Asmenybes samprata
5 (100%) 1 vote

Asmenybes samprata

TURINYS

ÁVADAS……………………………………………………………

……………………………….. 1

1 dalis. ASMENYBËS

SAMPRATA………………………………………………………. 2

1.1. Psichoanalizës

teorija……………………………………………………………

…………. 2

1.2. Mokymosi

teorija……………………………………………………………

……………….. 6

1.3. Augimo

teorija……………………………………………………………

………………….. 7

2 dalis. KITOS ASMENYBËS SAMPRATOS TEORIJOS

IR

FAKTORIAI………………………………………………………….

……………………….. 9

2.1. Lauko

teorija……………………………………………………………

…………………….. 9

2.2. Motyvacijos

teorija……………………………………………………………

…………….. 10

2.3. Savisuderinamumo

teorija……………………………………………………………

…… 10

2.4. Logika ir

kûryba…………………………………………………………….

……………….. 11

2.5. Intuicija ir

áproèiai…………………………………………………………..

………………. 12

2.6. Vertybiø

sistema……………………………………………………………

………………… 13

Ávadas

Menas valdyti þmones visuomet yra gyvybiðkai svarbus vadovams bet

kurioje veiklos srityje. Praeityje, kai buvo darbo jëgos perteklius ir

maþas nusiskundimø skaièius, vadovas galëdavo “laikyti po padu” daugiau

darbininkø ir atleisti nepatikusius. Ðiais laikais prityræ specialistai

tapo retenybë. Be to, labai padaugëjo skundø bei reikalavimø, kuriems

tenkinti firmos iðleidþia daugiau pinigø, nei kitiems veiklos objektams.

Dël visø ðiø faktoriø valdymo menas yra vienas pagrindiniø momentø

vertinant firmos konkurentabilumà ir vadovybës darbo efektyvumà.

Nors þmogus yra sudëtingesnis ir máslingesnis uþ bet kurá gamybiná

procesà, teorinis supratimas apie já labai menkas. Þmogaus atsakomøjø

reakcijø gama þymiai platesnë nei árengimø. Vienodi mechanizmai vienodomis

sàlygomis vienodai reaguoja á konkreèius poveikius, taèiau nëra dviejø

þmoniø, kurie, atsidûræ vienodose sàlygose, elgtøsi vienodai ( nors jø

patirtis ir bûtø identiðka).

Be to, þmogus reaguoja á tokius faktorius, kurie mums neþinomi, todël

jo negalima tiksliai apibûdinti. Lengva patikrinti, kaip dirba maðina,

þmogus gi gali nusiðypsoti, nors viduje tiesiog “verda” ið pykèio.

Nors psichologija- jauna disciplina, taèiau apie individualø màstymà

ir elgesá spëjo sukaupti nemaþa þiniø. Ji gali bûti naudinga vadovui,

kuriam bûtina suprasti þmones, su kuriais dirba. Pirmos ir antros ðio darbo

dalies tikslas- supaþindinti su kai kuriomis psichologijos mokyklomis,

teorijomis, koncepcijomis, labiausiai tinkanèiomis ðiuolaikiniam vadovui.

Þmogaus elgesio samprata leis vadovui bûti atidesniu þmonëms, padëti

darbuotojams patenkinti savo poreikius ir pasitarnauti organizacijai.

1dalis

Asmenybës samprata

Ðioje dalyje pateikiamos trys pagrindinës mokyklos: 1) psichoanalizës

teorija, 2) mokymosi teorija ir 3) augimo teorija.

1. 1. Psichoanalizës teorija

Vientisà ir iðsamiausià þmogaus asmenybës teorijà- psichoanalizës

teorijà- XX a. pradþioje sukûrë Z.Froidas (S.Freud), o jà iðvystë K.Jungas

(K.G.Jung), A.Adleris (A.Adler), K.Horni (K.Horney),

H.Salivanas(H.S.Sullivan) ir E.Fromas(E.Fromm).

Z.Froidas.

Z. Froidas( 1856- 1939)- austrø psichiatras ir psichologas, sukûræs

individo psichoseksualinio vystymosi teorijà, pasiûlæs laisvø asociacijø

metodà laikyti psichoanalitinës terapijos pagrindu.

Psichoanalizë pagrásta dviem pagrindinëmis hipotezëmis.Pirmosios esmë

ta, kad kiekvienas psichologinis reiðkinys turi konkreèià prieþastá.

Froidas árodinëjo, kad sapnø turinys, nors daþnai atrodo nieko bendro su

realybe neturintis, yra sàlygojamas nesàmoningø þmogaus impulsø ir norø.

Jei gerbiantis virðininkà darbuotojas sapne mato já, atleistà ið pareigø,

tai pagal Froido teorijà gali reikðti, kad ið tikrøjø virðininkas nëra

pavaldiniui malonus.

Kalbos, raðymo, atminties klaidas (“ Freudian slips”) Z.Froidas
laikë

ne atsitiktiniais nesusipratimais, o neásisàmonintø siekiø ir troðkimø

liudijimu. Jei susirinkimo pirmininkas suklys ir pasakys: ” man labai

nemalonu jus, susirinkusius èia, matyti…”- tai gali reikðti, kad

pasàmonëje dël ávairiø prieþasèiø jis norëtø susirinkimà atidëti arba visai

atðaukti.

Antroji hipotezë sako, kad neásisàmoninti procesai vaidina þymiai

svaresná vaidmená formuojant màstymà ir elgesá, nei sàmoningi. Þmogus

daþnai neþino tikrøjø savo siekiø ir norø. Kad iðsiaiðkintø slaptus

siekius, Froidas sukûrë laisvø asociacijø metodà, t.y. tiriamasis kalba

viskà, kas jam ðauna á galvà, nesvarbu kokios keistos ar nesàmoningos

iðreikðtosios mintys bebûtø.

Tæsdamas tyrimus, Froidas sukûrë struktûriná þmogaus psichinio

gyvenimo organizacijos modelá. Jis iðskyrë tris pagrindines dalis: “id”

(arba “tai”), “ego” (arba “að”) ir “superego” (arba “aukðèiau negu að”).

“Id”- þmogiðkø troðkimø ðaltinis. Tai seksualiniai ir agresyvieji

troðkimai, besivadovaujantys pasitenkinimu ir norø ágyvendinimu nedelsiant.

”Ego”- sàmonë, reguliuojanti pirmojo ir treèiojo psichikos lygiø

konfliktà, kontroliuojanti “id” ir “superego”. Ji paklûsta realybës

dësniams ir ieðko galimybës patenkinti poreikius ir norus atsiþvelgdama á

iðorinius faktorius.

“Superego”- auklëjimo, socialiniø normø suformuotas psichikos lygis

(sàþinë), padedantis sàmonei tramdyti ir valdyti pasàmonës potraukius.

“Superego” formuojasi tëvø, kuriuos vaikas stebi, moralës pavyzdþiu. Ðtai

pavyzdys, kaip visos trys psichikos dalys veikia vienu metu. Sutikæs

gatvëje patrauklià moterá, vyriðkis gauna ið “id” seksualiná impulsà. Jo

“ego” ieðko galimybës realiai patenkinti norà, o “superego”- moraliniø

principø ir kaltës jausmo ásikûnijimas- sulaiko nuo agresyviø veiksmø.

Kai susidaro iðorinis pavojus þmogaus psichinei bûsenai (nerimas,

stresas), “ego” stengiasi sumaþinti pavojø ieðkodamas realaus, sàmoningo

problemos sprendimo arba iðkreipdamas situacijà. Toks reiðkinys þinomas

kaip apsauginiø mechanizmø veikimas.

Pagrindiniai apsauginiai mechanizmai yra šie:

1) Iðstûmimas (repression).Reiðkiasi kaip nesiderinanèiø su savimone

ir galinèiø pakenkti savigarbai potraukiø ir impulsø, t.p. jø sukeltø

emocijø bei atsiminimø uþmirðimas, arba perkëlimas ið sàmonës á pasàmonæ.

Skirtingai nuo paprasto uþmirðimo, yra motyvuotas, t.y. uþmirðtama tai, kas

nemalonu ir kelia kaltës pajautimà.

2) Perkëlimas (projection). Asmuo priskiria savo pojûèius kitiems

þmonëms. Uþuot pasakæs ”Að nekenèiu Dþordþo”, jis gali pasakyti “Dþordþas

nekenèia manæs”. “Ego” naudojasi ðiomis priemonëmis dël tø paèiø prieþasèiø

kaip iðstûmimo atveju. Minties apie neapykantà ásisàmoninimas, dažnai

žeidžiantis labiau nei pati neapykanta, sukelia toká nerimà ir pavojø, kad

þmogus nebegali normaliai gyventi.

3) Racionalizavimas (rationalization). Tikrosios prieþastys,

sukelianèios tam tikras mintis ar poelgius, kartais yra tokios

nepriimtinos, kad jas reikia pakeisti priimtinesnëmis. Pavyzdþiui, sunkiai

susitvarkantis su darbais, gali tikinti save ir kitus, kad grafikas

neatitinka realiø þmogaus galimybiø. Ið tikrøjø jam norisi, kad visas

kolektyvas dirbtø lëèiau ir blogiau, nes jis jauèiasi paþemintas.

4) Pakeitimas ( reaction formation ). Kai noro, jausmo ásisàmoninimas

sukelia þmogui baimæ ir diskomfortà, juos galima pakeisti prieðingais (

pyktá- dþiaugsmu, neapykantà- pakantumu ir pan.).

K.G.Jungas.

K.G. Jungas(1875- 1961)- ðveicarø psichologas, filosofas.Davë pradþià

gelmiø psichologijos krypèiai- analitinei psichologijai. 1907- 11 Z. Froido

mokinys ir bendradarbis.Froidistinëje psichikos sistemoje itin didelæ

reikðmæ teikë kolektyvinei pasàmonei, priskirdamas jai instinktus ir

archetipus (ankstesniø kartø mitus, simbolius ir vaizdinius ).

Nors K.G.Jungas pritarë daugeliui Z.Froido idëjø, taèiau jø nuomonës

iðsiskyrë principiniuose nesutarimuose. Jungas manë, kad elgesá lemia tiek

þmogaus norai, tikslai, tiek gyvenimo istorija. Jei Froidas tvirtino, kad

þmogus gyvena tik norais, tai Jungas manë, kad þmogus gyvena ir norais, ir

tikslais.

Þinomiausia Jungo “asmenybës teorijos” dalis- þmoniø skirstymas á

intravertus ir ekstravertus. Ekstravertai susikoncentravæ á iðoriná pasaulá

ir yra komunikabilesni. Intravertai orientuojasi á savo vidiná pasaulá,

subjektyvius pojûèius, yra uþdaresni. Abi ðios tendencijos dera vienoje

asmenybëje, taèiau viena jø dominuoja, nulemdama asmenybës tipà.Todël

vadovui svarbu þinoti, kad þmonës bendrauja su iðoriniu pasauliu taip, kaip

jiems patogiau, o tai reiðkia, kad su kiekvienu ið jø reikia elgtis

skirtingai.

A.Adleris.

A. Adleris (1870- 1937)- austrø gydytojas ir psichologas. 1902-11

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1196 žodžiai iš 3968 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.