Asmens neturtinės vertybės susijusios su turtinėmis kaip civilinės teisės objektai
5 (100%) 1 vote

Asmens neturtinės vertybės susijusios su turtinėmis kaip civilinės teisės objektai

112131415161

TURINYS

ĮVADAS 3

1. LIETUVOS CIVILINĖS TEISĖS REGLAMENTUOJAMŲ SANTYKIŲ RŪŠYS 4

2. ASMENINIAI NETURTINIAI SANTYKIAI 6

2.1. ASMENINIŲ NETURTINIŲ SANTYKIŲ SAMPRATA 6

2.2. ASMENINIŲ NETURTINIŲ SANTYKIŲ RŪŠYS 7

3. AUTORINĖS TEISĖS 9

3.1. AUTORINIŲ TEISIŲ KONCEPCIJOS 9

3.2. AUTORINIŲ TEISIŲ GALIOJIMO TRUKMĖ 10

3.3. AUTORINIŲ TEISIŲ PRIPAŽINIMAS TARP ŠALIŲ 10

3.4. AUTORINIŲ TEISIŲ PADĖTIS LITUVOJE 11

3.5. AUTORINĖS TEISĖS KAIP PREKYBOS LICENCIJOMS PAGRINDAS 14

3.6. GERESNĖ AUTORIAUS TEISIŲ APSAUGA, KAD KŪRYBINGUMAS IR ATEITYJE NEŠTŲ PELNĄ 14

3.6.1. Kūrybingumas negali būti nuostolingas 15

3.6.2. Vaizduojamasis menas negali būti vargdienių amatas 16

3.6.3. WIPO 17

4. JURIDINIO ASMENS PAVADINIMAS 18

4.1. JURIDINIO ASMENS PAVADINIMO SUDARYMAS 18

4.2. JURIDINIO ASMENS PAVADINIMO REGISTRAVIMAS IR APSAUGA 19

5. PREKĖS ŽENKLAS 22

5.1. KAS YRA PREKIŲ ŽENKLAS? 22

5.2. PREKĖS ŽENKLO REGISTRAVIMAS 22

5.2. PREKĖS ŽENKLO APSAUGA 24

IŠVADOS 26

LITERATŪRA 27

ĮVADAS

Teisė, reikšdama žmonių pastangas versti savo interesus visai visuomenei privaloma tvarka ir ja remiantis viešpatauti arba sugyventi, yra vienas iš reikšmingiausių ir kartu sudėtingiausių žmogaus kūrinių.

Civilinė teisė yra labiausiai paplitusi teisės šaka. Civilinė teisė su kitomis teisės šakomis sudaro bendrąją teisės sistemą. Tai viena pagrindinių teisės šakų, kuri yra skirstoma į savarankiškus civilinės teisės institutus. Su šios teisės reguliuojamais santykiais mes susiduriame kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo to, kokia veikla užsiimame, kokį darbą dirbame. Todėl kiekvienas asmuo turėtų būti susipažinęs su civilinės teisės normomis, jos reguliuojamais teisiniais santykiais bei atskirais institutais.

Pagrindinis civilinės teisės uždavinys – nukreipti žmonių, įvairių organizacijų, taip pat valstybės institucijų veiklą ta linkme, kad būtų sparčiau vystoma privatine nuosavybe pagrįsta visuomenės ekonominė bazė ir sudarytos sąlygos vis geriau patenkinti fizinių bei juridinių asmenų materialinius ir dvasinius poreikius. ( 1)

Atsižvelgiant į civilinių teisinių santykių savybes jie skirstomi į įvairias rūšis. Vienas iš tokių skirstymo pagrindų yra civilinės teisės regalmentuojami visuomeniniai santykiai. CK normos reglamentuoja teisinės lygybės pagrindu susiklosčiusiu turtinius ir asmeninius neturtinius santykius.

Teisiniai santykiai, atsirandantys dėl žmogaus kūrybos rezultatų ar asmeninių neturtinių gėrybių, neatskiriamų nuo asmens ar asmenų kolektyvo, yra neturtiniai teisiniai santykiai. Atitinkamai neturtinės yra ir tų teisinių santykių dalyvių subjektinės teisės bei pareigos, nes jos susijusios su neturtinėmis gėrybėmis.

Asmeninės neturtinės teisės yra teisės, kurios neatskiriamai susijusios su jų turėtoju. Tai yra teisė į vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą, autoriaus vardą, dalykinę reputaciją, juridinio asmens pavadinimą, prekių ir paslaugų ženklus ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Asmeninės neturtinės vertybės gali būti susijusios arba nesusijusios su turtinėmis. Vienų teisių savininkai gali būti tik fiziniai asmenys (teisė į gyvybę, sveikatą ir kt.), kitų – juridiniai asmenys (teisė į firmos, prekės ženklą ir kt.). (4.)

Šiame referate plačiau nagrinėsiu asmenines neturtines vertybes ir teises, susijusias su turtinėmis, kaip civilinių teisių objektai.

1. LIETUVOS CIVILINĖS TEISĖS REGLAMENTUOJAMŲ SANTYKIŲ RŪŠYS

Civilinės teisės reglamentavimo objektą, kaip tam tikrą visuomeninių santykių sritį ir šiai sričiai priskiriamų santykių rūšis, apibūdina civilinio kodekso 1.1. straipsnio pirma dalis:

„Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius. Įstatymų nustatytais atvejais šis kodeksas taip pat reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius“.

Remiantis šiuo straipsniu galima teigti, kad civilinės teisės reglamentavimo objektą sudaro trijų rūšių visuomeniniai santykiai:

• Turtiniai santykiai;

• Asmeniniai neturtiniai santykiai, susiję su turtiniais santykiais;

• Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusiję su turtiniais santykiais.

Analizuojant 1.1. straipsnį galima susidaryti nuomonę, kad ketvirtoji visuomeninių santykių rūšis kaip savarankiškas civilinio teisinio reglamentavimo objektas yra šeimos santykiai. Socialistinio lakotarpio civilinės teisės dokrina ir teisėkūra, taip pat ir Lietuvos, šeimos santykius lakė atskiru teisinio reglamentavimo objektu, o šeimos teisę savarankiška teisės šaka, nes turtiniai santykiai šeimoje buvo laikomi išvestiniais iš asmeninių sutuoktinių santykių. Todėl jie nebuvo laikomi civilinės teisės reglamentavimo dalyku. Tačiau rinkos ekonomikos šalyse sutuoktinių ir kitų įeimos narių santykiams buvo teikiama daugiau reikšmės. Sužadėtuvių ir vedybų sutartys, separacijos institutas, sutartys dės sutuoktinio atskiro turto tvarkymo ir kt. aiškiai parodė turtinių santykių šeimoje reikšmę, jų savarankiškumą ir poreikį reglamentuoti juos civilinės teisės priemonėmis. Naujasis CK tiek
asmeninių, tiek ir turtinių šeimos santykių reglamentavimą įtraukė į CK reglamentavimo objektą, todėl civilinės teisės reglamentuojamų santykių klasifikacijoje, mūsų nuomone, jie nėra savarankiška santykių grupė, o įsilieja į anksčiau nurodytų trijų elementų klasifikaciją. Tačiau negalima neatsižvelgti į šeimos santykių specifiką, todėl šeimos santylių reglamentavimui skirta atskira CK Trečioji knyga, kurios normos šeimos santykių srityje yra specialiosios (lex spacialis), palyginti su kitų CK knygų normomis. ( 1)

1. Turtiniai santykiai. Turtiniais laikomi tokie santykiai, kurių dalykas yra turtas plačiuoju požiūriu (daiktai, turtinės teisės ir pareigos, pinigai, vertybiniai popieriai, žemė ir t.t.). Turtiniai santykiai visada turi piniginę išraišką.

2. Su turtiniais susiję asmeniniai neturtiniai santykiai. Tai tokie santykiai, kurių dalykas yra intelektualinės veiklos rezultatas (meno kūriniai, išradimai, patentai ir pan.). pvz. parašius knygą, atsiranda autoriaus teisė į kūrinį – neturtinė teisė. Ir turtinė teisė- teisė į autorinį atlyginimą.

3. Asmeninius neturtiniai santykiai (nesusiję su turtiniais). Tai civiliniai santykiai, kurių dalykas yra asmeninės neturtinės vertybės, pvz. garbė, orumas, teisė į vardą, privatų gyvenimą, kūno neliečiamumą. Neturi piniginės išraiškos. (2.)

Civilinė teisė nereguliuoja turtinių santykių, susijusių su mokesčių, rinkliavų ar įmokų valstybei surinkimu, muitų santykių, santykių susijusių su valstybės ar savivaldybės biudžeto surinkimu ar paskirstymu, santykių susijusių su privalomu socialiniu draudimu.

2. ASMENINIAI NETURTINIAI SANTYKIAI

2.1. Asmeninių neturtinių santykių samprata

Asmeniniai neturtiniai santykiai nuo turtinių skiriasi savo objektu. Turtinių santykių objektas yra daiktai ir kitas turtas, kuris nėra neatskiriamai susietas su jo savininku. Tai reiškia, kad šio turto savininkas gali savo nuožiūra šiuos objektus kaip savo turtą perduoti kitiems asmenims. Perduodama įvairias būdais: parduodama, dovanojama, išnuomojama, investuojama, suteikiama panaudai ir kitaip. Šie būdai vadinami turto perdavimo teisiniu pagrindu. Visiškai kitokios yra asmeninių neturtinių santykių objekto savybės. Asmeninių neturtinių santykių objektas yra ne turtas, o tam tikra asmens nuo jo neatskiriama įgimta arba įgyta savybė. Šio objekto ypatumas yra tai, kad jis neatskiriamas nuo jo turėtojo, nes jis yra jo substancija. Jis neturi ekonominės vertės, t.y. jo negalima įvertinti pinigais, todėl asmeninių neturtinių santykių objektas paprastai negali būti perleistas nei kitų asmenų nuosavybėn, nei perduotas kitiems asmenims naudotis pagal nuomos, panaudos sutartis arba kitaip.

Kiekviena asmens savybė yra jam pačiam reikšminga. Tačiau civilinė teisė reglamentuoja tik tuos asmeninius santykius, kurie yra reikšmingi ne tik pačiam asmeniu, bet ir visuomenei. Teisė paprastai neturi kištis į tuos asmeninius neturtinius santykius. Todėl asmeninių neturtinių santykių reglamentavimas yra išimtinis civilinės teisės reglamentavimo objektas, t.y. civilinė teisė reglamentuoja tik tuos asmeninius neturtinius santykius, kuriuos nnumato CK arba kitas įstatymas. Vadinasi, jei įstatymai nenustato, kad vieni ar kiti asmeniniai neturtiniai santykiai yra reglamentuojami civilinės teisės normomis, tai jie ir nepatenka į civilinės teisės reglamentavimo sritį. Jeigu palyginsime asmeninių neturtinių santykių ir turtinių santykių priskyrimo prie civilinės reglamentavomo srities būdus, tai pastebėsime esminį skirtumą – civilinė teisė reglamentuoja visus turtinius santykius, kurių nereglamentuoja viešoji teisė, o asmeninius neturtinius ne visus, o tik tuos, kuriuos nurodo CK arba kiti civiliniai įstatymai.

2.2. Asmeninių neturtinių santykių rūšys

Civilinės teisės reglamentuojami asmeniniai neturtiniai santykiai skirstomi į dvi rūšis:

• Asmeninius neturtinius, susijusius su turtiniais;

• Asmeninius neturtinius, nesusijusius su turtiniais.

Pirmajai rūšiai priskiriamų santykių objektas yra tokia asmeninė vertybė, kurios naudojimas gali sukurti turtinius santykius. Tokios vertybės yra autorystė, juridinio asmens pavadinimas, prekės ženklas. ( 1) Asmeniniai neturtiniai santykiai, susiję su turtiniais, – tai santykiai, kurie atsiranda dėl dvasinės kūrybos produktų: mokslo, literatūros, meno kūrinių, atradimų, išradimų bei pramonės pavyzdžių sukūrimo bei naudojimo. Kūrėjas, sukurdamas atitinkamą kūrinį, įdeda į jį savo darbo ir pasiekia tam tikrą kūrybos rezultatą. Jeigu tas dvasinės kūrybos produktas visuomenei yra naudingas, tai jį panaudojant autorius įgyja asmenines neturtines ir su jomis susijusias turtines teises, o kartu ir neturtinius santykius, kurie susiję su turtiniais.

Pvz., asmuo, sukūręs literatūros kūrinį, įgyja šias asmenines neturtines teises:

1) autorystės teisę;

2) teisę į autorinį vardą;

3) teisę į kūrinio paskelbimą, dauginimą ir platinimą;

4) teisę į kūrinio neliečiamybę;

5) teisę versti kūrinį į kitas kalbas.

6) turtinę kūrėjo teisę į autorinį atlyginimą (honorarą).

Asmeninių neturtinių santykių, susijusių su turtiniais, būdinga savybė yra ta, kad šie santykiai turi objektyvia forma išoriškai išreikštą
(kūrinį, išradimą ir pan.), kuris yra atskiras nuo kūrėjo asmenybės. (2.)

Pavyzdžiui, literatūros kūrinio autorius pagal sutartį galik kitam asmeniui suteikti teisę išleisti ir platinti kūrinį. Sudarius tokią sutartį tarp autoriaus ir kitų asmenų užsimezga ne tik asmeninio pobūdžio, bet ir turtiniai santykiai. Civilinė teisė privalo visus tokius santykius reglamentuoti, kad užtikrintų ne tik asmeninių neturtinių vertybių apsaugą, bet ir tų vertybių turėtojo turtinių interesų gynimą nuo pažeidimų. Todėl CK 1.1 straipsnis nustato taisyklę, kad civilinė teisė reglamentuoja „[…] asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius […]“. tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad įstatymų leidėjas ir turtinius santykius, ir asmeninius neturtinius santykius, susijusius su turtiniais, kaip civilinės teisės reglamentavimo objektą traktuoja vienodai. Iš to darome išvadą, kad asmeniniai neturtiniai santykiai, susiję su turtiniais, kaip ir kiti turtiniai santykiai, patenka į civilinės teisės reglamentavimo sritį.

Visiškai kitaip nei civilinės teisės reglamentavimo objektas apibrėžiama antroji asmeninių neturtinių santykių rūšis – asmeniniai santykiai nesusiję su turtiniais. (1) Asmeniniai neturtiniai santykiai, nesusiję su turtiniais, – tai visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda dėl nematerialinių gėrybių, neatskiriamų nuo žmogaus ar žmonių organizuoto kolektyvo. Tos gėrybės nėra įvertinamos pinigais ar kitokiu turtu. Jos apibūdina asmenybę (žmogaus, organizuoto žmonių kolektyvo individualybę), atskleidžia jos visuomeninę, dorovinę vertę. Šioms vertybėms priklauso garbė, orumas, vardas (pavardė), neliečiamybė, buto neliečiamybė, piliečių asmeninio gyvenimo, susirašinėjimo, telefoninių pokalbių slaptumas ir kt. Šios vertybės neatsiejamos nuo asmens, jų negalima perleisti, pasisavinti ir pan. Tačiau ne visus santykius, atsirandančius dėl šių vertybių, reguliuoja civilinės teisės normos. Daugumą jų reguliuoja Konstitucinės normos, kurių civilinė teisė nekonkretizuoja. Civilinės teisės normos gina garbę ir orumą, garantuoja vaizduojamojo meno kūrinyje pavaizduoto piliečio interesų apsaugą ir kt. Naujuosiuose civiliniuose įstatymuose reikėtų išplėsti bei padidinti piliečių neturtinių teisių apsaugą. (2.)

Anksčiau nurodytame CK 1.1. straipsnyje formuluojama nuostata, kad „Įstatymų nustatytais atvejais šis kodeksas taip pat reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius.“ Ši įstatymo nuostata reiškia, kad tie asmeniniai santykiai, kurie nesusiję su turtiniais, paprastai nėra civilinės teisės reglamentavimo dalykas. Į civilinio teisinio reglamentavimo sritį tokie santykiai gali patekti tik pagal specialius įstatymo nustatytus pagrindus. Pavyzdžiui, garbės ir orumo bei kitų asmens specifinių asmeninių vertybių (vardo, atvaizdo, kūno ir patalpos neliečiamumo, privačios informacijos ir kt.) gynimas tampa civilinės teisės regalmentavimo objektu tik todėl, kad jie CK 2.20-2.27 straipsniuose apibrėžti kaip civilinės teisės normomis saugomos vertybės. Labai akivaizdžiai asmeninių neturtinių santykių, kaip civilinės teisės objekto, išskirtinumą rodo CK 6.250 straipsnio antroje dalyje įtvirtinta nuostata, kad „Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais“. ( 1)

3. AUTORINĖS TEISĖS

3.1. Autorinių teisių koncepcijos

Vakarietiškas požiuris

Vakaruose yra dvi pagrindinės autorinių teisių koncepcijos, akcentuojančios vidaus įstatymų pirmenybę. Pirmoji – tai anglosaksiškoji autorinių teisių kaip nuosavybės teisių koncepcija, kuri leidžia pirmajam jos savininkui (paprastai autoriui) laisvai derėtis su būsimais kūrinio naudotojais, kaip jis pats to nori, įskaitant ir visišką autorinių teisiųatidavimą naudotojui – pavyzdžiui leidyklai. Paprastai nuosavybė tokiu būdu perduodama švietimo ir mokslo veikalų leidėjams. Ši autorinių teisių koncepcija pripažįsta ir atskirą naudotojų teisę, leidžiančia jiems, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl bet kokio jiems suteiktų teisių pažeidimo. Ši autorinės teisės sistema palaikoma tiek Jungtinės Karalystės, tiek Jungtinių Valstijų įstatymų. Kai kuriose šalyse atskira teise („leidėjo teise“) naudojamasi net maketuojant darbus.

Kita vakarietiška autorinių teisių kncepcija yra droit d‘auteur, paprastai taikoma kontinentinės Europos įstatymuose; čiqa daug labiau sureikšminamos autoriaus kaip kūrėjo teisės ir įtraukiamos autoriaus moralinės teisės (kartais dar vadinamos asmeninės neturtinės autoriaus teisės). Jos susideda iš autorystės teisės (teisės būti pripažintam kūrinio autoriumi) ir garbės teisės (nedirbti darbo, žeminančio kūrėjo orumą). Moralinės teisė buvo įtrauktos į D. Britanijos autorinės teisės įstatymą tuoj po 1988 metų, kai buvo pradėta derinti įstatymus su Europos Bendrija. Tikslios šių teisių nuostatos atskirose šalyse įvairuoja (pavyzdžiui, kai kuriose šalyse jos yra neatimamos, o Jungtinėje Karalystėje jų galima atsisakyti; Jungtinės Karalystės teisėje yra numatyta, kad jos pasbaigia tuo pat metu, kaip ir saugomų autorinių teisių galiojimas). (3.)

Komunistinis požiūris

Komunistų valdymo laikais įvairių regiono šalių autorinės teisės įstatymuose į autorius
žiūrima kaip į teisių turėtojus ir ribojamos leidyklų teisės, dažnai buvo pažymima, kad leidykla gali gauti teisę išleisti kūrinį labai ribotam laikotarpiui (greičiausiai dvejiems metams) arba tik nurodytu tiražu. Papildomos teisės, tokios kaip vertimo licencija užsienio leidėjams, leidykloms paprastai nebuvo suteikiamos, jas kontroliavo valstybinės agentūros, kurios buvo įgaliotos prekiauti teisėmis pagal sutartis su užsienio valstybėmis. Regiono įstatymai taip pat numatė įvairias situacijas, kai autoriaus darbas naudojamas be leidimo arba už jį nemokama, arba be leidimo, bet už jį sumokamas nustatyto dydžio honoraras. Vietinių autorių honoraras priklausė nuo darbo rūšies ir nuo išleisto tiražo, o kiek egzempliorių parduota, nebuvo svarbu; įstatymai leisdavo tasm tikras direktyvas, kurios turėjo būti įtrauktos į sutartis, sudaromas tarp autorių ir leidėjų. Moralinės teisės buvo įtrauktos į šalies įstatymus ir dažniausiai būdavo neatimamos ir amžinos, grindžiamos prielaida, kad šias teises tvarkytų valstybė (per autorių teisių agentūrą), jei to negalėtų padaryti autoriaus įpėdiniai. (3.)

3.2. autorinių teisių galiojimo trukmė

Autorinių teisių gynimo laikotarpis įvairuoja priklausomai nuo kiekvienos šalies vidaus įstatymų; trukmės neatitikimas gali sukelti tokią situaciją, kai darbas vienoje šalyje dar tebėra ginams, o kitoje jau perėjęs į viešas rankas arba jo autorinės teisės jau „pasibaigusios“. Kai kuriose besivystančiose šalyse kūrinio autorinės teisės galioja visą autoriaus gyvenimą ir dar dvidešimt penkerius metus po jo mirties. Kai kuriose Vakarų šalyse tas laikotarpis trunka visą autoriaus gyvenimą ir dar penkiasdešimt metų, bet nuo 1995 metų liepos 1 dienos šis laikotarpis sulygintas šalyse, priklausančiose Europos Sąjungai, – autoriaus gyvenimas ir dar septyniasdešimt metų (pagal ilgiausią autorinių teisių gynimo laikotarpį, nustatytą Vokietijoje). (3.)

3.3. Autorinių teisių pripažinimas tarp šalių

Įsipareigojimai dėl autorinių teisių šalių yra prisiimami pasirašant tarptautines autorinių teisių sutartis: Berno konvenciją (pasirašyta 1886) ir Pasaulinę autorinių teisių konvenciją (PATK; pasirašyta 1952); dar galima pasirašyti dvišales autorinių teisių konvencijas arba prekybos sutartis, kurios užtikrina ir autorines teises.

Abi konvencijos nustato reikalavimus, kuriuos kiekvienoje šalyje įgyvendina vidaus autorinės teisės įstatymai. Pagrindinis Berno konvencijos reikalavimas yra minimalus autorinių teisių gynimo laikotarpis, t.y. kol autoriu gyvas ir penkiasdešimt metų po jo mirties; formalios autorinių teisių registravimo procedūros nėra. Pasaulinės autorinių teisių konvencijos reikalavimai yra tokie: minimalus autorinių teisių gynimo laikotarpis yra autoriaus gyvfenimo metai ir dvidešimt penkeri metai po jo mirties, o tam, kad darbas būtų pripažintas autoriniu, kis turi būti pažymėtas šiuo autorinių teisių simboliu ; tai palengvina autorinių teisių registravimo procedūrą.

Daugelis Vakarų valstybių yra pasirašiusios abi konvencijas, nors JAV prisijungė prie Berno konvencijos tik 1989 metais, kai buvo peržiūrėta šalies autorinė teisė. Sovietų Sąjunga prisijungė prie Pasaulinės autorinių teisių konvencijos 1973 metų gegužės 27 deiną; ji nepasirašė Berno konvencijos, kadangi šalies įstatymai numatė, kad autorinės teisės yra ginamos tik 25 metus po autoriaus mirties. 1993 metais peržiūrėjusRusijos autorinės teisės įstatymus, buvo nutarta, kad 1995 metų kovo 9 dieną ši šalis galės prisijungti prie Berno konvencijos. Trys Baltijos valstybės anksčiau priklausė tik PATK, nes buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje. Estija prisijungė prie Berno konvencijos 1994 metų spalio 26 dieną, Lietuva – 1994 metų gruodžio 14. priklausymas vienai ar abiems konvencijoms anaiptol negarantuoja , kad bus paisoma autorinių teisių; rusijoje ir kitose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, ypač Lenkijoje, labai paplito piratavimas. (3.)

3.4. Autorinių teisių padėtis Lituvoje

1. Per pastaruosius kelis metus Lietuvoje padėti modernios norminės bazės, galinčios užtikrinti autorių teisių ir gretutinių teisių reglamentavimą ir įgyvendinimą, pamatai. Priimtas Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (1999 m. gegužės 18 d. Nr.VIII – 1185, Žin., 1999 m. Nr. 50-1598), suderintas su ES direktyvomis ir kitais tarptautiniais dokumentais.

2. Lietuvos Respublika yra ratifikavusi pagrindines tarptautines konvencijas, reglamentuojančias autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą. Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (1971 m. Paryžiaus redakcija) Lietuvos Respublikai įsigaliojo nuo 1994 m. gruodžio 14 d., Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos – nuo 1999 m. liepos 22 d., Ženevos konvencija dėl fonogramų gamintojų apsaugos nuo neteisėto jų fonogramų kopijavimo- nuo 2000 m. sausio 27 d.

Lietuvos Respublika šiuo metu yra pradėjusi Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) sutarčių – Autorių teisių sutarties (sudarytos 1996 m. gruodžio 20 d. Ženevoje) bei Atlikimų ir fonogramų sutarties (sudarytos 1996 m. gruodžio 20 d. Ženevoje) ratifikavimo procesą. Lietuvai tapus Pasaulinės prekybos
organizacijos nare, įsigalios Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje (TRIPS) nuostatos.

3. Patobulinta įstatyminė bazė autorių teisių bei gretutinių teisių gynimo srityje. Administracinę atsakomybę už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ar duomenų bazes) arba garso ir (ar) vaizdo įrašo atgaminimą, platinimą, viešą atlikimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis komerciniais tikslais nustato Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21410 straipsnis (Žin., 1998, Nr.25 –637).

Priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 35, 142, 308, 3212 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 1421, 1422, 1423 straipsniais įstatymas (2000 04 20 Nr.VIII-1646, Žin., 2000, Nr. 38-1054), taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 37, 126 ir 173 straipsnių pakeitimo įstatymas (2000 04 20 Nr.VIII-1647, Žin., 2000, Nr. 38-1055), kuris turėtų išspręsti Baudžiamojo kodekso praktinio taikymo problemas.

4. Vykdant Nacionalinę acquis priėmimo programą ir atsižvelgiant į PPO TRIPS sutarties reikalavimus, rengiamas Lietuvos Respublikos intelektinės nuosavybės apsaugos prekių importo ir eksporto srityje įstatymo projektas. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakingas už šio projekto parengimą. Priėmus šį įstatymą, bus sudarytos sąlygos muitinėje sulaikyti suklastotas prekes ir neteisėtas (piratines) kūrinių kopijas, uždraudžiant jas išleisti į apyvartą, eksportuoti ar įforminti joms bet kokią muitinės procedūrą.

5. Įgyvendinant autorių teises ir gretutines teises labai svarbus kolektyvinis teisių administravimas. Autorių teisių kolektyvinį administravimą atlieka Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A), kuri veikia nuo 1991 m., yra tarptautinės autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacijos (CISAC) narys, atstovauja Lietuvos bei užsienio valstybių autorius bei autorių asociacijas ir kolektyviai administruoja jų teises. Gretutinių teisių kolektyvinį administravimą turėtų vykdyti Asociacija gretutinių autorinėms teisių agentūra (AGATA), kuri įsteigta 1999 m. pabaigoje.

6. Valstybės politiką autorių teisių ir gretutinių teisių srityje įgyvendina ir šių teisių apsaugą pagal savo kompetenciją koordinuoja Kultūros ministerija, kuri Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr.1283 “Dėl Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo įgyvendinimo” (Žin., 1999, Nr. 99-2861) paskirta Vyriausybės įgaliota institucija autorių teisių ir gretutinių teisių srityje.

7. 2000 m. sausio 12 d. įsteigta Lietuvos autorių teisių ir gretutinių teisių taryba. Tai visuomeninė institucija, kuri kaip ekspertas ir konsultantas nagrinėja autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatų bei Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų autorių teisių ir gretutinių teisių srityje įgyvendinimo klausimus, teikia išvadas bei pasiūlymus Kultūros ministerijai.

8. Nors ir nėra patikimų duomenų bei statistikos, įvairiais Lietuvos ir tarptautinių autorių teisių bei gretutinių teisių turėtojų asociacijų vertinimais šiuo metu Lietuvoje piratinės produkcijos rinkos dalis yra kelis kartus didesnė nei teisėtos produkcijos rinkos dalis. Be to, manoma, kad Lietuva tampa piratinės produkcijos tranzito šalimi pakeliui į Vakarų Europą. Visuomenės požiūris į esamą situaciją bei klestintį piratavimą yra neleistinai tolerantiškas. Tokią visuomenės nuostatą lemia ne tik bendras teisinės kultūros trūkumas, bet ir socialinės visuomenės problemos, didelis skirtumas tarp legalios ir nelegalios produkcijos kainos.

Minėtų problemų sprendimas vis dar nėra prioritetinė Lietuvos valstybės veiklos sritis. Autorių teisių ir gretutinių teisių įgyvendinimo bei gynimo srityje valstybės institucijų funkcijos ir įgaliojimai nėra pakankamai apibrėžti. Vykdomai veiklai trūksta materialinių resursų ir koordinacijos, kvalifikuotų specialistų, turinčių intelektinės nuosavybės teisės žinių. Švietimą ir mokymą autorių teisių bei gretutinių teisių srityje komplikuoja tai, kad nėra išleista jokių mokslinių-teorinių veikalų, vadovėlių, įstatymų komentarų intelektinės nuosavybės srityje. Nors ir yra įsteigtas atskiras policijos padalinys (Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Intelektinės nuosavybės teisių gynimo poskyris), skirtas kovai su piratavimu, taip pat pradėtos įgyvendinti pareigūnų švietimo ir mokymo programos, dėmesys intelektinės nuosavybės klausimams teisėsaugos institucijose yra nepakankamas.

Dėl visų šių priežasčių galiojantys norminiai teisės aktai autorių teisių ir gretutinių teisių srityje įgyvendinami nenuosekliai, o kova su piratavimu susiduria su esminiais sunkumais. (6.)

3.5. Autorinės teisės kaip prekybos licencijoms pagrindas

Bet kurios šalies leidėjas, pripažįstantis autorinių teisių koncepciją, yra įpareigotas veikti tik pagal vidaus autorinės teisės įstatymą. Jeigu leidėjas nori įsigyti šalies, kuri priklauso tai pačiai tarptautinei autorinių teisių konvencijai kaip ir Lietuva, licenciją kokiam nors kūriniui, jis privalo gauti
autorinių teisių turėtojo. Jei licencija išduodama, originalo savininkui turi būti garantuota, kad kūrinys bus saugomas taip, kaip reglamentuojama Lietuvos autorinės teisės įstatyme. Taigi, D. Britanijos rašytojo kūrinys, išverstas į lietuvių kalbą, bus ginamas dar penkiasdešimt metų nuo autoriaus mirties, net ir tada, jei D. Britanijoje nuo 1995 m. liepos 1 d. Jis ginamas jau septyniasdešimt metų. Lietuvos leidėjai, norėdami išversti senesnį kūrinį, turi patikrinti, ar ta knyga vis dar ginama tos šalies, kur ji buvo išleista, autorinės teisės įstatymo. Jei tas laikas pasibaigęs, jokio leidimo ar honorarų nereikia, tik iš mandagumo būtų galima susisiekti su pirmaisiais leidėjais. (3.)

Šiuo metu Jūs matote 51% šio straipsnio.
Matomi 3744 žodžiai iš 7288 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.