Asmeninio kompiuterio techninė įranga
5 (100%) 1 vote

Asmeninio kompiuterio techninė įranga

Asmeninio kompiuterio techninė įranga

Kompiuterio techninė įranga

Kompiuterio technine įranga vadinami visi fiziniai kompiuterio komponentai – sisteminis blokas, klaviatūra, pelė, standusis (kietasis) diskas, diskelių įtaisas, kompaktinių diskų įtaisas (CD-ROM), monitorius ir kt.

1 pav. Asmeninio kompiuterio schema

AK techninė įranga skiriama į 4 grupes:

1. Įvesties įrenginiai – įveda duomenis, pakeičia į duomenų apdorojimo įrenginiams suprantamą formą, perduoda duomenis saugoti į atmintį.

2. Atminties įrenginiai – saugo programas ir duomenis laikinai (RAM) ir pastoviai (diskai, diskeliai).

3. Duomenų apdorojimo įrenginiai – CP, atmintis – vykdo programinės įrangos nurodymus darbui su duomenimis; tikslas – gauti duomenų apdorojimo rezultatą – informaciją.

4. Išvesties įrenginiai – duomenų apdorojimo metu gautą informaciją pateikia vartotojui arba perduoda ryšio linijomis.

Sisteminis blokas – kompiuterio dalis, kurioje yra informacijos apdorojimo ir saugojimo įranga, pvz., pagrindinė plokštė, mikroprocesoriai, operatyvioji (RAM) ir pastovioji (ROM) atmintys, lanksčiųjų diskelių įrenginys, kietojo disko įrenginys, ventiliatorius, garso plokštė, vaizdo plokštė.

Centrinis procesorius atlieka dvi funkcijas: koordinuoja kompiuterio operacijas ir atlieka logines bei aritmetines operacijas su duomenimis. Procesoriaus darbą valdo kompiuterinės programos. Norint vykdyti programą, procesorius ją patalpina į operatyviąją atmintį. Tuomet jis dešifruoja kiekvieną programos komandą ir ją įvykdo. Kompiuterinės programos komandos nustato, kokios ir kokia tvarka turi būti atliktos operacijos, iš kur reikia paimti duomenis. Procesorius atlieka visas operacijas su duomenimis. Jis gali sudėti, atimti, sudauginti, padalyti, taip pat palyginti dviejų ląstelių turinį ir nustatyti, kurios reikšmė yra didesnė. Savo veiksmų rezultatus procesorius saugo operatyviojoje atmintyje. Programoje gali būti komandos, kurios nurodo įrašyti rezultatus į išorinę atmintį. Tada procesorius perduoda kontrolės signalus išorinei atminčiai ir laukia iš jos atsakymo.

Dažnai kompiuteryje būna ne vienas procesorius:

• CPU – centrinis procesorius – atlieka skaičiavimo operacijas su sveikais skaičiais, skaičiavimų valdymo bei duomenų mainų su pagrindine ir išorine atmintinėmis operacijas.

• FPU – slankiojo taško procesorius – atlieka operacijas su trupmeniniais skaičiais (slankiojo taško) ir dešimtainiais skaičiais.

• Įvedimo-išvedimo procesorius – perduoda duomenis, paspartina darbą.

Šiuolaikinėse kompiuteriuose dažniausiai CPU atlieka visas operacijas – turi atskirus funkcinius įtaisus.

1971m. Intel firmoje buvo sukurtas mikroprocesorius 4004 tipo. Mikroprocesorius – tai labai didelė integrinė schema, turinti viename kristale (5x5x0,2mm) virš milijono tranzistorių, vykdanti svarbiausio kompiuterio mazgo centrinio procesoriaus funkcijas. Mikroprocesorius sudarytas iš dviejų pagrindinių dalių – valdymo įtaiso ir aritmetinio loginio įtaiso, kurios jungia magistralė. Mikroprocesoriuje duomenys ir programų komandos labai trumpai saugomi specialiose grandinėse – registruose. Valdymo įtaisas valdo kompiuterinės sistemos darbą. Jis valdo elektroninių signalų judėjimą tarp operatyviosios atminties (RAM) ir įvesties/išvesties įrenginių bei signalus tarp RAM ir aritmetinio loginio įtaiso. Kompiuterinės sistemos centrinis procesorius supranta tik mašininės kalbos komandas. Bitų grupė, kurią apdoroja mikroprocesorius per vieną operaciją vadinama mašininiu žodžiu. Jo ilgis gali būti 4, 8, 16, 32 ir t.t. bitų. Aritmetinis loginis įtaisas atlieka matematinius skaičiavimus – aritmetines, logines, lyginimo funkcijas.

Registrai labai greitai priima, saugo, perduoda duomenis ir komandas, kurios nedelsiant vykdomos. Registrų skaičius ir tipai priklauso nuo mikroprocesoriaus architektūros. Ankstyvuosiuose asmeniniuose kompiuteriuose registrų ilgis buvo 8 bitai, dabartiniuose – 32, 64 bitai. Registrai yra komandų – saugo vykdomą komandą, programų – saugo kitą komandą, bendrieji – saugo duomenis, kurie nedelsiant bus naudojami.

Kompiuterio magistralės

Informacija tarp sisteminio bloko komponentų perduodama per linijas – magistrales. Magistralė – elektronų greitkelis – linija (laidininkų grupė), kuria perduodami vienos rūšies (pagal vykdomas funkcijas) elektriniai signalai.

Mikroprocesorius



Kompiuterio atmintis

Atmintis – tai įrenginys, kuriame laikinai arba pastoviai saugomi duomenys jų apdorojimo metu. Atmintis yra būtinas bet kurio kompiuterio komponentas. Atmintis reikalinga:

1. pastovioji – kompiuterio įjungimo metu saugoti reikalingas pradines valdymo komandas (BIOS);

2. darbinė (operatyvioji) –darbo metu saugoti programas ir duomenis;

3. video atmintis – ekrano vaizdui saugoti;

4. išorinė atmintis – saugoti programas ir duomenis kai nedirbame;

5. ilgalaikiam informacijos saugojimui – atstatyti informaciją gedimo metu.

Šiuolaikinių kompiuterių atmintis sudaroma iš įvairių įrenginių, formuojant iš jų hierarchinę kelių lygmenų struktūrą:

CPU

registrai

Sparta, Talpa

Spartinančioji

buferinė atmintinė

Kaina

Pagrindinė atmintinė

Išorinė atmintinė

Aukščiausiame lygmenyje yra centrinio procesoriaus registrai, kurie saugo vienos komandos vykdymui reikalingus duomenis. Šiai atminčiai keliami patys griežčiausi reikalavimai, nes duomenų mainų su sparta lemia procesoriaus našumą.

Atminties lygmenų tipinės savybės

Savybė Atminties tipas (lygmuo)

Registrinė Spartinančioji Pagrindinė Magnetinių diskų

Informacijos išrinkimo sparta (procesoriaus darbo taktais) 0,5 1 – 3 8 – 16 (1 – 5) 105

Informacijos perdavimo sparta (MB/s) 4000 4000 1500 20 – 40

Talpa (MB) 0,004 0,5 – 4 32 – 512 30000Kompiuterio atmintį galima įsivaizduoti kaip tvarkingą atminties ląstelių seką. Norint saugoti ir išrinkti informaciją, kiekvienai ląstelei pažymėti naudojamas savas adresus. Baitų skaičius atminties ląstelėje priklauso nuo kompiuterio tipo. Centrinis procesorius gali atlikti veiksmus tik su tais duomenimis, kurie yra pagrindinėje atmintyje. Dauguma kompiuterių turi dviejų tipų pagrindinę atmintį: tiesioginės kreipties arba operatyviąją atmintį (RAM), kurioje duomenys ir programos saugomi tik vykdymo metu, ir pastoviąją atmintį, kuri nuolatos saugo specialios paskirties duomenis arba programas. Operatyvioji atmintis praranda duomenis, kai tik kompiuteris išjungiamas arba perkraunamas. Iš pastoviosios atminties (ROM) kompiuteris gali tik skaityti duomenis, bet negali jų ten naujai įrašyti. Pastovioji atmintis saugo komandas, kurios reikalingos, kai tik kompiuteris įjungiamas. Operatyvioji atmintis yra žymiai didesnė negu pastovioji. Operatyviosios atminties apimtį galima padidinti, o pastoviosios atminties apimtis visą laiką išlieka fiksuota.

Tiesioginės kreipties atminties (RAM) pagrindinės funkcijos:

• saugo operacinės sistemos kopiją, kuri įdiegiama į RAM, kai kompiuteris įjungiamas, ir lieka tol, kol kompiuteris išjungiamas;

• laikinai saugo taikomųjų programų kopijas;

• laikinai saugo duomenis, kurie įvedami įvesties įrenginiais;

• laikinai saugo duomenų apdorojimo rezultatus.

Tiesioginės kreipties atminties fizinė prigimtis gali būti:

• dinaminė RAM (DRAM) – sudaryta iš mikroschemų, kuriose informacijos bitą sudaro elektroniniai dinaminiai elementai – kondensatoriai, kuriuose informacija periodiškai turi būti atstatoma;

• statinė RAM (SRAM) – sudaryta iš trigerių. Šioje atmintyje esančių duomenų nereikia periodiškai atstatinėti.

Pastovioji atmintis (ROM) – tai atmintis, kuri neišnyksta išjungus kompiuterį ir išlieka tokia, kokią „įrašė“ gamintojai. ROM mikroschemoje įrašomi nurodymai, ką daryti mikroprocesoriui, kai kompiuteris įjungiamas ir pradeda veikti.

Operatyvioji buferinė atmintis skirta pagreitinti palyginti lėtų įrenginių darbą. Ši atmintis saugo duomenis, kurie tuoja pat bus apdorojami mikroprocesoriuje, ir duomenis ar programų komandas, kol jų prireiks mikroprocesoriui. Apdorojimo metu gauti rezultatai pirmiausiai perduodami operatyviajai buferinei atminčiai ir tik po to – RAM, dėl to kompiuterinė sistema dirba greičiau.

Išoriniai atminties įtaisai. Kompiuterinės informacijos laikmenos laikmenų tipai

Informacija kompiuterio atmintyje yra saugojama failuose (files). Failas yra logiškai susijusi informacija kompiuterio pastoviojoje atmintyje, turinti pradžią, pabaigą ir savo vardą.

Failai paprastai saugojami įrašyti magnetiniu būdu tiesioginės kreipties įrenginiuose – diskuose, diskeliuose ar (rečiau) nuoseklios kreipties įrenginiuose – juostose.

Kiekvienas įrenginys, skirtas diskų skaitymui/rašymui vadinamas viena lotyniška raide su dvitaškiu: A:, B:, C:, … Istoriškai susitarta pirmosiomis dviem abėcėles raidėmis (A: ir B:) vadinti įrenginius, skirtus dirbti su diskeliais, kuriuos lengva įdėti ir išimti. Raidė C: – jūsų kompiuterio kietas vidinis diskas. Vidinių diskų gali būti ir daugiau arba vienas vidinis diskas gali būti padalintas į kelis loginius diskus. Atitinkamai kiekvienas kietas vidinis (arba loginis) diskas turės savo raidę (D:, E: ir t.t.). Kompaktinių diskų skaitymo įrenginys (CD-ROM) vadinamas sekančia raide po paskutinio kieto disko vardo raidės. Jei turime tik vieną kietą diską C:, tai kompaktinių diskų įrenginys bus vadinamas D:, jei turime kietus diskus C:, D:, E:, tai kompaktinių diskų įrenginys bus vadinamas F: Paskutinėmis raidėmis (U:, V:, …) priimta vadinti diskų įrenginius, esančius kituose kompiuteriuose, jei jūsų kompiuteris dirba vietiniame kompiuteriniame tinkle.

Kadangi diskuose gali būti labai daug failų, jie kiekviename diske grupuojami į katalogus. Operacinėse sistemose Windows 95/98/NT/2000 kartu su katalogu yra naudojama ir platesnė sąvoka – aplankas (folder). Į aplanką gali būti sudėti objektai, nebūtinai esantys viename disko kataloge. Katalogas yra lyg ir dėžutė, kurioje saugomi failai ir žemesnio lygio katalogai (pakatalogiai).

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1278 žodžiai iš 4149 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.