Asmens kūno kultūra ir savikontrolė
5 (100%) 1 vote

Asmens kūno kultūra ir savikontrolė

1. Įvadas

Per paskutinį šimtmetį, žmogaus, kaip atskiro individo gyvenime, kasdieninėje veikloje, jį supančioje aplinkoje įvyko daug esminių pokyčių. Technikos, pramonės ir informacijos revoliucijos žymiai palengvino žmonių darbą ir buitį, suteikė galimybę daug greičiau judėti, gauti ir perduoti informaciją. Ir visa tai nereikalauja didelių fizinių pastangų. Visuomenė tapo laisva, greita ir komunikabili. Tačiau tik virtualioje erdvėje…

Daugelio žmonių darbas susijęs su sėdėjimu prie kompiuterio. Taippat, daugelis gyvena toli nuo darbovietės, todėl naudojasi transportu. Laisvalaikis praleidžiamas namuose prie kompiuterio ir t.t. Taigi, žmonės tapo labai pasyvūs. Galbūt tai nieko nereikštų, jei žmogaus organizmo būklė nebūtų taip priklausoma nuo fizinio aktyvumo.

Šiame referate apžvelgsime, kaip fizinis aktyvumas įtakoja atskirų žmogaus organų ir organų sistemų veiklą, kokios yra fizinio pasyvumo pasekmės, kas yra hipokinezė, ką daryti ir kokių principų laikytis, kad būti ne tik sveiku, bet ir nuolat tobulėti.

2. Kūno kultūros reikšmė

Daugelis žmonių nė nenumano, kad daugelio organų funkcijų sutrikimus galima pašalinti ne geriant tabletes arklio dozėmis, o papraščiausiai reguliariai mankštinantis. Kad įsitikintume fizinio aktyvumo reikšme, pažvelgsime į pokyčius iš gydytojo perspektyvos.2.1 Fizinio aktyvumo nauda žmogaus organizmui. Fizinis aktyvumas ypač teigiamai veikia judamajį aparatą. Treniruočių proceso metu kaulai storėja ir stiprėja, gerėja sąnarių paslankumas, didėja judesių amplitudė. Stiprėja sausgyslės ir raiščiai, skeleto raumenys.

Didėja raumenų apimtis, juose funkcionuoja 10-30 kartų daugiau kapiliarų. Išauga raumenų susitraukimo jėga ir greitis. Visi procesai veikia greičiau ir efektyviau. Aktyvi raumenų veikla skatina ir ląstelinį genetinį aparatą, kuris reguliuoja nukleino rūgščių apykaitą ir baltymų sintezę. Atkuriami energetiniai ištekliai, didinamos deguonies atsargos. Taippat stimuliuojama kraujodara.

Judėjimas gerina ir kvėpavimo sistemos būklę: išsivysto tarpšonkauliniai raumenys, išauga jų masė, susitraukimo jėga ir greitis, padidėja krūtinės ląstos apimtis, paslankumas, bendra plaučių talpa. Plečiasi kapiliarų tinklas, todėl alveolinė ventiliacija tampa efektyvesnė.

Visos organizmo struktūros ir funkcijos po fizinių krūvių atsistato daug greičiau ir lengviau lyginant su pradine padėtimi. Šis žmogaus organizmui būdingas unikalus adaptacijos fenomenas vadinamas superkompensacija.

2.2 Fizinio pasyvumo pasekmės. Ilgalaikis judėjimo sumažėjimas lemia hipokinezę. Hipokinetinę ligą pirmą kartą aprašė H. Krausas ir V. Rabas 1961 metais. Tačiau judėjimo trūkumo priežaščių vis daugėja, todėl daugėja ir hipokinezės formų. Pagrindinės šiuo metu yra septynios:

1. Adaptacinė fiziologinė hipokinezė. Sukelia netinkamas auklėjimas ir fizinio poilsio įprotis.

2. Iprastinė buitinė hipokinezė. Lemia komforto ir patogumų kūrimas buityje.

3. Priverstinė moksleivių ir studentų (savaime suprantamaJ).

4. Profesinė – gamybinė hipokinezė. Lemia gamybos procesų automatizavimas ir mechanizavimas.

5. Nezogeninė hipokinezė. Atsiranda dėl ilgalaikio gulimo režimo (patyrus traumą, dėl ligos).

6. Gerontogeninė hipokinezė. Fizinių veiksmų mažėjimas didėjant amžiui, mažėjant socialiniams kontaktams.

7. Eksperimentinė – klinikinė hipokinezė. Vykdant eksperimentinius tyrimus, norint nustatyti fiziologinį ir pataloginį hipokinezės poveikį.

Hipokinezė pavojinga tuo, kad žmogus iš pradžių jos nejaučia, nė nenumano apie kokius nors pavojus savo sveikatai. Tačiau po kurio laiko atsiranda nežymių funkcinių organizmo pakitimų, kurie nesulaikomai progresuoja. Besitęsiant hipokinezei, trikdoma atskirų organų ir sistemų veikla, jų veiklos koordinacija. Dėl to tiesiogiai ar netiesiogiai hipokinezė yra daugumos naujų “civilizacijos” ligų priežastimi: aterosklerozė, hipertoninė išeminė širdies liga, miokardo infarktas, nutukimas, kūno laikysenos pažeidimai ir kt.

Ką daryti, kad išvengtume hipokinezės? Paprasčiausias atsakymas, atrodo, būtų : “reikia daugiau judėti ir sportuoti”. Tačiau fizinis krūvis kaip ir, pavyzdžiui, mytyba, turi būti subalansuotas laiko, kiekio ir kokybės atžvilgiu. Kaip teisingai mankštintis pakalbėsime sekančiame skyrelyje.

3. Savarankiškas mankštinimasis

Dažnai pradedančiajam mankštintis kyla įvairių klausimų: kiek laiko reikia būti fiziškai aktyviam, ar geriau mankštintis dažniau ir trumpiau, ar pakanka rečiau bet ilgiau. Vienintelio atsakymo, tinkančio visiems žmonėms nėra. Pirmiausia, kiekvienas turi apsispręsti ko siekia: ar nori būti fiziškai aktyvus tam, kad būtų sveikas, ar, kad tobulėtų, fiziškai save ugdytų. Pirmuoju atveju būtina pasirinkti tinkamą sveikatos programą, antruoju – tinkamą fizinės saviugdos programą.

3.1 Sveikatos programa. Ištiesų rekomendacijų sveikatinimo tikslais yra daug, tačiau, iš esmės, jos kalba apie tą patį ir nurodomi parametrai yra panašūs. Čia apžvelgsime standartinę, suaugusiam skirtą sveikatos programą.

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 745 žodžiai iš 1457 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.