būtį, būties harmoniją. Būties

klausimas bandomas išsiaiškinti”Metafizikoje”. Keliamas klausimas – koks

mokslas tyrinėja pradus. Jam atrodo, kad tai yra pirmasis mokslas, kuris

turi tirti dieviškąsias būtybes. Filosofija įvardijama kaip teologija.

Klausimas apie būtį yra susijęs su klausimu apie mokslą, kuris tyrinėtų

būtį.Kalbėdamas apie mokslą Aristotelis teigė, kad egzistuoja mokslas,

tyrinėjantis būtybę, kiek ji yra. Filosofija kaip mokslas tiria ne tik

būtybes, bet ir jų būtį. Ji atribojama nuo kitų mokslų. Skirtumas tarp

filosofijos ir kitų mokslų tas, kad filosofijoje analizuoja būtybių būtį,

o atskiri mokslai – atskirus būtybių regionus. Taigi klausimas apie būtį

yra būdingas filosofijai. Ką įvardina būtie vardas ? Būtis nusakoma

įvairiais aspektais. Būtį galima apibrėžti per neigimą. Būtis yra ne

niekas, bet būtis nėra konkreti būtybė. Būtis apibūdinama skirtingai nuo

būtybės. Būtybė yra tai, kas yra.

Aristotelis laiko, kad kiekvienoje būtybėje aptinkame du momentus:

1. Aktualiosios būties momentą, kurio pagrindu būtybė yra tai, kas ji

aktualiai yra. Šį momentą vadiname aktu.

2. Potencialiosios būties momentą, kurio pagrindu būtybė gali būti kažkas

kita negu tai, kas ji yra. Šį momentą vadiname potencija.

Taigi ontologinis klausimas apie tikrąją būtį reikalauja skirti

aktualiąją ir potencialiąją būtį. Ši perspektyva glūdi kiekvienoje

tikroje būtybėje. Būtybė yra tai, kas ji iš tikro yra. Kiekviena tikroji

būtybė yra potencijos – akto perskyros rezultatas. [ A. Anzenbacheris

„Filosofijos įvadas“ Vilnius 1992; 94 pusl. ]

Egzistuoja optinis kaip konkrečios būtybės aiškinimas, kuris

skiriasi nuo ontologinio aiškinimo. Taigi, pasak Aristotelio, kiekvieną

būtybę sudaro du momentai: aktualumas, kurio dėka ji pozityviai yra tai,

kas yra, ir potencialumas, kurio dėka ji yra to kito galimybė. Aktualiai

ji yra ji pati (vienis savyje), o potencialiai – kas kita (daugis).

Kiekvienoje būtybėje glūdi vienio ir daugio momentai. Aristotelis

svarstymus nukreipia į ankstesnių filosofų svarstymus ir teiginius

Filosofija – mokslas apie pirmąsias priežastis. Bandoma nustatyti

būtybių principus ir priežastis. Priežastys interpretuojamos kaip

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 961 žodžiai iš 1906 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.