Asmeninės neturtinės vertybės ir teisės susijusios su turtinėmis kaip civilinių teisių objektai
5 (100%) 1 vote

Asmeninės neturtinės vertybės ir teisės susijusios su turtinėmis kaip civilinių teisių objektai

1121314151617181

1 Įvadas 2

2 Pramoninė nuosavybė 3

2.1 Pramoninės nuosavybės objektai 3

2.2 Išradimų patentai 4

2.3 Išradimų rūšys 6

2.4 Patentų išdavimas 8

2.5 Patentinių teisių apsauga 10

2.6 Pramoninio dizaino apsauga 11

2.7 Licencinės sutartys 14

3 Autorinė teisė 14

3.1 Autorinės teisės objektai 14

3.2 Autorinės teisės subjektai 15

3.3 Autorių teisės 17

3.4 Autorių turtinių teisių paveldėjimas ir asmeninių neturtinių teisių saugojimo tvarka 19

3.5 Autorių teisių galiojimo terminas 21

3.6 Autorines sutartys 23

3.7 Gretutinės teisės 26

3.8 Autoriaus teisių gynimas 29

4 Išvados 30

5 Naudota literatūra 31

1 Įvadas

Šiame referate bus nagrinėjamos asmeninės neturtinės vertybės ir teisės, susijusios su turtinėmis, kaip civilinių teisių objektai.

Pirmiausiai reikėtų pabrėžti, kad asmeninės neturtinės vertybės ir teisės, susijusios su turtinėmis yra dalis asmeninės neturtinės vertybių ir teisių. Šias teises ir vertybes Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos aprašo taip „vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą, autoriaus vardą, dalykinę reputaciją, juridinio asmens pavadinimą, prekių (paslaugų) ženklus ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą“ (šaltinis: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos , 1.114 Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės, I dalis). Kaip matome į asmens asmeninės neturtinės vertybių ir teisių sąvoką įeina dalis teisių ir vertybių nesusijusiu su turtinėmis vertybėmis, kurios apibrėžiamos kaip: „daiktinės teisės, prievolinės teisės, taip pat teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų“ (šaltinis: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos, 1.112 Turtinės teisės, I dalis). Taigi mus dominančios asmeninės neturtinė vertybės ir teisės yra: teisės į literatūros, meno ir mokslo kūrinius, teisės į atlikėjo atliekamą veiklą, garso įrašus, radijo ir TV laidas, teisės į pramoninį dizainą, teisės į prekių ženklus, aptarnavimo ženklus, firmų pavadinimus ir komercinius žymenis, teisės į apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos, o taip pat visos kitos teisės gamtos, mokslo, meno ir literatūros srityse. Galima būtų pasigesti atradimų – mokslo žinių, dėsningumų, savybių nustatymo. Tokias žinias įslaptinti galima, bet kai praranda paslapties statusą, objektyviai egzistuojančių dėsningumų paslėpti negalima. Mokslo žinių monopolizuoti negalima.

Antra, galima asmenines neturtines vertybes ir teises, susijusios su turtinėmis suskirstyti į dvi dalis:

– pramoninę nuosavybę, kurios svarbiausios sudedamosios dalys yra išradimai, pramoninio dizaino pavyzdžiai, prekių ir paslaugų ženklai, firmų vardai, kilmės vietų pavadinimai ir firmų vardai, naudingieji modeliai, (matome, kad pramoninė nuosavybė yra susijusi su gamyba ir realizavimu);

– autorinę teisę, kurios svarbiausios sudedamosios dalys – literatūros, muzikos , meno, fotografijos ir audiovizualiniai kūriniai.

Trečia, reikėtų pabrėžti skirtumą tarp materialinių vertybių ir asmeninių neturtinių vertybių ir teisių, susijusių su turtinėmis. Materialinė nuosavybė – tai daiktinė teisė į konkrečius individualius daiktus. Materialinės nuosavybės objektai yra konkretūs, jie yra išskirti iš bendrų daiktų masės. Tie daiktai paprastai yra savininko žinioje. Jis juos kontroliuoja. Nagrinėdami asmeninės neturtinės vertybės ir teisės, turime atsižvelgti į tai, kad jos gali būti žinomos ir kitiems asmenims, tačiau teisė i konkrečiai nagrinėjamą neturtinę vertybę ir teisę priklauso tik jos savininkui ar savininkams.

Reikia pabrėžti, kad dažnai kyla klausimų kaip interpretuoti vieną ar kitą atvejį susijusį su asmeninėmis neturtinėmis vertybėmis ir teisėmis. Dėl to ypač svarbu tinkamai suprasti ir įsisavinti asmeninių neturtinių vertybių ir teisių, susijusių su turtinėmis subtilybes.

2 Pramoninė nuosavybė

2.1 Pramoninės nuosavybės objektai

• Išradimų patentai

• Naudingieji modeliai – nesudėtingi išradimai (LR jų neskiria, nes yra pareikštinė patentų išdavimo tvarka, neatliekamos ekspertizės: kas yra modelis, kas ne.)

• Pramoninis dizainas – pramonės išorės vaizdai.

• Kilmės nuorodos arba kilmės vietos pavadinimai – laikoma, kad gaminiai, pagaminti atitinkamoje vietovėje, turi savybių, kurias lemia klimato sąlygos arba atitinkama patirtis. Pvz.:. Vynai – vynuogės auga tam tikrame dirvožemyje ir pan., todėl ir vynas turės specifinių savybių. Tai turi reikšmės gaminių konkurencingumui. Kai kurių prekių pavadinimuose yra nuoroda į gaminio kilmės vietą – pvz., “šampanas” – gėrimas, kuris pagamintas ne tik Prancūzijoje, bet Prancūzijos teritorijoje Šampanijoje. Kiti putojantys vynai negali būti vadinami šampanu – tai gaminio kilmės vietos nurodymas. Jie gali vadintis šampanizuotu vynu.

Kitas pvz.: “Venecijos stiklas” – seniai turi šlovę. Stiklas, pagamintas Panevėžyje, negali taip vadintis.

2.2 Išradimų patentai

Jeigu neegzistuotų teisinis reguliavimas, tai sugalvotas naujas ar patobulintas senas metodas ar gaminys taptų visiems žinomas, o asmuo padaręs aptariamą išradimą negautų jokios
naudos. Tai būtų neteisinga, kuriančio asmens atžvilgiu

Pirmasis įstatymas – 1623 m. monopolizuojantis įstatymas Didžiojoje Britanijoje. Jo esmė buvo nustatyti, kad asmuo padaręs patobulinimą, galėjo įgyti monopolijos teisę į išradimą 14 metų.

Lietuvoje išradimų teisinę apsaugą reglamentuoja LR Patentų įstatymas.

Įstatymas įteisina išradimus kaip pramoninės nuosavybės objektus, reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų teises bei pareigas, atsirandančias sukūrus išradimus, suteikia šiems išradimams teisinę apsaugą.

1 str. Išradimų apsaugos forma

Išradimų apsaugos forma yra patentas, kurį išduoda Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras šio įstatymo nustatyta tvarka.

Įstatyme išradimo sąvokos nėra, pateikiami tik išradimų patentabilumo kriterijai bei požymiai – tai 3 reikalavimai, pagal kuriuos išduodami patentai.

2 str. Patentabilūs išradimai

Bet kokios technikos srities išradimai yra patentabilūs, jeigu jie yra 1) nauji, 2) išradimo lygio ir 3) turi pramoninį pritaikomumą. Techninis sprendinys turi atitikti šiuos 3 reikalavimus.

• Išradimo naujumas (3 str.)

Išradimas yra naujas, jeigu jis nežinomas technikos lygiu.

Technikos lygiu laikoma visa, kas iki patentinės paraiškos padavimo datos arba, jeigu pretenduojama į prioritetą, iki prioriteto datos buvo viešai skelbta arba naudota Lietuvos Respublikoje ar užsienyje.

Išradimas nelaikomas nauju, jeigu jis, nors ir nežinomas technikos lygiu, yra aprašytas kito pareiškėjo patentinėje paraiškoje, kurios padavimo data yra ankstesnė ir kuri buvo paskelbta oficialiame Valstybinio patentų biuro biuletenyje vėliau arba tą pačią dieną, kai buvo nustatytas technikos lygis.

Paraiškos padavimo datai nustatomas naujumas. Jei paraiška paduodama šiandien – nustatomas šiandienos technikos lygis. Ankstesnė paraiška panaikina vėlesnę: kas padavė pirmas, tam bus išduotas patentas.

• Išradimo lygis (4 str.)

Išradimas yra išradimo lygio, jeigu jis nežinomas atitinkamos srities specialistui technikos lygiu.

Kitų valstybių įstatymuose šis kriterijus vadinamas kitaip ir apibrėžiamas kitaip: išradimo neakivaizdumas (neturi išplaukti iš technikos lygio), išradimo žingsnis arba kūrybinio darbo rezultatas (išradimo naujumas).

• Pramoninis pritaikomumas (5 str.)

Pramoninį pritaikomumą turi išradimas, kurį galima pagaminti ar panaudoti pramonėje, žemės ūkyje, sveikatos apsaugos ar kitose srityse.

Tai suprantama plačiąja prasme (ir kalnakasyba, mokslinė sritis), t.y. galėjimas pasinaudoti bet kurioje žmogaus veiklos srityje. Turi būti pasiektas užsibrėžtas tikslas; jei nepasiekiamas – tai nebus ir pramoninio pritaikomumo.

Įstatymas nustato, kas nelaikoma išradimais:

1) atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai;

2) gaminių išoriniai vaizdai;

3) žaidimų, intelektinės arba ūkinės veiklos planai, taisyklės ir būdai, taip pat kompiuterių programos;

4) informacijos teikimo būdai.

Patentai neišduodami už:

1) žmonių arba gyvūnų gydymo terapinius arba chirurginius būdus, ligų diagnozavimo ir profilaktikos būdus, kurie taikomi žmogaus arba gyvūno kūnui. Ši nuostata netaikoma, jeigu išradimo objektas yra įrenginys arba medžiaga, naudojami tiems būdams;

2) augalų arba gyvūnų veisles ar iš esmės biologinius jų išvedimo būdus. Ši nuostata netaikoma mikrobiologiniams augalų arba gyvūnų produkavimo būdams bei tokiais būdais gautiems produktams;

3) išradimus, kurių komercinis panaudojimas prieštarautų visuomenės interesams, moralės ir humaniškumo principams. Sprendimai neišduoti patentų negali būti priimami vien dėl to, kad naudoti tokius išradimus draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai.

Jeigu išradimo objektas yra būdas, tai patentinė apsauga suteikiama ir tuo būdu pagamintam gaminiui.

Išradimais nelaikomi:

1) atradimai, mokslo teorijos ir matematiniai metodai;

2) gaminių išoriniai vaizdai;

3) žaidimų, intelektinės arba ūkinės veiklos planai, taisyklės ir būdai, taip pat kompiuterių programos;

4) informacijos teikimo būdai.

Patentai neišduodami už:

1) žmonių arba gyvūnų gydymo terapinius arba chirurginius būdus, ligų diagnozavimo ir profilaktikos būdus, kurie taikomi žmogaus arba gyvūno kūnui. Ši nuostata netaikoma, jeigu išradimo objektas yra įrenginys arba medžiaga, naudojami tiems būdams;

2) augalų arba gyvūnų veisles ar iš esmės biologinius jų išvedimo būdus. Ši nuostata netaikoma mikrobiologiniams augalų arba gyvūnų produkavimo būdams bei tokiais būdais gautiems produktams;

3) išradimus, kurių komercinis panaudojimas prieštarautų visuomenės interesams, moralės ir humaniškumo principams. Sprendimai neišduoti patentų negali būti priimami vien dėl to, kad naudoti tokius išradimus draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai.

Jeigu išradimo objektas yra būdas, tai patentinė apsauga suteikiama ir tuo būdu pagamintam gaminiui.

Žinių negalima monopolizuoti, t.y. negalima jų patentuoti kaip išradimo. Išorės vaizdas saugomas kaip pramoninis dizainas.

Mikroorganizmų kamienai gali būti patentuojami, pvz. grybai, bakterijos ir pan., kurie dažniausiai gamina tam tikras medžiagas. Pvz. penicilinas – pelėsis.

2.3 Išradimų rūšys

Pagal išradimo objektą:

1. Gaminiai arba konstrukcinis išradimas. Jam būdingas tam tikras jo dalių išdėstymas ir jų
pvz. įvairūs įrankiai, laikrodžiai ir pan. išradimo objektu gali būti gaminio atskira detalė ar visas prietaisas.

2. Būdai arba technologiniai išradimai. Juos sudaro veiksmų reikalingų gauti tam tikrą rezultatą visuma. Veiksmų atlikimo sąlygos nurodomos, pvz. veiksmų seka temperatūra. Būdų pvz. – alaus gaminimas, kaulų smegenų paėmimas iš donoro.

3. Medžiagos arba receptiniai išradimai.

Medžiagos:

• cheminės;

• necheminės ( nurodoma iš kokių dalių susideda). Pvz. įvairūs kremai, skiediniai, tepalai, lydiniai.

4. Mikroorganizmų kamienai.

Pagal tai kaip išrandama:

1. Pionieriniai (pirminis problemos išsprendimas).

2. Patobulinimai.

3. Perkeltiniai.

4. Kombinuoti.

Pionierinių istoriniai pvz. – XX a. pradžioje broliai Right’ai gavo išradimo patentą lėktuvui. Markoni – radijui. Dyzelis – dyzeliniam varikliui.

Patobulinimai sudaro didžiąją daugumą. Pvz. pirmas lėktuvas ir dabartinis.

Perkėlimų atveju tai kas žinoma yra perkeliama į kitą sritį. Pvz. buvo pastebėta dažų antibakterinė savybė. Taip pat parkelis buvo panaudotas steriliai perkelti labai smulkias detales vietoj rašalo naudojant spiritą. Kombainas buvo sukurtas sujungus javapjovę, kuliamąją ir grūdų valymo mašiną.

Taip pat galimas skirstymas į:

1. Pagrindinius.

2. Papildančius.

Patentas negarantuoja neliečiamybės. Kiti asmenys gali tobulinti išradimą. Jei nesaugoma patento ar yra pasibaigęs patento galiojimo laikas, tai bus savarankiškas išradimas. Jei tik patobulinimas, tai nebus savarankiškas išradimas ir tokia situacija dažnai sprendžiama sutartimis.

Teisės į patentą priklauso išradėjui arba teisių perėmėjui, arba darbdaviui, jeigu išradimas yra tarnybinis. Jeigu išradimas sukurtas įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, atliekančioje mokslinio tyrimo, projektavimo, konstravimo ir kitus kūrybinio pobūdžio darbus pagal sutartį su užsakovu, kuris finansuoja atitinkamą darbą, teisė į išradimo patentą nustatoma šia sutartimi. Jeigu darbdavys atsisako teisės į patentą arba per keturis mėnesius nepraneša išradėjui apie ketinimą pasinaudoti šia teise, teisė į patentą pereina išradėjui. Išradimo bendraautoriai turi lygias teises į patentą, jeigu jie nėra susitarę kitaip.

Tarnybinis išradimas – tai išradimas, sukurtas:

1) darbo sutarties, kuri numato išradybos veiklą, vykdymo metu;

2) esant konkrečiam pavedimui, projektavimo, konstravimo, mokslinio tyrimo arba technologijų kūrimo metu;

3) naudojantis sukaupta įmonės, įstaigos ar organizacijos patirtimi arba jos technologijomis ir įrengimais.

Darbuotojas, sukūręs tarnybinį išradimą, privalo nedelsdamas apie tai raštu pranešti darbdaviui. Iki patentinės paraiškos padavimo darbdavys ir darbuotojas negali atskleisti išradimo esmės.

Patentinė paraiška dėl tarnybinio išradimo paduodama Valstybiniam patentų biurui įmonės, įstaigos ar organizacijos vardu.

Darbdavys, gavęs tarnybinio išradimo patentą, privalo mokėti išradėjui autorinį atlyginimą. Šio atlyginimo dydis priklauso nuo išradimo ekonominės vertės ir kitos naudos, kurią darbdavys gali gauti panaudojęs šį išradimą. Autorinio atlyginimo ir mokėjimo sąlygos nustatomos darbdavio ir išradėjo pasirašomoje autorinio atlyginimo sutartyje, kuri sudaroma ne vėliau kaip per pusę metų nuo patento išdavimo arba per metus nuo išradimo naudojimo pradžios, jeigu išradimas pradėtas naudoti iki patento išdavimo. Jeigu darbdavys nevykdo autorinio atlyginimo mokėjimo sutarties reikalavimų arba tokia sutartis nurodytais terminais nesudaroma, išradėjas turi teisę kreiptis į teismą, kad būtų pripažintas tarnybinio išradimo patento savininku.

Autorinis atlyginimas nemokamas, jeigu darbuotojo darbo sutartyje yra numatytas išradimų kūrimas ir už tai jam buvo arba yra mokamas sutartas padidintas atlyginimas.

2.4 Patentų išdavimas

Kai išradimas padaromas asmuo dar nėra išradėjas. Reikia paduoti paraišką ir kad tam tikra žinyba pripažintų, kad tai išradimas.

Yra trys patentų išdavimo tvarkos rūšys:

1. Pareikštinė.

2. Tikrinamoji.

3. Atidėtos ekspertizės.

Pareikštinė paraišką paduodama, tikrina ekspertai ar yra visi dokumentai, ar jie teisingai užpildyti, ar galima tam tikram dalykui išduoti patentą. Patentą išduoda tam tikra žinyba (netikrinamas patentabilumas).

Pliusai: klausimai sprendžiami greitai ir nereikia daug lėšų ir specialistų patentų žinybai.

Trūkumas: patentas yra nepatikimas.

Antru atveju pirmiausia atliekama formali ekspertizė, jei praeina formalią ekspertizę, atliekama tolesnė ekspertizė pagal patentabilumo požymius.

Pliusai ir trūkumai yra atvirkštiniai pareikštinei tvarkai.

Trečiasis metodas atsirado, nes buvo nustatyta, kad ne visi išradimai yra naudingi komerciškai (pvz. nenaudojamas iš viso, atsiranda geresnis ir pan.). Jos esmė – paduodama paraiška, ji paskelbiama ir suteikia laikiną apsaugą. Jei iškyla reikalas pareiškėjas gali kreiptis dėl patento išradimo. Yra terminai kreiptis – dažniausiai 5-6 metai.

Išradimo paraišką sudaro dokumentų visuma. Jas paduoda pats išradėjas, darbdavys ar kitas asmuo, kuriam perleido teises į išradimą, įpėdinis, užsienio fiziniai ar juridiniai asmenys paraiškas paduoti gali tik per patentinius patikėtinius.

Patentinis patikėtinis – Lietuvos Respublikos fizinis asmuo,
įregistruotas Lietuvos Respublikos patentinių patikėtinių registre, kurį tvarko Valstybinis Patentų Biuras.

Yra patvirtinti Patentinių patikėtinių nuostatai.

16 straipsnis:

Patentinė paraiška paduodama dėl vieno išradimo arba išradimų grupės, kurią jungia bendra išradybos mintis.

Išradimo vienumo nesilaikymas neduoda pagrindo išduotą patentą paskelbti negaliojančiu.

11 straipsnis:

Patentinę paraišką sudaro:

1) prašymas išduoti patentą;

2) išradimo aprašymas;

3) vieno ar daugiau punktų išradimo apibrėžtis;

4) brėžiniai, jeigu jų reikia išradimo esmei paaiškinti;

5) referatas;

6) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis;

7) dokumentas apie teisę paduoti patentinę paraišką (jei ją paduoda ne išradėjas) ir pareiškimas dėl išradimo autorystės.

Yra Valstybinis Patentų Biuras patvirtintos formos.

Asmenys, kurie suteikia finansinę pagalbą, padaro brėžinius, bandymus pagal išradėjo nurodymus nėra bendraautoriais.

Išradimo aprašymas baigiasi išradimo apibrėžtimi. Tai kaip išvada, kur glaustai suformuluojami esminiai išradimo požymiai. To, ko apibrėžtyje nėra, patentas nesaugo. Teisme pagrindinis klausimas – ar panaudoti požymiai išradimo apibrėžtyje.

2.5 Patentinių teisių apsauga

Ginčus, kurie kyla iki patentų išdavimo, nagrinėjami Valstybinio patentų biuro (VPB) apeliaciniame skyriuje (jei atsisakė priimti paraišką, jei pareiškė, kad nuo požymių naujumo ir pan.). Apeliacinio skyriaus sprendimus galima skųsti Apygardos teismui.

Ieškinius dėl pažeistų patentinių teisių, gali paduoti patento savininkas, jo teisų perėmėjas, licenciatas. 41 str. – Patento savininkas ar pareiškėjas turi teisę pareikšti ieškinį teisme bet kuriam asmeniui, pažeidusiam ar pažeidinėjančiam patentą arba paskelbtą patentinę paraišką, kuriai suteikta laikina apsauga, ir prašyti nutraukti pažeidžiančius veiksmus, atlyginti padarytą žalą. Taip pat kiekvienas iš jų gali pareikšti ieškinį asmeniui, kuris savo veiksmais sudaro pažeidimo grėsmę. Tokį ieškinį galima pareikšti ne vėliau kaip per trejus metus nuo pažeidimo fakto nustatymo.

Bet kuris licenciatas, jeigu licencinėje sutartyje nenumatyta kitaip, gali prašyti patento savininko, kad šis imtųsi priemonių jo teisėms, įgytoms pagal licencinę sutartį, ginti. Licenciatas gali nurodyti, kokių priemonių reikia imtis jo teisėms ginti, kokio dydžio jam padaryti nuostoliai turi būti atlyginti.

Jeigu licenciatas įrodo, kad patento savininkas, gavęs jo prašymą, per tris mėnesius nepareiškė ieškinio patento teisių pažeidėjui, jis gali pats savo vardu pareikšti ieškinį pažeidėjui, apie tai pranešęs patento savininkui. Patento savininkas turi teisę dalyvauti bylos nagrinėjimo procese kaip suinteresuotas asmuo.

Jeigu licenciatas įrodo, kad norint išvengti nuostolių reikia imtis neatidėliotinų veiksmų, teismas, net nepasibaigus trijų mėnesių terminui, pagal licenciato ieškinį gali priimti sprendimą, įspėjantį pažeidėją nutraukti patento savininko teisių pažeidimą.

Jeigu patento objektas yra gaminio gamybos būdas ir atsakovo gaminamas gaminys yra tapatus patentuotu gamybos būdu pagamintam gaminiui arba yra pagrindas spėti, jog jis gaminamas pažeidžiant patentą, o ieškovas negali nustatyti, kokiu būdu pagamintas gaminys, tai atsakovas privalo įrodyti, kad tapataus gaminio gamybos būdas yra kitoks negu patentuotasis būdas.

Kai pateikiami įrodymai, kad tapataus gaminio gamybos būdas yra kitoks negu patentuotasis būdas, turi būti užtikrinta atsakovo gamybos bei komercinių paslapčių apsauga.

Patentų įst. 42 str. – čia suteikiama teisė asmeniui kreiptis į teismą, nustatyti, ar jo veikla nepažeis patento savininko teisių. Tikslas – apsiginti nuo galimo proceso dėl patento savininko teisių pažeidimo ir žalos atlyginimo.

2.6 Pramoninio dizaino apsauga

Tai kitas pramoninės nuosavybės teisės objektas.

Išorinė išvaizda irgi yra labai svarbu, ne tik techninė pusė. Meniniai sprendimai vadinami pramoniniu dizainu..

Dizainas (pagal žodyną) – daiktų ir aplinkos meninis sutvarkymas. Jis taikomas beveik visiem nesuvartojamiems daiktams.

Pagal įstatymą Pramoninis dizainas – viso gaminio ar jo dalies, sukonstruotų iš specifinių linijų, kontūrų, spalvų, formų ir (arba) medžiagų, estetinis vaizdas.

Gaminys – tai pramoniniu ar rankiniu būdu pagamintas daiktas arba jo atskiros dalys, taip pat daiktų rinkiniai ar kompozicijos, įpakavimas, grafiniai simboliai bei spaustuvės šriftai.

Pramoninio dizaino apsaugos sąlygos:

1. Pramoninis dizainas turi būti naujas

2. Pramoninis dizainas turi turėti individualias savybes (turi šias savybes, jei informuotas vartotojas atskiria PD nuo kito pagal išvaizdą)

3. Pramoninis dizainas turi neprieštarauti viešosios moralės principams (neatitinka moralės reikalavimų, jei kenkia moralinėms nuostatoms);

Sukūrus PD paduodama paraiška VPB.

Pramoninio dizaino paraišką sudaro:

1) prašymas išduoti pramoninio dizaino liudijimą;

2) pramoninio dizaino fotografijos ar grafiniai vaizdai;

3) pramoninio dizaino aprašymas;

4) dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas mokestis;

5) atstovo įgaliojimus patvirtinantis dokumentas, jei paraišką paduoda atstovas;

6) dokumentas, patvirtinantis autoriaus teisių perdavimą.

Grafiniai vaizdai yra piešinys. Fotografijų
užtektų išryškinti skirtumus nuo kitų PD.

Paraišką pareiškėjo vardu gali paduoti jo atstovas. Užsienio valstybių juridiniai ir fiziniai asmenys paraiškas Valstybiniam patentų biurui paduoda per Lietuvos Respublikos patentinį patikėtinį.

VPB formali ekspertizė, t.y. ar pateikti visi ir teisingai įforminti dokumentai. Pareiškėjas, nesutinkantis su Valstybinio patentų biuro eksperto sprendimu, turi teisę per 3 mėnesius nuo eksperto pranešimo išsiuntimo dienos paduoti Valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui protestą dėl eksperto sprendimo. Apie apeliacinio skyriaus priimtą sprendimą pranešama pareiškėjui.

Ginčus dėl pramoninio dizaino registravimo ir naudojimo nagrinėja šios institucijos:

1) Valstybinio patentų biuro Apeliacinis skyrius – ginčus dėl pramoninio dizaino įregistravimo, kilusius iki pramoninio dizaino liudijimo išdavimo;

2) Vilniaus apygardos teismas – ginčus dėl:

Valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus sprendimo neišduoti pramoninio dizaino liudijimo;

pramoninio dizaino registracijos pripažinimo negaliojančia;

pramoninio dizaino savininko arba autorių teisių gynimo.

Gali būti ginčijama registracija – pvz. dėl to, kad ne naujas, neturi individualių požymių ir pan.

Pramoninio dizaino apsauga galioja 5 metus nuo paraiškos padavimo datos. Pramoninio dizaino galiojimo terminas gali būti pratęsiamas dar keturis kartus po 5 metus iki 25 metų, skaičiuojant nuo paraiškos padavimo datos. Už pratęsimą imamas mokestis.

Įregistruoto pramoninio dizaino savininkas turi išimtinę teisę leisti arba drausti kitiems asmenims, neturintiems jo leidimo, gaminti, siūlyti parduoti, parduoti, išleisti į rinką, importuoti ar eksportuoti, kaupti ir naudoti gaminius ar jų dalis, kurie yra įregistruoto pramoninio dizaino kopija ar iš esmės yra kopija, kai tokie veiksmai vykdomi komerciniais tikslais.

Pramoninio dizaino savininko teisių pažeidimu nelaikoma išvardyti veiksmai, jeigu:

1) jie atliekami savo poreikiams tenkinti ir neprieštarauja ekonominiams pramoninio dizaino savininko interesams;

2) jie atliekami mokslo ar mokslinio tyrinėjimo bei eksperimento tikslams;

3) pramoninis dizainas naudojamas užsienio valstybėse įregistruotuose laivuose, lėktuvuose ir kitose transporto priemonėse bei jų įrengimuose ir įvežtose atsarginėse dalyse bei reikmenyse, skirtuose šių transporto priemonių remontui, kai šie laivai, lėktuvai ir kitos transporto priemonės laikinai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

PD teisės galioja nuo paraiškos padavimo.

Fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie teisėtai naudojo arba yra visiškai pasirengę naudoti pramoninį dizainą iki paraiškos, pagal kurią išduodamas pramoninio dizaino liudijimas, padavimo datos arba, jeigu prašoma prioriteto, iki paraiškos prioriteto datos, neatsižvelgdami į pramoninio dizaino savininko valią gali pramoninį dizainą naudoti taip, kaip naudojo ar numatė naudoti pasirengimo metu.

Pirmalaikio naudojimo teisė gali būti perduodama tiktai kartu su įmone arba veikla arba su ta įmonės ar veiklos dalimi, kurioje pramoninis dizainas jau buvo naudojamas arba rengiamasi jį naudoti.

Jei asmenys mano, kad neteisėtai išduotas liudijimas gali kreiptis į teismą dėl jo paskelbimo negaliojančiu.

Teisę pareikšti ieškinį dėl teisės į pramoninį dizainą pažeidimo turi pramoninio dizaino savininkas. Tačiau jam nepasinaudojus šia teise, licenciatas gali pareikšti ieškinį, jeigu licencinėje sutartyje nebuvo numatyta kitaip. Kiekviena licencinės sutarties šalis turi teisę dalyvauti kitos šalies pradėtame teismo procese dėl teisių į pramoninį dizainą pažeidimo ir gauti atlyginimą už padarytą žalą.

Pramoninio dizaino savininkas turi teisę suteikti kitam asmeniui išimtinę ar neišimtinę licenciją pramoniniam dizainui naudoti visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jei asmuo turi neišimtinę licencinę sutartį, tai negali kontroliuoti PD naudojimo, vadinasi, negali kreiptis į teismą, nes neturi išimtinių teisių į PD. Išimtinės sutarties atveju gali kreiptis į teismą.

Teismas gali priimti sprendimą pripažinti registraciją negaliojančia ir pan.

Prekių ir paslaugų ženklai – bet koks žymuo, kurio paskirtis – atskirti vieno asmens prekes arba paslaugas nuo kito asmens prekių arba paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Prekių ženklui prilyginamas ir ženklas, skirtas paslaugoms žymėti.

Kai kalbama apie prekių ženklų reikšmę – tai yra kartu naudojamas ir reklamai, bet ji priklauso ir nuo gamintojo, kokia tai prekė ir pan. Pats prekės ženklas nėra siūlymas pirkti.

Reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens komercine-ūkine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.

2.7 Licencinės sutartys

Tai nėra paprastos sutartys. Ten nėra fiksuojamas vien leidimas, ji būna apie 20 lapų.

Licencinė sutartis – tai susitarimas, kuriuo viena šalis (licenciaras) duoda licenciatui leidimą naudotis išradimu, kūrininiu, gamybine sutartimi, prekės ženklu, sutartyje nustatyta tvarka.

Gamybinė paslaptis. Kai pramonėje padaromi gaminiai, jie ne visada patentuojami, nes negalima nustatyti iš ko medžiaga gauta, ji saugoma kaip gamybinė paslaptis. Saugoma
tiek, kiek pasiseks išsaugoti. Taip pat net naudojant patentuotą daiktą, susidaro tam tikras patyrimas, kas virsta į gamybinę paslaptį.

3 Autorinė teisė

3.1 Autorinės teisės objektai

Autorinės teisės objektai – tai originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kūrybinės veiklos rezultatas, išreikštas kokia nors objektyvia forma. (Išreikštas objektyvia forma – atsiskyręs nuo autoriaus).

Autorinės teisės objektai: knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai, kompiuterių programos (išreikštos bet kuria kalba ir bet kokia forma, įskaitant pradinę projektinę medžiagą) ir kiti literatūros kūriniai, kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai, rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai, dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti sceniniam atlikimui skirti kūriniai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai, muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto; audiovizualiniai kūriniai ,skulptūros, tapybos bei grafikos darbai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti dailės kūriniai, taip pat scenografijos kūriniai, fotografijos kūriniai ir kiti analogiškais fotografijai būdais sukurti kūriniai, architektūros, taikomosios dailės kūriniai ir kiti.

Autorinės teisės objektai taip pat yra:

1) išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, anotacijos, referatai ir kt.)

2) kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės, kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektualinės kūrybos rezultatas;

3) teisės aktų, oficialių administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentų neoficialūs vertimai.

Autorių teisės išvestiniams kūriniams ir rinkiniams taikomos, nepažeidžiant autorių teisių į kūrinį ar kūrinius, kurių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys arba sudarytas rinkinys, bet netaikomos duomenims ar medžiagai, nesantiems autorių teisių objektais, iš kurių sudaryta duomenų bazė.

Nelaikomi autorinės teisės objektais (jie nesaugomi) :

1) idėjos, procedūros, procesai, sistemos, veiklos metodai, koncepcijos, principai, atradimai ar atskiri duomenys;

2) teisės aktai, oficialūs administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentai (sprendimai, nuosprendžiai, nuostatai, normos, teritorijų planavimo ir kiti oficialūs dokumentai), taip pat jų oficialūs vertimai;

3) oficialūs valstybės simboliai ir ženklai (vėliavos, herbai, himnai, piniginiai ženklai ir kiti valstybės simboliai bei ženklai);

4) oficialiai įregistruoti teisės aktų projektai;

5) įprastinio pobūdžio informaciniai pranešimai apie įvykius;

6) liaudies meno kūriniai.

7) autorinė teisė į kūrinį nesiejama į materialų objektą, kuriame šis kūrinys išreikštas.

3.2 Autorinės teisės subjektai

Autorius yra fizinis asmuo, sukūręs kūrinį. Fizinis asmuo, kurio vardas įprastu būdu nurodytas kūrinyje, yra laikomas to kūrinio autoriumi, jeigu neįrodyta kitaip. Ši nuostata taikoma ir tada, kai vietoj autoriaus vardo nurodomas pseudonimas, jei jis nekelia jokių abejonių dėl tikrojo autoriaus vardo. Kai kuriais LR įstatymų numatytais atvejais (pagal nustojusį galioti įstatymą) autoriais galėjo būti ir juridiniai asmenys. (Leidėjai – jiems priklausė autorinė teisė į kūrinių poligrafinį apipavidalinimą ir parengimą. Be jų leidimo buvo draudžiama tuos kūrinius atgaminti fotografijos ar kitais kopijavimo būdais.). DABAR AUTORINĖS TEISIŲ SUBJEKTU GALI BŪTI TIK FIZINIAI ASMENYS.

Autorinės teisė subjektai yra:

– autoriai;

– bendraautoriai;

– autoriaus ir bendraautorių įpėdiniai;

– vertėjai;

– rinkinių sudarytojai;

– leidėjai.

Bendraautorystė

Kai kūrinį sukuria du arba daugiau fizinių asmenų bendru kūrybiniu darbu, jie laikomi bendraautoriais, nepaisant to, ar sukurtas kūrinys sudaro nedalomą visumą, ar susideda iš dalių, kurių kiekviena gali turėti savarankišką reikšmę. Bendrai sukurto kūrinio dalis laikoma turinčia savarankišką reikšmę, jeigu ji gali būti panaudota atskirai nuo kitų šio kūrinio dalių.

Bendraautorių tarpusavio santykiai ir kiekvienam iš bendraautorių skiriama autorinio atlyginimo dalis nustatomi sutartimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, autorių teises į kūrinį įgyvendina visi bendraautoriai kartu, o atlyginimas jiems paskirstomas atsižvelgiant į kiekvieno bendraautorio kūrybos indėlį. Nė vienas iš bendraautorių neturi teisės, neturėdamas tam pakankamo pagrindo, uždrausti naudoti bendrą kūrinį.

Kiekvienas bendraautoris turi teisę panaudoti savo nuožiūra jo sukurtą bendro kūrinio dalį, turinčią savarankišką reikšmę, jeigu kitaip nenumatyta bendraautorių sudarytoje sutartyje.

Bendraautoriu nelaikomas asmuo, suteikęs materialinę, techninę ar organizacinę pagalbą kuriant kūrinį.

Autorių teisės į kolektyvinius kūrinius

Autorių turtinės teisės į kolektyvinius kūrinius (enciklopedijas, enciklopedinius žodynus, periodinius mokslinių darbų rinkinius, laikraščius, žurnalus, kitus kolektyvinius kūrinius) priklauso fiziniam ar juridiniam asmeniui, kurio iniciatyva ir kuriam vadovaujant kūrinys buvo sukurtas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 4580 žodžiai iš 9120 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.