Asmeniniai neturtiniai santykiai susije su turtiniais
5 (100%) 1 vote

Asmeniniai neturtiniai santykiai susije su turtiniais

112131415161

Turinys

Asmeniniai neturtiniai santykiai 5

Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusiję su turtiniais 6

Asmeniniai neturtiniai santykiai, susiję su turtiniais 7

Autorių teisių objektai 8

Autorių teisių subjektai 10

Autorių teisės ir jų perdavimas 11

Prekės ženklas 17

Prekių ženklo apsauga 20

Juridinio asmens pavadinimo apsauga 24

Išvados 27

Įvadas

Civilinė teisė – tai privatinės teisės šaka, kurios normos reglamentuoja asmenų turtinius santykius, su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat ir šeimos santykius, be to, įstatymų nustatytais atvejais ir kitokius asmeninius neturtinius santykius, taip pat ir šeimos santykius, be to, įstatymų nustatytais atvejais ir kitokius asmeninius neturtinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 1.1 str.). Civilinė teisė nustato santykius tarp nepriklausomų fizinių ir juridinių asmenų.

Civilinės teisės reglamentuojamų santykių subjektai nėra pavaldūs vienas kitam. Pavaldumas būdingas viešosios teisės reglamentuojamų santykių subjektams. Šių santykių dalyviai privalo paklusti asmenims, kurie turi valstybės suteiktus įgaliojimus. Tai būdinga tokioms teisės šakoms, kaip administracinė teisė, finansų teisė, baudžiamoji teisė, baudžiamojo proceso teisė ir kt.

Paprastai civilinius teisinius santykius asmenys sukuria laisva valia. Jie patys savo nuožiūra nustato savo teises ir pareigas, išskyrus prievoles dėl žalos padarymo.

Civilinės teisės reglamentuojami turtiniai santykiai – tai nuosavybės santykiai, santykiai dėl daiktų, pinigų, vertybinių popierių, teisių perdavimo, darbų atlikimo, paslaugų teikimo, keleivių ir krovinių vežimo bei kt. Asmeniniai santykiai atsiranda sukūrus intelektinės nuosavybės objektą (literatūros, meno ar mokslo kūrinį, pramoninį dizainą, ką nors išradus ir pan.).

Kiekviena teisės šaka turi santykinai atribotą teisinio reguliavimo dalyką ir reguliavimo metodą.

Šiame darbe mano užduotis yra paaiškinti, kas yra asmeninės neturtinės teisės ir vertybės, susijusios su turtinėmis.

Asmeniniai neturtiniai santykiai

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1 straipsnyje sakoma, kad šis Kodeksas reguliuoja turtinius santykius ir su jais susijusius asmeninius neturtinius santykius, susiklostančius tarp fizinių asmenų, juridinių asmenų ar organizacijų, neturinčių juridinio asmens statuso.

Taigi pagrindinis civilinio teisinio reguliavimo dalykas yra turtiniai santykiai. Turtiniai santykiai yra visuomeniniai-ekonominiai santykiai dėl turto valdymo, naudojimosi juo bei disponavimo, jo perėjimo iš vienų asmenų kitiems, taip pat dėl darbų atlikimo, paslaugų teikimo ir pinigų mokėjimo.

Turtiniams santykiams, kuriuos reguliuoja civilinė teisė, yra būdinga prekinė-piniginė išraiška. Civilinė teisė taip pat reguliuoja ir kai kuriuos neatlygintinus santykius.

Tačiau su prekine-pinigine forma yra susiję daugelis neatlygintinų turtinių santykių, ypač tokių, kurių dalyviai yra fiziniai asmenys: pvz., paslaugos, panaudos, paveldėjimo ir kt. Iš išorės tokie santykiai, atrodo, neturi prekinės-piniginės išraiškos, tačiau ji yra jų pagrindas. Už daiktus, kurie neatlygintinai perduodami naudotis, pasaugoti ar yra paveldimi, atlyginimas nenumatytas. Tačiau tie daiktai yra turtas, turi savo vertę, kuri, juos dėl kieno nors kaltės sugadinus, praradus ir pan., gali būti išieškoma pinigais. Be to, vertės poveikis tokiems neatlygintiniems turtiniams santykiams reiškiasi tuo, kad santykių dalyviai yra lygūs, t.y. nepavaldūs vieni kitiems. Jų lygybė yra charakteringa pačių civilinės teisės reguliuojamų turtinių santykių dalyvių savybė, kurią civilinės teisės normos tik atspindi ir įtvirtina.

Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusiję su turtiniais

Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusiję su turtiniais, – tai visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dėl nematerialinių gėrybių, neatskiriamų nuo žmogaus ar žmonių organizuoto kolektyvo. Tos gėrybės nėra įvertinamos pinigais ar kitokiu turtu. Jos apibūdina asmenybę (žmogaus, organizuoto žmonių kolektyvo individualybę), atskleidžia jos visuomeninę, dorovinę vertę. Šioms vertybėms priklauso garbė, orumas, vardas (pavardė), juridinio asmens pavadinimas, prekės ženklas, asmens laisvė, neliečiamybė, buto neliečiamybė, piliečių asmeninio gyvenimo, susirašinėjimo, telefoninių pokalbių ir telegrafinių pranešimų slaptumas, vaizduojamojo meno kūrinyje pavaizduoto fizinio asmens interesų apsauga ir kt. Šios vertybės neatsiejamos nuo asmens, jų negalima perleisti, pasisavinti ir pan. Tačiau ne visus santykius, atsirandančius dėl šių gėrybių, reguliuoja civilinės teisės normos. Daugumą jų reguliuoja Konstitucijos normos, kurių civilinė teisė nekonkretizuoja. Civilinės teisės normos gina garbę ir orumą, garantuoja vaizduojamojo meno kūrinyje pavaizduoto piliečio interesų apsaugą ir kt.

Asmeniniai neturtiniai santykiai, susiję su turtiniais

Neturtiniai santykiai, susiję su turtiniais, – tai santykiai, kurie atsiranda dėl dvasinės kūrybos produktų: mokslo, literatūros, meno kūrinių, atradimų, išradimų bei pramonės pavyzdžių sukūrimo ir naudojimo. Kūrėjas, sukurdamas atitinkamą kūrinį, įdeda į jį savo darbo ir pasiekia tam
tikrą kūrybos rezultatą. Jeigu tas dvasinės kūrybos produktas visuomenei yra naudingas, jį panaudodamas autorius įgyja asmenines neturtines ir su jomis susijusias turtines teises, o kartu ir neturtinius santykius, kurie susiję su turtiniais.

Asmeninių neturtinių santykių, susijusių su turtiniais, būdinga savybė yra ta, kad šie santykiai turi objektyvia forma išoriškai išreikštą objektą (kūrinį, išradimą ir pan.), kuris yra atskirtas nuo kūrėjo asmenybės. Tuo tarpu asmeninių neturtinių santykių, nesusijusių su turtiniais, atskiro objekto nėra. Žmogaus garbė, orumas ir kitos vertybės, sudarančios šių santykių objektą, iš esmės yra paties asmens savybės.

Autorių teisių objektai

Autorių teisių objektai – originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas.

Autorių teisių objektai gali būti išreikšti bet kuria iš toliau nurodytų formų:

1. knygos, brošiūros, straipsniai, dienoraščiai ir kiti literatūros kūriniai, išreikšti bet kokia forma, įskaitant elektroninę, taip pat kompiuterių programos, duomenų bazės (sui generis);

2. kalbos, paskaitos, pamokslai ir kiti žodiniai kūriniai;

3. rašytiniai ir žodiniai mokslo kūriniai (mokslinės paskaitos, studijos, monografijos, išvados, mokslo projektai ir projektinė dokumentacija bei kiti mokslo kūriniai);

4. dramos, muzikiniai dramos, pantomimos, choreografijos ir kiti scenoje atlikti skirti kūriniai, taip pat scenarijai ir scenarijų planai;

5. muzikos kūriniai su tekstu arba be teksto;

6. audiovizualiniai kūriniai (kino filmai, televizijos filmai, videofilmai, diafilmai ir kiti kinematografinėmis priemonėmis išreikšti kūriniai);

7. skulptūros, tapybos bei grafikos kūriniai, monumentalioji dekoratyvinė dailė, kiti dailės kūriniai, taip pat scenografijos kūriniai;

8. fotografijos kūriniai ir kiti fotografijai analogiškais būdais sukurti kūriniai;

9. architektūros kūriniai (pastatų ir kitų statinių projektai, brėžiniai, eskizai ir modeliai, taip pat pastatai ir kiti statiniai);

10. taikomosios dailės kūriniai ir kūriniai, neužregistruoti kaip pramoninis dizainas;

11. . iliustracijos, žemėlapiai, planai, sodų ir parkų projektai, eskizai ir trimačiai kūriniai, susiję su geografijos, topografijos ar tiksliųjų mokslų sritimis;

12. kiti kūriniai.

Be to, autorių teisių objektais laikomi:

1. išvestiniai kūriniai, sukurti pasinaudojus kitais literatūros, mokslo ir meno kūriniais (vertimai, inscenizacijos, adaptacijos, anotacijos, referatai, apžvalgos, muzikinės aranžuotės, statinės ir interaktyvios interneto svetainės ir kiti išvestiniai kūriniai);

2. kūrinių rinkiniai ar duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas;

3. teisės aktų, oficialių administracinio, teisinio ar norminio pobūdžio dokumentų, nurodytų šio Įstatymo 5 straipsnio 2 punkte, neoficialūs vertimai.

Autorių teisės išvestiniams kūriniams ir rinkiniams taikomos nepažeidžiant autorių teisių į kūrinį ar kūrinius, kurių pagrindu buvo sukurtas išvestinis kūrinys arba sudarytas rinkinys, bet netaikomos duomenims ar medžiagai, nesantiems autorių teisių objektais, iš kurių sudaryta duomenų bazė.

Autorių teisių subjektai

Kaip žinome, autorių teisių subjektus galima skirti į dvi grupes – tai autoriai ir autorių teises įgyvendinantys asmenys. Autorius yra fizinis asmuo, sukūręs kūrinį (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 6 str.). Juo gali būti ir asmuo, neturintis veiksnumo. Tuo tarpu asmenys, įgyvendinantys autorių teises, turi atitikti CK 2.5 bei 2.8 amžiaus reikalavimus bei psichinės būklės reikalavimus, numatytus CK 2.10 straipsnyje. Juridiniai asmenys galimi tik kaip autorių teises įgyvendinantys subjektai – teisių perėmėjai ar kolektyvinio administravimo asociacijos. Šiuo atveju CK 2 knygos nuostatos reguliuoja bendruosius juridinių asmenų steigimo, veiklos, teisinio statuso pagrindus, todėl visos kodekso naujovės lems naujoves reguliuojant autorių teisių subjektų subjektiškumo klausimus. Ypač tai pasakytina apie kolektyvinio autorių teisių įgyvendinimo asociacijas, kurios yra ne pelno siekiantys juridiniai asmenys. Remiantis CK 2.34 straipsnio logika, teisinės reikšmės turi juridinio asmens priskyrimas privatiems arba viešiems juridiniams asmenims (į tai atsižvelgiant sprendžiami juridinio asmens organų įgaliojimai, atsakomybės už prievoles prieš trečiuosius asmenis klausimai, priverstinio juridinio asmens dalių perdavimo klausimai ir kt.). Kadangi klasifikacijos kriterijus yra juridinio asmens veiklos tikslas – viešojo arba privataus intereso tenkinimas, belieka tikėtis, kad teismų praktika ir ruošiamas naujas asociacijų įstatymas išaiškins, kokį gi interesą – viešą ar privatų – tenkina autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos, o tai leis nustatyti, kokiomis normomis turi būti vadovaujamasi tokių organizacijų veikloje.

Autorių teisės ir jų perdavimas

Autoriaus teisė į mokslo, literatūros ir meno kūrinį atsiranda jį sukūrus. Kad atsirastų ir būtų
įgyvendintos autoriaus teisės, nebūtina įregistruoti, kitaip specialiai įforminti kūrinį ar laikytis kokių nors kitų formalumų autorystei pripažinti.

Autoriaus teisių subjektas, pranešdamas apie savo teises, gali panaudoti autorių teisių apsaugos ženklą, kuris yra nurodomas kiekviename egzemplioriuje ir susideda iš trijų elementų:

1. lotyniškos raidės C, apvestos apskritimu: ©;

2. išskirtinių autorių teisių subjekto vardo (pavadinimo);

3. kūrinio pirmos publikacijos datos.

Kūrinio autoriumi laikomas asmuo, nurodytas įprastu būdu kaip autorius kūrinio originale arba jo egzemplioriuje, jei nėra įrodyta kitaip.

Jei kūrinys skelbiamas anonimiškai arba panaudojant pseudonimą (išskyrus atvejus, kai abejojama, kad yra toks asmuo), leidėjas, kurio vardas arba pavadinimas nurodytas kūrinyje, jei nėra kitų įrodymų, laikomas autoriaus atstovu ir turi teisę ginti autoriaus teises ir jas įgyvendinti tol, kol tokio kūrinio autorius neatskleidžia savo vardo.

Autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti šiuos veiksmus:

1. atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu, įskaitant teisę padaryti juos viešai prieinamais;

2. išleisti kūrinį;

3. . versti kūrinį;

4. adaptuoti, aranžuoti, inscenizuoti ar kitaip perdirbti kūrinį;

5. platinti kūrinio originalą ar jo kopijas parduodant, nuomojant, teikiant panaudai ar kitaip perduodant nuosavybėn arba valdyti, taip pat importuojant, eksportuojant;

6. viešai rodyti kūrinio originalą ar kopijas;

7. viešai atlikti kūrinį bet kokiais būdais ir priemonėmis;

8. transliuoti, retransliuoti ir kitaip viešai skelbti kūrinį, įskaitant padarymą viešai prieinamu kompiuterių tinklais (internete).

Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio Įstatymo numatytus atvejus).

Autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio panaudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis.

Autorinio atlyginimo dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma autorinėje sutartyje, taip pat autorinėse licencinėse sutartyse, kurias kūrinių naudotojai sudaro su autoriais arba su autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijomis ar kitais teisių perėmėjais.

Autorius, perdavęs fonogramos gamintojui teisę nuomoti kūrinį, įrašytą į fonogramą, turi neatšaukiamą teisę į autorinį atlyginimą už kūrinio nuomą. Šį atlyginimą moka fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie nuomoja fonogramas ar jų kopijas. Ši teisė įgyvendinama tik per autorių teisių kolektyvinio administravimo asociaciją.

Fonogramų gamintojas autoriaus arba autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijos prašymu turi suteikti autoriui arba autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacijai šio straipsnio 4 dalyje nurodytos teisės įgyvendinimui reikalingą informaciją.

Autoriui ar jo teisių perėmėjui, kuris pardavė ar kitu būdu perdavė nuosavybėn Europos Sąjungos valstybėse kūrinio originalą ar jo kopijas (arba leido tai padaryti), Europos Sąjungoje nustoja galioti (išnaudojama) autoriaus ar jo teisių perėmėjo išimtinė teisė platinti teisėtai apyvartoje esantį kūrinį ar jo kopijas.

Teisė į dalį pajamų už kūrinio rankraščio originalo ar meno kūrinio pardavimą atsiranda autoriui po pirmojo paties autoriaus nuosavybės teisių į juos perleidimo ir kai rankraščio originalo ar kūrinio originalo perpardavimo kaina yra ne mažesnė kaip 300 eurų su sąlyga, kad autorinio atlyginimo suma už vieną perparduotą rankraščio originalą ar kūrinio originalą nebūtų didesnė kaip 12500 eurų.

Autoriai ar jų teisių perėmėjai savo teises į perparduotus rankraščius ar kūrinius įgyvendina patys arba per kolektyvinio administravimo organizacijas. Pirkėjai, pardavėjai arba tarpininkai autoriams ar jų teisių atstovams turi suteikti reikiamą informaciją apie perparduotus kūrinius trejus metus nuo kūrinio perpardavimo.

Be autoriaus arba kito autoriaus teisių subjekto leidimo ir nemokant autorinio atlyginimo fiziniam asmeniui išimtinai savo asmeniniam naudojimui leidžiama pačiam atgaminti ne daugiau kaip vieną išleisto ar kitaip paskelbto kūrinio egzempliorių su sąlyga, kad toks atgaminimas yra vienkartinis veiksmas.

Autorius, atlikėjas, fonogramų ar audiovizualinio kūrinio gamintojas ar jų teisių perėmėjas kaip kompensaciją už kūrinius, naudojamus asmeniniams poreikiams, turi teisę gauti teisingą atlyginimą, kurį sumoka audio-, audiovizualinių laikmenų bei audio- ir videoįrašus atliekančios bei atgaminančios aparatūros gamintojai. Mokestis skaičiuojamas procentais nuo pagamintų laikmenų bei aparatūros didmeninės kainos.Vyriausybės įgaliota institucija, suderinusi su gamintojais, kolektyvinio administravimo asociacijomis, kasmet nustato mokėjimo procentą nuo pagamintų laikmenų ir aparatūros didmeninės kainos.

Autorių turtinės teisės į kūrinį, sukurtą bendraautorystės pagrindu, galioja visą bendraautorių gyvenimą ir 70 metų po paskutinio bendraautorio mirties.

Autorių turtinės teisės į kūrinį, kuriame nenurodytas autoriaus vardas arba nurodytas autoriaus pseudonimas, galioja 70 metų po kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datos. Jei tokio kūrinio autoriaus tapatybė nekelia abejonių arba per nurodytą terminą paaiškėja
tikrasis vardas, autorių turtinės teisės į tokį kūrinį galioja visą autoriaus gyvenimą ir 70 metų po autoriaus mirties.

Autorių turtinės teisės į kolektyvinį kūrinį galioja 70 metų po kūrinio teisėto padarymo viešai prieinamu datos. Kai kūrinį sukūrusių fizinių asmenų tapatybė viešai prieinamame kūrinyje nekelia abejonių, taikomos šio straipsnio 1 dalies nuostatos.

Autorių turtinės teisės į audiovizualinį kūrinį galioja, kol gyvi režisierius, scenarijaus autorius, dialogų autorius, dailininkas, operatorius bei specialiai audiovizualiniam kūriniui sukurtos muzikos autorius ir 70 metų po paskutiniojo iš jų mirties.

Jeigu autorius buvo represuotas ir po mirties reabilituotas, autoriaus turtinių teisių apsauga po autoriaus mirties skaičiuojama nuo kitų metų sausio 1 d. po reabilitacijos paskelbimo. Autoriui, buvusiam politiniam kaliniui ar tremtiniui, autoriaus turtinės teisės pratęsiamos įkalinimo arba buvimo tremtyje laikotarpiui

Kūriniai, kurių autorių turtinių teisių apsaugos terminai pasibaigė, taip pat kūriniai, kurių teisės nebuvo anksčiau saugomos Lietuvos Respublikos teritorijoje, tampa visuomenės nuosavybe ir jais galima naudotis be apribojimų.

Pagal autorinę sutartį viena šalis (autorius ar jo teisių turėtojas) suteikia teisę pasinaudoti kūriniu arba perduoda autorių turtines teises į literatūros, mokslo ar meno kūrinį arba įsipareigoja sukurti sutartyje nurodytą kūrinį ir perduoti ar suteikti autorių turtines teises į jį kitai šaliai (teisių perėmėjui ar licenciatui), o kita šalis įsipareigoja naudoti kūrinį arba pradėti juo naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir sumokėti nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip.

Šio Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas turtines teises autorius gali perduoti kitiems asmenims pagal autorinę sutartį dėl teisių perdavimo arba suteikti pagal autorinę licencinę sutartį (išimtinė arba neišimtinė licencija). Licencija laikoma išimtine tik tuo atveju, jei tai tiesiogiai nurodyta sutartyje. Asmuo, kuriam perduotos autorių turtinės teisės, laikomas autorių turtinių teisių perėmėju.

Sutartys dėl organizacinių ir techninių paslaugų ar kitokių paslaugų teikimo nelaikomos autorinėmis. Autorinėmis sutartimis taip pat nelaikomos sutartys, kurių dalykas nėra autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas.

Autorių teisių gynimas ir žalos atlyginimo klausimai

Kadangi autorių teisės yra civilinių teisių rūšis, esant teisių pažeidimui, jos gali būti ginamos CK 1.138 straipsnio numatytais būdais. Minėto straipsnio 8 punktas numato, kad civilinės teisės gali būti ginamos ir kitais įstatymų numatytais būdais. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 65 straipsnyje dar kartą įvardija pažeistų autorių teisių gynimo būdus, tačiau tarp jų nėra dviejų kodekse numatytų teisių gynimo būdų – tai priteisimas įvykdyti prievolę natūra bei pripažinimas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktų, prieštaraujančių įstatymams. Neabejotina, kad asmuo, ginantis pažeistas autorių teises, turės galimybę pasinaudoti Civiliniame kodekse numatytais, o specialiame įstatyme nekonkretizuotais pažeistų teisių gynimo būdais. Šiuo atveju kyla kitas klausimas – kiek šie įstatyme nenumatyti teisių gynimo būdai aktualūs autorių teisių gynimui? Priteisimas įvykdyti prievolę natūra autorių teisių gynimui didelės praktinės reikšmės neturės, nes prievolės, kylančios, iš autorių teisių, dažniausiai yra asmeninio pobūdžio. Pavyzdžiui, užsakovas, autoriui pagal kūrinio užsakymo autorinę sutartį nevykdant užsakymo sukurti kūrinį, šiuo savo pažeistos teisės gynimo būdu pasinaudoti negalės, taip pat kaip ir autorius, perdavęs pagal licencinę autorinę sutartį teisę pasinaudoti kūriniu, kūrinio naudotojo negalės priversti realiai kūrinį panaudoti. Tokiais atvejais nukentėjusi sutarties šalis turės galybę naudotis kitais pažeistų teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, reikalauti sutartį nutraukti ir atlyginti nuostolius. Vis dėlto tam tikrais atvejais šis teisių gynimo būdas gali būti taikomas ir ginant autorių teises, tarkim, autorius gali kreiptis į teismą su reikalavimu įpareigoti dailės kūrinio originalo savininką leisti autoriui kūrinį atgaminti arba panaudoti jį savo parodai (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 18 str.). Aptariant antrojo įstatymo nepaminėto autorių teisių gynimo būdo – pripažinimo negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktų, prieštaraujančių įstatymams – reikšmę autorių teisėms, reikia pabrėžti, kad šis teisių gynimo būdas taip pat nebus itin reikšmingas ginant nagrinėjamas teises. Kaip vieną ir iš nedaugelio atvejų, kai netiesiogiai gali būti apribota autoriaus teisė skelbti (transliuoti) kūrinį, galima paminėti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos priimamus sprendimus dėl licencijų transliuotojams išdavimo (neišdavimo), licencijos galiojimo sustabdymo ir t. t. (Visuomenės informavimo įstatymo 48 str. [9]). Jei Lietuvos radijo ir televizijos komisijos priimtas sprendimas būtų neteisėtas, transliuotojas galės pasinaudoti teise kreiptis į teismą dėl Komisijos veiksmų pripažinimo negaliojančiais.

Vieną iš didžiausios praktinės
reikšmės turinčių autorių teisių gynimo būdų – nuostolių atlyginimą, detaliai reglamentuoja tiek Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, tiek naujasis CK. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 67 straipsnis numato, kad nuostoliai ir materialinė žala atlyginami pagal įstatymą ir CK. To paties straipsnio 2 ir 3 dalys numato du autorių teisių pažeidimu padarytos žalos atlyginimo būdus – nuostolių atlyginimą bei kompensaciją. Nustatant nuostolių dydį, turėtų būti vadovaujamasi tiek CK 6.249 straipsniu, tiek įstatymo 67 straipsnio 2 dalimi. Naujojo CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nuostoliais pripažįstami kalto asmens iš neteisėtų veiksmų gauta nauda. Ši nuostata labai palengvina autoriui ar jo teises ginančiam asmeniui tenkančią nuostolių dydžio įrodymo naštą – mat kito asmens iš neteisėtų veiksmų gautas pajamas yra gerokai lengviau įrodyti negu nukentėjusio asmens negautas pajamas.

CK 6.923 straipsnyje sprendžiamas lėšų nurašymo iš banko sąskaitos tuo atveju, kai lėšų nėra pakankamai, klausimas. Straipsnio 2 dalies 2 punkte teigiama, kad antrąja eile iš banko sąskaitos nurašomos lėšos pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, kylančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o tai reiškia, kad kodeksas įteisina autoriaus kaip privilegijuoto kreditoriaus statusą.

Atskirai aptartina moralinės žalos atlyginimo problema. Naujojo CK 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas ir nustato tokį atvejį – asmuo, pažeidęs autoriaus asmenines neturtines teises, privalo atlyginti moralinę žalą. Pabrėžtina tai, kad naujasis CK neriboja neturtinės žalos atlyginimo dydžio, tačiau CK 6.251 straipsnis, nustatydamas visiško žalos atlyginimo principą, numato, kad įstatymai gali numatyti ribotą atsakomybę, tą įstatymas ir daro nustatydamas, kad moralinės žalos dydis negali būti mažesnis kaip 5000 Lt ir didesnis kaip 25 000 Lt. Nors naujojo CK nuostatos dėl moralinės žalos atlyginimo iš esmės skiriasi nuo 1964 m. Civilinio kodekso 71 straipsnio [10], moralinės žalos, atsiradusios dėl autorių teisių pažeidimo, atlyginimo klausimai bus sprendžiami pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių statymo 68 straipsnis, nes CK 6.251 straipsnis leidžia specialiam įstatymui reguliuoti žalos atlyginimo dydžio klausimus.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 3368 žodžiai iš 6590 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.