TURINYS
ÁVADAS……………………………………………………………
……………………………….. 1
1 dalis. ASMENYBËS
SAMPRATA………………………………………………………. 2
1.1. Psichoanalizës
teorija……………………………………………………………
…………. 2
1.2. Mokymosi
teorija……………………………………………………………
……………….. 6
1.3. Augimo
teorija……………………………………………………………
………………….. 7
2 dalis. KITOS ASMENYBËS SAMPRATOS TEORIJOS
IR
FAKTORIAI………………………………………………………….
……………………….. 9
2.1. Lauko
teorija……………………………………………………………
…………………….. 9
2.2. Motyvacijos
teorija……………………………………………………………
…………….. 10
2.3. Savisuderinamumo
teorija……………………………………………………………
…… 10
2.4. Logika ir
kûryba…………………………………………………………….
……………….. 11
2.5. Intuicija ir
áproèiai…………………………………………………………..
………………. 12
2.6. Vertybiø
sistema……………………………………………………………
………………… 13
Ávadas
Menas valdyti þmones visuomet yra gyvybiðkai svarbus vadovams bet
kurioje veiklos srityje. Praeityje, kai buvo darbo jëgos perteklius ir
maþas nusiskundimø skaièius, vadovas galëdavo “laikyti po padu” daugiau
darbininkø ir atleisti nepatikusius. Ðiais laikais prityræ specialistai
tapo retenybë. Be to, labai padaugëjo skundø bei reikalavimø, kuriems
tenkinti firmos iðleidþia daugiau pinigø, nei kitiems veiklos objektams.
Dël visø ðiø faktoriø valdymo menas yra vienas pagrindiniø momentø
vertinant firmos konkurentabilumà ir vadovybës darbo efektyvumà.
Nors þmogus yra sudëtingesnis ir máslingesnis uþ bet kurá gamybiná
procesà, teorinis supratimas apie já labai menkas. Þmogaus atsakomøjø
reakcijø gama þymiai platesnë nei árengimø. Vienodi mechanizmai vienodomis
sàlygomis vienodai reaguoja á konkreèius poveikius, taèiau nëra dviejø
þmoniø, kurie, atsidûræ vienodose sàlygose, elgtøsi vienodai ( nors jø
patirtis ir bûtø identiðka).
Be to, þmogus reaguoja á tokius faktorius, kurie mums neþinomi, todël
jo negalima tiksliai apibûdinti. Lengva patikrinti, kaip dirba maðina,
þmogus gi gali nusiðypsoti, nors viduje tiesiog “verda” ið pykèio.
Nors psichologija- jauna disciplina, taèiau apie individualø màstymà
ir elgesá spëjo sukaupti nemaþa þiniø. Ji gali bûti naudinga vadovui,
kuriam bûtina suprasti þmones, su kuriais dirba. Pirmos ir antros ðio darbo
dalies tikslas- supaþindinti su kai kuriomis psichologijos mokyklomis,
teorijomis, koncepcijomis, labiausiai tinkanèiomis ðiuolaikiniam vadovui.
Þmogaus elgesio samprata leis vadovui bûti atidesniu þmonëms, padëti
darbuotojams patenkinti savo poreikius ir pasitarnauti organizacijai.
1dalis
Asmenybës samprata
Ðioje dalyje pateikiamos trys pagrindinës mokyklos: 1) psichoanalizës
teorija, 2) mokymosi teorija ir 3) augimo teorija.
1. 1. Psichoanalizës teorija
Vientisà ir iðsamiausià þmogaus asmenybës teorijà- psichoanalizës
teorijà- XX a. pradþioje sukûrë Z.Froidas (S.Freud), o jà iðvystë K.Jungas
(K.G.Jung), A.Adleris (A.Adler), K.Horni (K.Horney),
H.Salivanas(H.S.Sullivan) ir E.Fromas(E.Fromm).
Z.Froidas.
Z. Froidas( 1856- 1939)- austrø psichiatras ir psichologas, sukûræs
individo psichoseksualinio vystymosi teorijà, pasiûlæs laisvø asociacijø
metodà laikyti psichoanalitinës terapijos pagrindu.
Psichoanalizë pagrásta dviem pagrindinëmis hipotezëmis.Pirmosios esmë
ta, kad kiekvienas psichologinis reiðkinys turi konkreèià prieþastá.
Froidas árodinëjo, kad sapnø turinys, nors daþnai atrodo nieko bendro su
realybe neturintis, yra sàlygojamas nesàmoningø þmogaus impulsø ir norø.
Jei gerbiantis virðininkà darbuotojas sapne mato já, atleistà ið pareigø,
tai pagal Froido teorijà gali reikðti, kad ið tikrøjø virðininkas nëra
pavaldiniui malonus.
Kalbos, raðymo, atminties klaidas (“ Freudian slips”) Z.Froidas
laikë
ne atsitiktiniais nesusipratimais, o neásisàmonintø siekiø ir troðkimø
liudijimu. Jei susirinkimo pirmininkas suklys ir pasakys: ” man labai
nemalonu jus, susirinkusius èia, matyti…”- tai gali reikðti, kad
pasàmonëje dël ávairiø prieþasèiø jis norëtø susirinkimà atidëti arba visai
atðaukti.
Antroji hipotezë sako, kad neásisàmoninti procesai vaidina þymiai
svaresná vaidmená formuojant màstymà ir elgesá, nei sàmoningi. Þmogus
daþnai neþino tikrøjø savo siekiø ir norø. Kad iðsiaiðkintø slaptus
siekius, Froidas sukûrë laisvø asociacijø metodà, t.y. tiriamasis kalba
viskà, kas jam ðauna á galvà, nesvarbu kokios keistos ar nesàmoningos
iðreikðtosios mintys bebûtø.
Tæsdamas tyrimus, Froidas sukûrë struktûriná þmogaus psichinio
gyvenimo organizacijos modelá. Jis iðskyrë tris pagrindines dalis: “id”
(arba “tai”), “ego” (arba “að”) ir “superego” (arba “aukðèiau negu að”).
“Id”- þmogiðkø troðkimø ðaltinis. Tai seksualiniai ir agresyvieji
troðkimai, besivadovaujantys pasitenkinimu ir norø ágyvendinimu nedelsiant.
”Ego”- sàmonë, reguliuojanti pirmojo ir treèiojo psichikos lygiø
konfliktà, kontroliuojanti “id” ir “superego”. Ji paklûsta realybës
dësniams ir ieðko galimybës patenkinti poreikius ir norus atsiþvelgdama á
iðorinius faktorius.
“Superego”- auklëjimo, socialiniø normø suformuotas psichikos lygis
(sàþinë), padedantis sàmonei tramdyti ir valdyti pasàmonës potraukius.
“Superego” formuojasi tëvø, kuriuos vaikas stebi, moralës pavyzdþiu. Ðtai
pavyzdys, kaip visos trys psichikos dalys veikia vienu metu. Sutikæs
gatvëje patrauklià moterá, vyriðkis gauna ið “id” seksualiná impulsà. Jo
“ego” ieðko galimybës realiai patenkinti norà, o “superego”- moraliniø
principø ir kaltës jausmo ásikûnijimas- sulaiko nuo agresyviø veiksmø.
Kai susidaro iðorinis pavojus þmogaus psichinei bûsenai (nerimas,
stresas), “ego” stengiasi sumaþinti pavojø ieðkodamas realaus, sàmoningo
problemos sprendimo arba iðkreipdamas situacijà. Toks reiðkinys þinomas
kaip apsauginiø mechanizmø veikimas.
Pagrindiniai apsauginiai mechanizmai yra šie:
1) Iðstûmimas (repression).Reiðkiasi kaip nesiderinanèiø su savimone
ir galinèiø pakenkti savigarbai potraukiø ir impulsø, t.p. jø sukeltø
emocijø bei atsiminimø uþmirðimas, arba perkëlimas ið sàmonës á pasàmonæ.
Skirtingai nuo paprasto uþmirðimo, yra motyvuotas, t.y. uþmirðtama tai, kas
nemalonu ir kelia kaltës pajautimà.
2) Perkëlimas (projection). Asmuo priskiria savo pojûèius kitiems
þmonëms. Uþuot pasakæs ”Að nekenèiu Dþordþo”, jis gali pasakyti “Dþordþas
nekenèia manæs”. “Ego” naudojasi ðiomis priemonëmis dël tø paèiø prieþasèiø
kaip iðstûmimo atveju. Minties apie neapykantà ásisàmoninimas, dažnai
žeidžiantis labiau nei pati neapykanta, sukelia toká nerimà ir pavojø, kad
þmogus nebegali normaliai gyventi.
3) Racionalizavimas (rationalization). Tikrosios prieþastys,
sukelianèios tam tikras mintis ar poelgius, kartais yra tokios
nepriimtinos, kad jas reikia pakeisti priimtinesnëmis. Pavyzdþiui, sunkiai
susitvarkantis su darbais, gali tikinti save ir kitus, kad grafikas
neatitinka realiø þmogaus galimybiø. Ið tikrøjø jam norisi, kad visas
kolektyvas dirbtø lëèiau ir blogiau, nes jis jauèiasi paþemintas.
4) Pakeitimas ( reaction formation ). Kai noro, jausmo ásisàmoninimas
sukelia þmogui baimæ ir diskomfortà, juos galima pakeisti prieðingais (
pyktá- dþiaugsmu, neapykantà- pakantumu ir pan.).
K.G.Jungas.
K.G. Jungas(1875- 1961)- ðveicarø psichologas, filosofas.Davë pradþià
gelmiø psichologijos krypèiai- analitinei psichologijai. 1907- 11 Z. Froido
mokinys ir bendradarbis.Froidistinëje psichikos sistemoje itin didelæ
reikðmæ teikë kolektyvinei pasàmonei, priskirdamas jai instinktus ir
archetipus (ankstesniø kartø mitus, simbolius ir vaizdinius ).
Nors K.G.Jungas pritarë daugeliui Z.Froido idëjø, taèiau jø nuomonës
iðsiskyrë principiniuose nesutarimuose. Jungas manë, kad elgesá lemia tiek
þmogaus norai, tikslai, tiek gyvenimo istorija. Jei Froidas tvirtino, kad
þmogus gyvena tik norais, tai Jungas manë, kad þmogus gyvena ir norais, ir
tikslais.
Þinomiausia Jungo “asmenybës teorijos” dalis- þmoniø skirstymas á
intravertus ir ekstravertus. Ekstravertai susikoncentravæ á iðoriná pasaulá
ir yra komunikabilesni. Intravertai orientuojasi á savo vidiná pasaulá,
subjektyvius pojûèius, yra uþdaresni. Abi ðios tendencijos dera vienoje
asmenybëje, taèiau viena jø dominuoja, nulemdama asmenybës tipà.Todël
vadovui svarbu þinoti, kad þmonës bendrauja su iðoriniu pasauliu taip, kaip
jiems patogiau, o tai reiðkia, kad su kiekvienu ið jø reikia elgtis
skirtingai.
A.Adleris.
A. Adleris (1870- 1937)- austrø gydytojas ir psichologas. 1902-11