Aristotelis
5 (100%) 1 vote

Aristotelis

ARISTOTELIS

MOKSLINĖ ARISTOTELIO ORIENTACIJA. PIRMTAKIAI. Aristotelis gyveno nuo 384 iki 322 m. prieš Kr. g. Gimė Stageiros mieste Trakijos pusiasalyje. Biologija buvo ta mokslo sritis, kuriai jis skyrė daugiausia dėmesio ir pagal kurią modeliavo savo folosofojos sąvokas; kalbėdamas apie būtį, jis pirmiausia turėjo galvoje gyvas būtybes. Biologija jo sistemoje vaidino tokį vaidmenį, kokį Platono (Aristotelio mokytojas) sistemoje- matematika ir matematinė gamtotyra, kurias Aristotelis išmanė prasčiau ir į kurias mažiau atsižvelgė. Jis patyrė medicinos mokyklų įtaką, o tai padėjo įgyti ne tik biologijos žinių, bet ir susiformuoti empirinę ir realistinę mąstyseną. Aristotelis, nokslo istorikas ir neeilinis eruditas, geriau nei kas nors kitas iki jo pažino senąsias ir dabartines filosofines ir mokslines pažiūras ir į jas atsižvelgė. Jis įstengė kiekvienose iš jų įžvelgti particulam veri ir sukurti sintezę.

RAIDA. 1. Savo veiklą Akademijoje 307 m. (dirbo 20 metų) Aristotelis pradėjo kaip Platono doktrinos šalininkas. Tada rašytuose dialoguose jis skelbė idėjų teoriją: „pirmąją filosofiją“ suprato kaip mokslą apie savaiminę ir amžiną būtį, pripažino anamnezę ir sielos nemirtingumą, kurė normatyvinę etiką, keliančią žmonėms transtendencinius tikslus. Tuo metu susiformavo loginės Aristotelio pažiūros.

2. Dar Platonui esant gyvam Aristotelis pasisakė prieš idėjų teoriją. Palikęs Akademiją suformavo pozityvią doktriną, kuri jam atstojo Platono mokslą: tai buvo teologinė doktrina. Garsiausi Aristotelio metafizikos sumanymai- transtendencinio dievo ir transtendencinio proto teorija, teologinė gamtotyra ir teologinė etika, jie atsirado būtent šioje epochoje.

3. Vėliau, jau dirbdamas Likėjuje, Aristotelis dar labiau nutolo nuo platonizmo. Dabar empirinis jo filosofijos veiksnys aiškiai užėmė pirmaujančią padėtį. Aristotelis net liovėsi domėtis bendriausiais pasaulėžiūros klausimais, užtat dirbdamas drauge su būriu mokinių kūrė empirinį mokslą, ypač biologiją, sociologiją, istorija. Jo psichologija iš spekuliatyvinės proto teorijos tapo empirinės ir fiziologinės pakraipos disciplina (dvi pirmosios veikalo „Apie sielą“ knygos); gamtotyra, ypač astronomija, įgijo mechanistinį pobūdį; net etikoje buvo surastas empirinis dorumo matas (jo sampratą Aristotelis išdėstė „Nikomacho etikoje“), o metafizikoje atsirado teiginys, kad nėra nematerialios būties (tai rodo kai kurios „Matfizikos“ knygos). Tuo laikotarpiu parašyta dauguma specialiųjų Aristotelio darbų: jo išleisti raštai skirti plačiajam skaitytojų ratui. Paprastai tai gbvuo dialogai apie meilę, apie teisingumą, apie retoriką, dialogai „Sofistas“ ir „Politikas“, dialogai apie malonumą, auklėjimą, apie karaliaus valdžią, apie poetus, apie turtą.

ARISTOTELIO PAŽIŪROS. Logika. 1. Metafizika ir logika. Jis neigė, kad anaous atskirų daiktų galėtų buti idėjos; užtat pripažino, kad žinios yra sukauptos bendrosiose sąvokose. Jo išvada tokia: būtis yra atskirybė, o žinios- visuotinybė.

2. Sąvokų ir sprendinių teorija. Logika privalo mokyti kaip naudotis sąvokomis ir sprendiniais. Sąvokų teisingumo pamatas yra apibrėžimas, o sprendinių- įrodymas; dėl to apibrėžimas ir įrodymas buvo svarbiausios Aristotelio logikos temos.

a. Sąvokos būna mažesnio ar didesnio bendrumo laipsnio, todėl jos sudaro hierarchiją. Hierarchijos viršūnėje yra pačios bendriausios sąvokos. Sąvoka apibrėžiama nustatant jos vietą toje hierarchijoje, įtraukiant ją į aukštesniąją rūšį (ir nurodant skyriamąjį požymį). Aukščiausiosios rūšys yra apibrėžimo riba: jos yra bet kokio apibrėžimo pamatas, bet pačios negali būti apibrėžtos, nes nebėra už jas bendresnių sąvokų, kurių negalima ir nereikia apibrėžti.

b. Tokie pat santykiai yra ir sprendinių teorijoje. Sprendiniai taip pat sudaro hierarchiją, būtent prielaidų ir išvadų hierarchiją, kurioje bendresni sprendimai yra mažiau bendrų sprendinių prielaida, bet ne atvirkščiai. Hierarchijos viršūnėje yra patys bendriausi sprendiniai. Įrodymas yra sprendinio vietos toje hierarchijoje nustatymas ir jo įjungimas į aukštesnįjį sprendinį, vadinasi, į tokį, kuris žemesniojo atžvilgiu yra prielaida. Patys bendriausieji sprendiniai yra įrodymo riba. Jie yra bet kokio įrodymo pamatas, bet patys negali būti įrodyti, nes nėra už juos bendresnių sprendimų, kurie galėtų būti jų prielaida. Pvz., toks bendriausias įrodymo pamatas yra neprieštaravimo dėsnis, be to, kiekviena žinių sritis turi tik jai būdingus principus. Tai buvo svarbu: iš Aristotelio pažiūros plaukė išvada, kad yra bendriausiųjų sprendinių, neįrodomų ir nereikalaujančių įrodymų.

Sprendinį Aristotelis traktavo kaip sąvokų junginį; loginis vienetas jam buvo sąvoka. Į sprendinį įeina dvi sąvokos, viena- subjektas, kita- predikatas, ir pats sprendinys yra sąvokų jungimas tokiu būdu, kada mažiau bendra sąvoka įjungiama į bendresnę (techniškai kalbant, atliekama sąvokų „subsumpcija“). Sprendinys „Sokratas yra žmogus“ Sokrato sąvoką įjungia į žmogaus sąvoką, o sprendinys „Žmogus yra mirtingas“ žmogaus sąvoką įjungia į dar bendresnę mirtingos būtybės sąvoką. Subsumpcijos santykis yra tranzityvinis: jei mirtingumas būdingas žmogui, tai jis
būdingas ir Sokratui, kuris yra žmogus. Tuo remiasi samprotavimas, taip pat įrodymas, kuris yra nekas kita, kaip teisingais teiginiais grindžiamas samprotavimas. Paprasčiausia jo forma- vadinamasis silogizmas- yra išvados darymas iš dviejų vieną bendrą sąvoką turinčių sprendinių. Aristotelio silogizmų teorija yra daugmaž išsami. Ji yra esmiškiausia amžius gyvuojančios jo logikos dalis.

Labai išplėtojęs logiką, Aristotelis ėmė ją traktuoti kaip atskirą dalyką. Todėl logika atsidūrė anapus filosofijos ribų. Maža to, logiką jis suprato ne kaip tikrą mokslą, o tik kaip parengiamąją discipliną ir mikslo įrankį, arba, kaip vėliau pradėta vadinti, formaliąją discipliną.

Tačiau logika nebuvo nepriklausome nuo vienokio ar kitokio bendrųjų filosofijos klausimų sprendimo; Aristotelio logika buvo jo filosofinės nuostatos išraiška. Ji rėmėsi įsitikinimu, kad būtis yra atskirybės, o bendrieji bruožai sudaro jų esmę. Dėl to subsumpcijos santykiams joje buvo skiriama didesnė reikšmė nei kitiems loginiams ryšiams; taip pat loginiu vienetu buvo laikoma sąvoka, apimanti bendruosius atskirų daiktų bruožus.

3. Logika ir pažinimo psichologija. Hierarchinė apibrėžimo ryšiais susietų sąvokų tvarka ir hierarchinė įrodymais susietų sprendimų sistema Aristoteliui buvo idealus žinojimo, tačiau ne tampančio, o užbaigto žinojimo, pavyzdys. Tad Aristotelio logika buvo greičiau turimų žinių dėstymo nei jų įgijimo metodas. Kad iš bendrybės atsiranda atskirybė, o ne atvirkščiai, priklauso nuo dalykų prigimties; užtat žmogaus proto prigimtis lemia, kad, priešingai, tik žinodami atskirybes galime sužinoti bendrybę. Silogizmas yra jau turimų žinių struktūra; o įgyjamo žinojimo struktūra jau yra ne silogizmas, bet indukcija. Tad Aristotelio logika nusakė dalykinę tiesų tvarką, anaiptol neteigdama ją esant psichologinę tvarką, kuria pažįstamos tiesos. Tos dvi tvarkos, Aristotelio nuomone, buvo tiesiog viena kitai priešingos; jo filosofijoje tai buvo svarbiausios priešybės: kelias nuo bendrybės prie atskirybės ir nuo atskirybės prie bendrybės, kitaip tariant, daiktų prigimčiai būdinga kryptis ir žmogaus protui būdinga kryptis, arba loginė tvarka ir psichologinė tvarka- dar kitaip, turimų žinių sutvarkymo metodas ir žinių įgijimo metodas.

Aristotelis atkakliai laikėsi pažiūros, kad pažinimo pamatas yra empirinis, ginčijo esant vadinamąjį įgimtą veiksnį, o dar labiau priešinosi mistiniams elementams pažinime. Joks pranašiškas įkvėpimas negali atstoti patirties. Priešingai Platonui, manuisiam, kad protas bejėgis išspręsti galutinius klausimus, Aristotelis pasitikėjo protu ir net juslėmis; jis laikėsi nuostatos, kad įgimtomis proto galiomis reikia pasitikėti. Aristotelis manė, kad įrodymas negali tęstis iki begalybės, kad privalo būti pirminės prielaidos; šitokia dalykų padėtis skatino jo pasitikėjimą protu: jis buvo įsitikinęs, kad proto pripažįstamos bendrosios tiesos yra vertos visiško pasitikėjimo ir nereikalauja įrodymų, todėl jos ir gali atlikti pirminių prielaidų funkciją. Tad Aristotelio filosofija rėmėsi neįrodytomis tiesomis ir buvo sąmoningai dogmatiška. Jos pasitikėjimas protu leido kurti metafiziką, o pažinimo kritiką darė nereikalingą. Į Aristotelio filosofijos sistemą įėjo logika ir pažinimo psichologija, atlikusios joje tą funkciją, kuri kitose sistemose atitenka kritikai arba pažinimo teorijai.

Teorinė filosofija. 1. Filosofijos skirstymas. Filosofija, tuo metu suprasta plačiausia prasme kaip „tiesos pažinimas“, Aristotelio tyrinėjimų dėka taip išplėtė savo apimtį, kad pasidarė aktualus jos skirstymo klausymas. Tokį skirstymą pradėjo Aristotelis, pirmiausia atskyręs logiką kaip pagalbinę discipliną, o paskui padalijęs filosofiją į dvį dideles dalis: teorinę ir praktinę.

Praktinėje filosofijoje jis skyrė dvi svarbiausias sritis, etiką ir politiką, kuriomis pavaldžios tokios šalutinės disciplinos kaip retoriką, ekonomika ir poetika (nors kadaise poetiką laikė atskira sritimi). O teorinę filosofiją jis dalijo į tris dalis, į fiziką, matematiką ir pirmąją filosofiją. Šio skirstymo pamatas buvo abstraktumo laipsnis, mažiausias- fizikoje, didesnis- matematikoje.

2. Substancija. Aristotelis laikėsi įsitikinimo, kad savaiminė būtis arba- vartojant vėliau sumanytą lot. terminą- „substancija“ yra tik atskiri konkretūs daiktai. Tiesa, būtį galima suprasti įvairiai: kaip daiktų visumą, bet taip pat kaip savybių, kvantų bei įvairiausio pobūdžio santykių visumą. Tačiau iš visų šių „kategorijų“ tiktai „daiktas“ yra substancija, o savybės, kiekiai ir santykiai gali būti susiję su daiktais tik kaip jų „įvykis“. Šis įsitikinimas, nepripažįstantis kitos savaiminės būties anapus realių daiktų ir tokiu būdu netraukiantis ryšį su Platono idealizmu, buvo pamatinis Aristotelio principas.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1528 žodžiai iš 4804 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.