Asmenybes samprata
5 (100%) 1 vote

Asmenybes samprata

11213141

TURINYS

ÁVADAS……………………………………………………………

……………………………….. 1

1 dalis. ASMENYBËS

SAMPRATA………………………………………………………. 2

1.1. Psichoanalizës

teorija……………………………………………………………

…………. 2

1.2. Mokymosi

teorija……………………………………………………………

……………….. 6

1.3. Augimo

teorija……………………………………………………………

………………….. 7

2 dalis. KITOS ASMENYBËS SAMPRATOS TEORIJOS

IR

FAKTORIAI………………………………………………………….

……………………….. 9

2.1. Lauko

teorija……………………………………………………………

…………………….. 9

2.2. Motyvacijos

teorija……………………………………………………………

…………….. 10

2.3. Savisuderinamumo

teorija……………………………………………………………

…… 10

2.4. Logika ir

kûryba…………………………………………………………….

……………….. 11

2.5. Intuicija ir

áproèiai…………………………………………………………..

………………. 12

2.6. Vertybiø

sistema……………………………………………………………

………………… 13

Ávadas

Menas valdyti þmones visuomet yra gyvybiðkai svarbus vadovams bet

kurioje veiklos srityje. Praeityje, kai buvo darbo jëgos perteklius ir

maþas nusiskundimø skaièius, vadovas galëdavo “laikyti po padu” daugiau

darbininkø ir atleisti nepatikusius. Ðiais laikais prityræ specialistai

tapo retenybë. Be to, labai padaugëjo skundø bei reikalavimø, kuriems

tenkinti firmos iðleidþia daugiau pinigø, nei kitiems veiklos objektams.

Dël visø ðiø faktoriø valdymo menas yra vienas pagrindiniø momentø

vertinant firmos konkurentabilumà ir vadovybës darbo efektyvumà.

Nors þmogus yra sudëtingesnis ir máslingesnis uþ bet kurá gamybiná

procesà, teorinis supratimas apie já labai menkas. Þmogaus atsakomøjø

reakcijø gama þymiai platesnë nei árengimø. Vienodi mechanizmai vienodomis

sàlygomis vienodai reaguoja á konkreèius poveikius, taèiau nëra dviejø

þmoniø, kurie, atsidûræ vienodose sàlygose, elgtøsi vienodai ( nors jø

patirtis ir bûtø identiðka).

Be to, þmogus reaguoja á tokius faktorius, kurie mums neþinomi, todël

jo negalima tiksliai apibûdinti. Lengva patikrinti, kaip dirba maðina,

þmogus gi gali nusiðypsoti, nors viduje tiesiog “verda” ið pykèio.

Nors psichologija- jauna disciplina, taèiau apie individualø màstymà

ir elgesá spëjo sukaupti nemaþa þiniø. Ji gali bûti naudinga vadovui,

kuriam bûtina suprasti þmones, su kuriais dirba. Pirmos ir antros ðio darbo

dalies tikslas- supaþindinti su kai kuriomis psichologijos mokyklomis,

teorijomis, koncepcijomis, labiausiai tinkanèiomis ðiuolaikiniam vadovui.

Þmogaus elgesio samprata leis vadovui bûti atidesniu þmonëms, padëti

darbuotojams patenkinti savo poreikius ir pasitarnauti organizacijai.

1dalis

Asmenybës samprata

Ðioje dalyje pateikiamos trys pagrindinës mokyklos: 1) psichoanalizës

teorija, 2) mokymosi teorija ir 3) augimo teorija.

1. 1. Psichoanalizës teorija

Vientisà ir iðsamiausià þmogaus asmenybës teorijà- psichoanalizës

teorijà- XX a. pradþioje sukûrë Z.Froidas (S.Freud), o jà iðvystë K.Jungas

(K.G.Jung), A.Adleris (A.Adler), K.Horni (K.Horney),

H.Salivanas(H.S.Sullivan) ir E.Fromas(E.Fromm).

Z.Froidas.

Z. Froidas( 1856- 1939)- austrø psichiatras ir psichologas, sukûræs

individo psichoseksualinio vystymosi teorijà, pasiûlæs laisvø asociacijø

metodà laikyti psichoanalitinës terapijos pagrindu.

Psichoanalizë pagrásta dviem pagrindinëmis hipotezëmis.Pirmosios esmë

ta, kad kiekvienas psichologinis reiðkinys turi konkreèià prieþastá.

Froidas árodinëjo, kad sapnø turinys, nors daþnai atrodo nieko bendro su

realybe neturintis, yra sàlygojamas nesàmoningø þmogaus impulsø ir norø.

Jei gerbiantis virðininkà darbuotojas sapne mato já, atleistà ið pareigø,

tai pagal Froido teorijà gali reikðti, kad ið tikrøjø virðininkas nëra

pavaldiniui malonus.

Kalbos, raðymo, atminties klaidas (“ Freudian slips”) Z.Froidas
laikë

ne atsitiktiniais nesusipratimais, o neásisàmonintø siekiø ir troðkimø

liudijimu. Jei susirinkimo pirmininkas suklys ir pasakys: ” man labai

nemalonu jus, susirinkusius èia, matyti…”- tai gali reikðti, kad

pasàmonëje dël ávairiø prieþasèiø jis norëtø susirinkimà atidëti arba visai

atðaukti.

Antroji hipotezë sako, kad neásisàmoninti procesai vaidina þymiai

svaresná vaidmená formuojant màstymà ir elgesá, nei sàmoningi. Þmogus

daþnai neþino tikrøjø savo siekiø ir norø. Kad iðsiaiðkintø slaptus

siekius, Froidas sukûrë laisvø asociacijø metodà, t.y. tiriamasis kalba

viskà, kas jam ðauna á galvà, nesvarbu kokios keistos ar nesàmoningos

iðreikðtosios mintys bebûtø.

Tæsdamas tyrimus, Froidas sukûrë struktûriná þmogaus psichinio

gyvenimo organizacijos modelá. Jis iðskyrë tris pagrindines dalis: “id”

(arba “tai”), “ego” (arba “að”) ir “superego” (arba “aukðèiau negu að”).

“Id”- þmogiðkø troðkimø ðaltinis. Tai seksualiniai ir agresyvieji

troðkimai, besivadovaujantys pasitenkinimu ir norø ágyvendinimu nedelsiant.

”Ego”- sàmonë, reguliuojanti pirmojo ir treèiojo psichikos lygiø

konfliktà, kontroliuojanti “id” ir “superego”. Ji paklûsta realybës

dësniams ir ieðko galimybës patenkinti poreikius ir norus atsiþvelgdama á

iðorinius faktorius.

“Superego”- auklëjimo, socialiniø normø suformuotas psichikos lygis

(sàþinë), padedantis sàmonei tramdyti ir valdyti pasàmonës potraukius.

“Superego” formuojasi tëvø, kuriuos vaikas stebi, moralës pavyzdþiu. Ðtai

pavyzdys, kaip visos trys psichikos dalys veikia vienu metu. Sutikæs

gatvëje patrauklià moterá, vyriðkis gauna ið “id” seksualiná impulsà. Jo

“ego” ieðko galimybës realiai patenkinti norà, o “superego”- moraliniø

principø ir kaltës jausmo ásikûnijimas- sulaiko nuo agresyviø veiksmø.

Kai susidaro iðorinis pavojus þmogaus psichinei bûsenai (nerimas,

stresas), “ego” stengiasi sumaþinti pavojø ieðkodamas realaus, sàmoningo

problemos sprendimo arba iðkreipdamas situacijà. Toks reiðkinys þinomas

kaip apsauginiø mechanizmø veikimas.

Pagrindiniai apsauginiai mechanizmai yra šie:

1) Iðstûmimas (repression).Reiðkiasi kaip nesiderinanèiø su savimone

ir galinèiø pakenkti savigarbai potraukiø ir impulsø, t.p. jø sukeltø

emocijø bei atsiminimø uþmirðimas, arba perkëlimas ið sàmonës á pasàmonæ.

Skirtingai nuo paprasto uþmirðimo, yra motyvuotas, t.y. uþmirðtama tai, kas

nemalonu ir kelia kaltës pajautimà.

2) Perkëlimas (projection). Asmuo priskiria savo pojûèius kitiems

þmonëms. Uþuot pasakæs ”Að nekenèiu Dþordþo”, jis gali pasakyti “Dþordþas

nekenèia manæs”. “Ego” naudojasi ðiomis priemonëmis dël tø paèiø prieþasèiø

kaip iðstûmimo atveju. Minties apie neapykantà ásisàmoninimas, dažnai

žeidžiantis labiau nei pati neapykanta, sukelia toká nerimà ir pavojø, kad

þmogus nebegali normaliai gyventi.

3) Racionalizavimas (rationalization). Tikrosios prieþastys,

sukelianèios tam tikras mintis ar poelgius, kartais yra tokios

nepriimtinos, kad jas reikia pakeisti priimtinesnëmis. Pavyzdþiui, sunkiai

susitvarkantis su darbais, gali tikinti save ir kitus, kad grafikas

neatitinka realiø þmogaus galimybiø. Ið tikrøjø jam norisi, kad visas

kolektyvas dirbtø lëèiau ir blogiau, nes jis jauèiasi paþemintas.

4) Pakeitimas ( reaction formation ). Kai noro, jausmo ásisàmoninimas

sukelia þmogui baimæ ir diskomfortà, juos galima pakeisti prieðingais (

pyktá- dþiaugsmu, neapykantà- pakantumu ir pan.).

K.G.Jungas.

K.G. Jungas(1875- 1961)- ðveicarø psichologas, filosofas.Davë pradþià

gelmiø psichologijos krypèiai- analitinei psichologijai. 1907- 11 Z. Froido

mokinys ir bendradarbis.Froidistinëje psichikos sistemoje itin didelæ

reikðmæ teikë kolektyvinei pasàmonei, priskirdamas jai instinktus ir

archetipus (ankstesniø kartø mitus, simbolius ir vaizdinius ).

Nors K.G.Jungas pritarë daugeliui Z.Froido idëjø, taèiau jø nuomonës

iðsiskyrë principiniuose nesutarimuose. Jungas manë, kad elgesá lemia tiek

þmogaus norai, tikslai, tiek gyvenimo istorija. Jei Froidas tvirtino, kad

þmogus gyvena tik norais, tai Jungas manë, kad þmogus gyvena ir norais, ir

tikslais.

Þinomiausia Jungo “asmenybës teorijos” dalis- þmoniø skirstymas á

intravertus ir ekstravertus. Ekstravertai susikoncentravæ á iðoriná pasaulá

ir yra komunikabilesni. Intravertai orientuojasi á savo vidiná pasaulá,

subjektyvius pojûèius, yra uþdaresni. Abi ðios tendencijos dera vienoje

asmenybëje, taèiau viena jø dominuoja, nulemdama asmenybës tipà.Todël

vadovui svarbu þinoti, kad þmonës bendrauja su iðoriniu pasauliu taip, kaip

jiems patogiau, o tai reiðkia, kad su kiekvienu ið jø reikia elgtis

skirtingai.

A.Adleris.

A. Adleris (1870- 1937)- austrø gydytojas ir psichologas. 1902-11

Z.Froido bendradarbis. Atsisakæs Froido paþiûrø
individualios

psichologijos sistemà. Þmogaus veiklos stimulu laikë siekimà kompensuoti

nepilnavertiðkumo kompleksà.

Adleris manë, kad socialiniams þmogaus interesams ir norui vadovauti,

pirmauti reikëtø skirti daugiau dëmesio, nei tai darë Froidas. Jo sukurta

teorija kaip tik ir sukoncentruota á ðiuos aspektus .

Savo teorijoje Adleris árodinëja, kad noras pirmauti- pagrindinis

þmogaus noras.Pirmaavimà jis suprato ne kaip garbæ ar socialiná statusà, o

kaip kaþkà labai artimà potencialiø þmogaus galimybiø vystymui ir

realizavimui. Adleris pastebëjo, kad silpni vienoje veiklos srityje þmonës

daþnai jauèiasi nepilnaverèiai ir bando kompensuoti tuos trûkumus kita

veikla.Pavyzdþiui, G. Kaningemas (Kanningem) vaikystëje labai apdegë.

Norëdamas kompensuoti ðá trûkumà jis intensyviai treniravosi ir tapo þymiu

sprinteriu.

K.Horni, H.Salivanas ir E.Fromas.

K. Horni(1885-1952)-vokieèiø, amerikieèiø gydytoja, psichologë. Neurozes

laikë þmogaus elgesio apsaugos nuo prieðiðkos socialinës aplinkos forma .

H. Salivanas (1892- 1949)- amerikieèiø psichologas. Sukûrë asmeniniø

santykiø koncepcijà. Asmenybæ traktavo kaip þmogaus personifikacijø visumà.

E.Fromas (1900- 1980)- vokieèiø ir JAV filosofas, sociologas psichologas;

projekto sukurti sveikà visuomenæ psichoanalitinës socialinës ir

individualios terapijos pagrindu autorius.

Ðie psichologai taip pat pripaþino socialiniø aspektø svarbà

asmenybës teorijoje. Jie padarë svarbø ánaðà á þmogaus, ne tik kaip

biologinës, bet ir kaip á socialinës bûtybës, sampratà.

K. Horni (Horney) nustatë, kad vaiko baimës atsiranda dël blogø

santykiø su tëvais. Ji apraðë tø baimiø reiðkimosi vëlesniame bendravime

formas. Pavyzdþiui, vaikas, kuris vaikystëje buvo þeminamas, baudþiamas,

arba tas, kuris buvo pernelyg globojamas ir lepinamas, suaugæs gali

visokiais bûdais siekti aplinkiniø meilës ar valdžios.

H. Salivanas (Sullivan) tyrinëjo þmoniø santykius ir priëjo iðvadà,

kad asmenybë- tai tiesioginis tarpasmeniniø santykiø atspindys.

E.Fromas tyrë ryðius tarp psichiniø procesø ir socialiniø þmogaus

gyvenimo sàlygø. Jis teigë, kad kai kurie þmonës ar þmoniø grupës,

neturëdamos galimybiø patenkinti socialiniø poreikiø, tampa lyderiais-

maniakais. Kaip pavyzdá jis nagrinëjo situacijà hitlerinëje Vokietijoje.

Praktinës psichoanalizës teorijos iðvados.

Nors psichoanalizës teorija nepateikia konkreèiø problemos sprendimo

metodø, ji gali padëti vadovui suprasti pavaldinius. Ið ðios teorijos

vadovas supras, kad pavaldiniø elgesys ne visada yra logiðkas ir protingas,

kad elgesá ne visuomet galima apibendrinti griežtais ir tiksliais

terminais, kad žmonës ne visada supranta savuosius impulsus ir norus. Todël

vadovui reikëtø atsiþvelgti ir á galimus slaptus motyvus.

1. 2. Mokymosi teorija.

Ið dalies kaip atsakas psichoanalizës teorijos idëjoms, ið dalies dël

psichologijos mokslo vystymosi buvo sukurta mokymosi teorija- biheviorizmas-

antroji psichologijos mokykla. Jos atstovai- Dþ.Votsonas ir B.Skineris,

didelæ átakà turëjo I.Pavlovo darbai.

I.Pavlovas (1849- 1936) specializavosi sàlyginiø refleksø tyrimuose.

XX a. pr. sukûrë sàlyginiø refleksø teorijà, padëjusià tirti psichinius

procesus, nustatë refleksiniø aktø susidarymà ir persitvarkymà.

Dþ.Votsonas (Watson) pritaikë sàlyginio reflekso sampratà mokymosi

teorijoje. Jis teigë, kad visà elgesá galima apibûdinti stimulø ir reakcijø

terminais. Stimulas apibûdinamas kaip iðorinës aplinkos pasikeitimas, o

reakcija- kaip organizmo atsakas á tà pasikeitimà. Mokslininkas teigë, kad

tarp stimulo ir reakcijos egzistuoja ágimti ryðiai, todël, pasitelkus

sàlyginius refleksus, galima mokyti, taip sukuriant naujus ryðius tarp

konkreèiø stimulø ir reakcijø. Tvirtai ásitikinæs iðmokimo principø svarba

ir þmogaus apmokymo galimybe, Votsonas sakë: “ Duokite tuzinà sveikø vaikø,

leiskite juos auklëti pagal mano metodikà, ir að garantuoju, kad bet kurá

ið jø padarysiu, kuo panorësiu- daktaru, teisininku, menininku, komersantu,

net vagimi, visiðkai neatsiþvelgdamas á jø talentus, polinkius, siekius…”

B.Skineris (Skinner) praplëtë sàlyginiø refleksø teorijà. Jis nustatë

skirtumà tarp dviejø reakcijos tipø- automatiniø, atsirandanèiø dël

iðoriniø stimulø (seiliø iðsiskyrimas pamaèius maistà, rankos atitraukimas

nuo karðto daikto), ir operantiniø refleksø, kuriuos organizmas sukuria

savaime ( pradedanèio paþinti pasaulá vaiko ðliauþiojimas).

B.Skineris nustatë, kad operantines reakcijas galima sustiprinti

pagiriant ir susilpninti baudþiant. Ádomu, kad operantinis mokymas tæsiasi

ilgiau, jei skatinama ir giriama ne reguliariai, o kartas nuo karto.

B.Skinerio bandymai parodë, kaip plaèiai galima taikyti operantinio

reagavimo principus( pvz.: mokë balandþius þaisti stalo tenisà).

Praktinës mokymosi teorijos iðvados.

Terminas “mokymosi teorija” taikomas pirmiausia kalbant
elgesio

psichologijà. Skirtumas nuo pedagoginio supratimo yra tas, kad èia daugiau

analizuojami daugiau átakos asmeninës patirties formavimuisi turintys

faktai, tokie kaip ápratimas, ásidëmëjimas, paprasèiausiø refleksø

susidarymas ir pan.

Mokymo teorija organizacijoje pritaikoma efektyviau, nei

psichoanalizës teorija. Be to jos principai paprastesni, todël maþesnë

rizika, kad taikydami teorines þinias praktikoje, pabloginsime esamà

situacijà.

1. 3. Augimo teorija.

Treèioji asmenybës tyrinëjimø kryptis þinoma kaip “ treèioji jëga ”.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1989 žodžiai iš 3968 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.