Turinys
Įvadas…………………………………………………………….
……………………………………………………………..3PSICHOLOGIJOS
RAIDA……………………………………………………………..
…………………………………4ASMENYBĖ…………………………………………………………..
…………………………………………………………4
Psichoanalitinė
kryptis……………………………………………………………
………………………….5Asmenybės
struktūra………………………………………………………….
…………………………………6Topografinis asmenybės
modelis……………………………………………………………
………..7IŠVADOS……………………………………………………………
…………………………………………………………….9NAUDOTA
LITERATŪRA…………………………………………………………
…………………………………..10
Įvadas
Asmenybės esmė – tai kiekvienam būdinga savita mąstysena, jausena,
veiksena.
Asmenybės psichologija stengiasi tirti žmogų visais šiais aspektais.
Asmenybės tyrėjai šį darbą dažnai pradeda nuo siekimo suprasti save, nuo to
kas jiems aktualu, įdomu, skaudu. Pradėję nuo aktualių problemų, tyrėjai
vėliau ieškojo universalumo, tikrina faktus, bet kiekviena teorija atspindi
tik kurį nors vieną asmenybės aspektą ir neišsemia viso jo turtingumo. Kita
vertus, kiekviena mus ko nors moko ir padeda suprasti save ir kitus žmones.Aš pamėginsiu aprašyti Z.Froido asmenybės teoriją. Supažindinsiu su
psichoanalitinės krypties aspektais ir stengsiuosi juos išaiškinti.
PSICHOLOGIJOS RAIDA
Psichologija kaip atskiras mokslas atsirado XIX a antroje pusėje
Vokietijoje. Tuometinė psichologija buvo artimesnė gamtos mokslams,
fiziologijai, pagrindinis naudojamas tyrimo objektas – eksperimentas.
Formaliu psichologijos kaip mokslo įkūrėju yra vadinamas Wilhelm’as
Wundt’as (1832-1920), kuris 1879 metais Leipcige įkūrė pirmąją pasaulyje
eksperimentinės psichologijos laboratoriją, o 1889 buvo pradėtas leisti
pirmasis psichologijos žurnalas “Filosofinės studijos”.
ASMENYBĖ
Nors žodis asmenybė yra vienas iš dažniausiai naudojamų psichologijos
terminų, tai yra per daug sudėtingas darinys, kad jį būtų galima
vienareikšmiškai apibrėžti. Priskaičiuojama apie 80 asmenybės apibrėžimų ir
tarp jų nėra nei vieno, kurį būtų galima visiškai paneigti. Bene
plačiausiai vartojamas G.Allport’o (1961) pasiūlytas asmenybės apibrėžimas:
asmenybė yra dinaminė žmogaus psichofizinių sistemų organizacija,
sukurianti tam tikras, konkrečiam žmogui būdingas elgesio, mąstymo ir
jausmų tendencijas.
Šis apibrėžimas išskiria keletą svarbių asmenybės sampratos aspektų:
1. Asmenybė yra tam tikra organizacija, o ne chaotiškas psichologinių
savybių rinkinys;
2. Asmenybė yra dinamiškas procesas, o ne statiškas organas;
3. Nors asmenybė yra psichologijos sąvoka, ji neatsiejamai susijusi su
fiziniu kūnu;
4. Asmenybė pasireiškia daugiau ar mažiau pastoviomis tendencijomis;
5. Tos tendencijos stebimos daugelyje žmogaus būties aspektų – elgesyje,
mąstyme, jausmuose;6. Asmenybė yra priežastinė jėga, sukurianti žmogaus santykio su pasauliu
tendencijas;Taigi, asmenybė apibrėžiama kaip nuolat kintanti, tampanti, tačiau
vieninga ir darni psichinių procesų ir būsenų visuma. Iš kitos pusės,
daugelis asmenybės charakteristikų yra santykinai pastovios. Tyrimai
dalinai patvirtina, kad asmenybė yra santykinai pastovi: įvairios asmenybės
savybės (socialumas, emocionalumas, temperamentas) gana stipriai įtakotos
genetikos ir gyvenimo bėgyje mažai kinta. Įvairiose asmenybės teorijose
pagrindiniais asmenybės stabilumo šaltiniais laikomi genetinis paveldas ir
patirties, ypač ankstyvosios įtaka. Taigi galima teigti, kad asmenybė yra
įgimtų savybių ir patirties sąveikos rezultatas.Kadangi sunku vienareikšmiškai apibūdinti asmenybę yra daug asmenybės
teorijų, ir kiekviena iš jų vis kitais aspektais bando paaiškinti, kas yra
asmenybė ir kaip ji funkcionuoja. Nepaisant prieštarų, daugelis teorijų yra
dalinai teisingos ir egzistuoja kartu, viena kitą papildydamos. Kiekviena
teorija bando pateikti asmenybės modelį, kuris paaiškintų asmenybės
struktūrą, varomąsias jėgas, skatinančias asmenybę veikti ir vystytis,
numato asmenybės pažinimo būdus, bando paaiškinti, kas yra brandi, kas
sutrikusi asmenybė ir numato pagalbos būdus. Be to kiekviena teorija
remiasi filosofinėmis prielaidomis, kurios dažniausiai atspindi to
laikotarpio požiūrį į asmenybę.
Psichoanalitinė kryptis
Šiai krypčiai atstovaujantys autoriai teigia, kad asmenybės jausmus,
mąstymą ir veiklą sąlygoja vidiniai veiksniai, vidinių jėgų sąveika , t.y.
sąveika tarp sąmonės ir pasąmonės, tačiau ypatingas
dėmesys skiriamas
pasąmonės įtakai.
Ši kryptis vadinama psichoanalitine, nes nagrinėja asmenybės raidą
ilgesnį laiko tarpą – nuo asmenybės gimimo iki tikėtinos tapsmo brandžia
asmenybe.
Sigmund Freud (1856-1939) buvo pirmasis šios pakraipos asmenybės teorijos
autorius. Jis manė, kad žmogaus elgesiui didelę įtaką daro biologiniai
instinktai ir ypač pabrėžė seksualinių potraukių vaidmenį normaliai ir
pataloginei asmenybės raidai. Jis paskelbė asmenybės teoriją, paremtą
stebėjimų rezultatais su tam laikmečiui itin neįprastomis idėjomis.