Asmenybės raidos ypatumai e eriksono teorijoje
5 (100%) 1 vote

Asmenybės raidos ypatumai e eriksono teorijoje

Asmenybės raidos ypatumai E.Eriksono teorijoje

Žmogus žemėje gimsta, auga, bręsta, sensta ir miršta. Visą šią seką galima pavadinti raida – tai vystymosi, rutuliojimosi sinonimas. Sąvoka vartojama norint stebėti, analizuoti ir apibūdinti žmoguje vykstantį vidinį atsiskleidimą.

Šis žodis ypač tinkamas žmogaus asmenybės vystymuisi nuo genezės iki baikmės. Asmenybė yra „dinaminė organizacija individe tų psichofizinių sistemų, kurios nulemia jo charakteringa elgesį ir mintį“ . kiekvienas žmogus asmenybę suvokia kaip savąjį „aš“ (pats). Asmenybė yra centrinė, asmeninė, sąmoninga ir nors daugiausia pastovi, bet galinti dinamiškai keistis. Iš esmės asmenybė išlieka ta pati – tas pats „aš“. Tačiau, laikui bėgant, ji patiria ir kaitą, tiek reaguodama į savo vidų, aplinką, kitus asmenis bei įvykius, tiek pati kitaip norėdama, derindamasi, rinkdamasi, apsispręsdama ir siekdama. Išlikdama „savita“, bet ir keisdamasi, ji formuoja, kuria save. Gyvenimas yra procesas, kuriame atpažystamas charakteringų periodų ciklas nuo gimimo iki mirties. Tame cikle asmenybė lieka ta pati – su tuo pačiu „aš“, bet nesustingusi, o besivystanti.

Plačiame socialiniame kontekste Erikas H. Erikson‘as savo raštuose pateikia savąja asmens vystymosi teoriją. Tai žmogaus „aštuoni amžiai“. Eriksono dėmesys krypsta į asmens identitetą. Kritiški vystymosi periodai yra „amžiai“. Juose iškyla „ego“ (aš) savybės, kuriomis individas parodo, „kad jo aš atitinkamoje fazėje yra pakankamai stiprus integruoti besivystančio organizmo vidinę programą su socialinių institucijų struktūra“. Dėmesys kreipiamas i vadinamąsias vidines būsenas žmogiškojo organizmocentro (ego), kuris reguliuoja organizmo derinimą prie aplinkos, ypač prie žmogiškųjų „institucijų“. O tos institucijos keičiasi: kūdikystėje – tai tėvų, ypač motinos, elgesys su juo; jaunystėje – sudėtingesnis ruošimasis suaugusiojo gyvenimui; senatvėje – žmogaus gyvenimo baigmės „institucija“.

Aštuoni žmogaus vystimosi amžiai yra pavadinti pagal juose pasireiškiančias charakteringas ego savybes, teigiamas ir neigiamas.

I. PAMATINIS PASITIKĖJIMAS AR NEPASITIKĖJIMAS (0 – 1,5 metų amžiaus) kūdikystė.

Pirmieji pusantru metų yra pats pirmasis gyvenimo tarpsnis, kada vos gimęs kūdikis apie save patiria „pasaulį“. Visa aplinka, o ypač tiesiogiai kūdikį veikiantieji jam pasirodo, kaip teikiantieji saugumą, maistą, globą. Tačiau aplinka gali pasirodyti ir nesaugi, stokojanti ir jo neaprūpinanti. Tokiu būdu kūdikiui pažadinamas pamatinis pasitikėjimas arba nepasitikėjimas. Motina, pirmoji globėja ir rūpintoja, kūdikiui teikia jo patirties tęstinumą ir jos užtikrinimą. Motinos, teigia Eriksonas, sukuria vaikams pasitikėjimo jausmą savo aprūpinimo būdu, kuris sujungia kūdikio individualius poreikius ir ir tvirtą asmeninio patikimumo jausmą. Tai sudaro pamatą vaikučio tapatybės jausmui. Vaikučio pirmas socialinis pasiekimas yra tas, kad jis gali išleisti motiną iš akių per daug nenuogastaudamas, nes ji jam vidiniu atžvilgiu užtikrina, taip pat išoriškai numatomą, kad vėl pasirodys. Bendra pasitikėjimo būsena taip pat reiškia, kad kūdikis išmoko ne tik remtis aprūpintojo pasikartojančiu ir tęstiniu elgesiu bet taip pat pasitikėti „savimi“, t.y. savo kūno organais jo poreikių atvejais, ir tokiu būdu pats jaustis patikimesnis.

Pasitikėjimu nepalankios sąlygos. Jei kūdikis ilgai paliekamas vienas, ilgai nemaitinamas, jaučia šaltį, staigius judesius, bauginančius garsus ar patiria motinos ar kito rūpintojo nervingumą, baimę, piktumą, nenorą juo rūpintis. Tada jis junta nesaugumą, baimę. Kyla nepasitikėjimo jausmas.

Šiame laikotrpyje susidaręs nepasitikėjimas gali būti vėliau nugalėtas, nes kūdikis turi įgimtą vidinį pajiegumą, susidarius palankesnėms sąlygoms, pasitikėjimą įgyti. Tik labai stiprūs neigiami įgūdžiai gali palikti nebeišdildomą žalą.

II. AUTONOMIJA AR GĖDA IR ABEJONĖ (1,5 – 3 metų ankstyvoji vaikystė)

Jei vaikutis sugeba savo elgesį kontroliuoti, jis instinktyviai išlaiko jausmą, kad save valdo ir junta savo autonomiją, o jei ne, tai tėvams perdėtai įsikišus, jame kyla abejonė savimi, savo sugebėjimais ir net gėda. Autonomijos pajutimui įgyti vaikutis turi turėti pamatinį pasitikėjima, išvystytą pirmajame kūdikystės amžiuje. Jau pasitikėdamas savimi ir „pasauliu“, vaikutis tinkamiau bendrauja su tėvais jų priežiūroje, lengviau jusdamas kada gali pasireikšti autonomiškai ir kada ne.

„Analinė zona“, išeinamoji anga, kur kontroliuojamas ar nekontroliuojamas „susilaikymas“ ir „tuštinimasis“, derinamas prie „reikalavimų“ ar net „išreiškiamas“ pyktis yra tinkama demonstruti sugebėjimą ir dėl to tampa vieta „kovai už autonomiją“.

Abejonė tiek savimi, tiek kitais kyla, kai vaikutis nebesusigaudo, ka jis sugeba ir ko ne, ypač tėvams neesant tvirtiems arba per daug jiems kontroliuojant jį. „Abejonė yra gėdos brolis“, – sako Eriksonas. Gėda – tai jausmas, kada esi išstatytas kitų akivaizdoje kai tam neesi pasirengęs ar apsirengęs. Gėda veda į kaltės jausmą.

Sferą autonominei veiklai sudaro fizinis kūno judėjimas (sustiprėjus kojų raumenims), paėmimas (sustiprėjus rankoms), pažinimas, pradėjimas kalbėti ir
ypač pajutimas savęs kaip, atskiro individo, atskiro nuo viso kito. Prieš pradedant jaustis „autonomišku“, „nepriklausomu“, tenka pasijusti, kad „aš“ esi, ir „esu“ atskirai nuo viso kito.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 847 žodžiai iš 2743 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.