Asmenybės struktūros supratimas
5 (100%) 1 vote

Asmenybės struktūros supratimas

Psichologijos referatas

Asmenybės struktūros supratimas.

Asmenybės vystymosi problemos

Turinys

1. Įvadas 3

2. Situacija 3

3. Psichodinaminė Z.Froido (S.Freud) asmenybės teorija 4

4. Karlo Gustavo Jungo (C. G. Jung) analinė asmenybės teorija 6

5. Alfredo Adlerio (A.Adler) individualioji asmenybės teorija 9

6. Eriko Berne (E.Berne) transakcinės analizės teorija 11

7. Išvados 15

8. Literatūros sąrašas 16

1. Įvadas

Visi turime teigiamų savybių ir trūkumų, skirtingai elgiamės su įvairiais žmonėmis. Kodėl turime kitaip elgtis su vaikais? Turime išnaudoti savo stipriąsias puses ir stengtis patobulinti silpnąsias. Kad geriau suprastume savo vaikus, visada turime pasitarti su mumyse pačiuose tebegyvenančiu vaiku ir prisiminti, kaip jautėmės būdami maži. Liūdna, kad bendraudami su savo vaikais lengvai pamirštame, kokie jie yra lengvai pažeidžiami, nepatyrę, nesuaugę, ir per dažnai reaguojame kaip suaugę žmonės. Neginčytinas tik vienas dalykas: meilė, kurią rodo tėvai, vaiko vystymuisi svarbiausia. Nesivaržykime savo vaikų, kuo dažniau, kuo įvairesniais būdais parodykime, kad juos mylime. Meilės niekada nebūna per daug. Kalbant apie visa kita, būti tėvais reiškia nuolat mokytis. Kad galėtų atitikti vaiko poreikius skirtingais jo augimo etapais, tėvai turi nuolat skaityti, galvoti, aptarti įvairius klausymus su kitais tėvais bei lavinti savo vaiką efektyviais, mokslu pagrįstais metodais. Nepamirškime, kad vaikai yra mūsų pačių veidrodis.

Situacija

Jonukas antros klasės mokinys. Trečias vaikas šeimoje. Turi vyresnius brolį ir seserį. Metų skirtumas tarp vyresniojo brolio ir jo – 6 metai. Šeima pilna. Tėvas neturi laiko šeimai. Dirba. Vaikus mato tik miegančius.

Vaikai darželio nelankė. Turėjo ateinančią auklę. Jonukas nuo pat pirmos klasės turėjo pagalbininkę studentę, kuri padeda ruošti pamokas.

Jonukas neturi jokių įsipareigojimų, nes už jį viską padaro mama arba auklė. Mama nedirba.

Po pamokų Jonuko laukia pietūs. Pavalgęs pietus Jonukas nesusiplauna indų. Kiekvieną kartą ima vis švarius indus. Po to jis ruošia pamokas. Su mama Jonukas bendrauja ryte ir per pietus. Po pamokų ruošos, Jonukas sėda prie kompiuterio. Jonukas susitinka su savo bendraamžiais tik mokykloje. Pas jį draugai neateina į svečius, pats irgi niekur neina. Kadangi brolis su seserimi vyresni, jų veikla įvairi, lanko būrelius, laiko su Jonuku bendrauti praktiškai neturi.

Mama jam anksti liepia eiti miegoti. Jis ožiuojasi, mama įkalbinėja Jonuką, pažada jam, jei užmigs gretai, tai ką nors nupirks…

Kad mama sudėtų mokyklinius reikmenis, Jonukas apsimeta labai išsiblaškiusiu arba pavargusiu.

Mokykloje Jonukas sėdi trečiame suole prie lango su berniuku. Pamokų metu Jonukas nuolat kelia ranką, jei mokytoja jo nepaklausia, atsakymą pasako garsiai. Gali ateiti ir prie mokytojos stalo, parodyti ką padaręs. Mokytojai padarius klaidą, ne taip ką pasakius, jis pastebi, pastabas reiškia garsiai. Mokytoja susierzina, pyksta, nes jo elgesį tiktų pavadinti priekabiavimu.

Klasės vaikai jo nemėgsta. Jonukas nori sėdėti vienas. Suole sėdi užėmęs 2/3 erdvės. Dažnai nesutinka su mokytojos pastabomis dėl rašymo, skaičiavimo ir priekaištauja jai, sakydamas, kad jį neteisingai, klaidingai vertina.

Psichodinaminė Z.Froido (S.Freud) asmenybės teorija

Pasak Z.Froido asmenybės modelį, asmenybėje gyvena sąmonės ir pasąmonės sluoksniuose. Jo nuomone žmogaus elgesys labai priklauso nuo pasąmonės, o ne nuo sąmonės. Vaiko, suaugusiojo elgesys tam tikru momentu priklauso nuo dviejų poreikių: gyvybės (arba sekso) ir agresijos (arba mirties). Taigi žmogaus elgesį lemia pasąmonė, kurios žmogus negali kontroliuoti ir dažnai net nesuvokia jos turinio. Žmogaus psichikoje Froidas išskyrė tris lygius.

ID apima įgimtus ir paveldėtus psichikos bruožus, tai tarsi instinktų energijos rezervuaras, iš kurio aprūpinamos kitos sritys. Taigi Jonuko ID yra chaotiškas ir veikia iracionaliai. Čia kyla pirminiai motyvai ir impulsai, daugiausia lytiniai ir agresyvūs. Savo agresyvumą Jonukas užslopina namuose, tačiau mokykloje jo agresyvumas išsiveržia į išorę amžinu konfliktu su mokytoja. Jonukas nori, kad jo užgaidos būtų patenkinamos tučtuojau ir visiškai nesvarbu, kokios bus pasekmės. Jonukas pamokos metu nuolat kelia ranką, žinodamas ar nežinodamas atsakymo. O jei mokytoja jo nepaklausia, jis garsiai atsako visai klasei. Jonukui nesvarbu ar tikslo pasiekimui naudojamos moraliai priimtinos normos. Jonuko ID svarbu tik patenkinti poreikius ir patirti pasitenkinimą. Jonukas siekia malonumo, patiriant pasitenkinimą ir išvengiant nepasitenkinimo (jo norai ir užgaidos visada būna patenkinami mamos).

Jonuko ID stengiasi pašalinti visus jaudinimus ir grįžti į ramybės būseną.

EGO. Žmogus ilgai neišgyventų, jei jo elgesiui vadovautų ID. Norint išgyventi, negalima elgtis remiantis fantazijomis ar pasiduoti staigiems impulsams, reikia išmokti veikti realybėje. EGO – tai tarpinė grandis tarp ID ir SUPEREGO. Jonukui susiduriant su išoriniu pasauliu, savo instinktyvius poreikius reikia suorganizuoti taip, kad juos būtų galima bent jau išreikšti. Jonuko EGO nereikia daryti nieko kita, tik siekti naudos ir vengti žalos. Vaikas pradėdamas ką nors
daryti, turi išmokti atsižvelgti į realybę. Jonukas nesugeba įvertinti realios situacijos, pastoviai nesutaria su mokytoja dėl klaidų, moko mokytoją kaip reikia dirbti. Jonukas nesugeba įvertinti savo galimybių. Jonuko EGO nėra galutinai susiformavęs, kuris turėtų sutramdyti staigų impulsą, atsižvelgiant į realybę. EGO formuojasi, kai ID suvokia kliūtis, su kuriomis gali susidurti išoriniame pasaulyje. Jonukas reikalauja, kad būtų patenkinami visi norai, bet kokiomis priemonėmis. Čia Jonuko ID atstovauja nevaldomoms aistroms, o EGO – snaudžia.

Tėvas retai būna namuose, tačiau, kai sugrįžta, kelia reikalavimus neatsižvelgdamas į tuometinį šeimos klimatą. Mama ilgai nemačiusi tėvo, jam pataikauja. Matydama tokį tėvų elgesį, Jonukas bando šitaip elgtis ir mokykloje. Reikalauja iš mokytojos paklusnumo ir atsidavimo jam.

Z.Froido nuomone, SUPEREGO atsiranda vaikystėje. Kai vaikai pavydi vienam iš tėvų dėmesio ir meilės. Kadangi tėvas pasirodo retai, tai Jonukas pavydi tėvui motinos meilės. Jonukui kelia nerimą tas pavydas ir pyktis, kurį jaučia tėvui. Norėdamas apsisaugoti nuo pavojingų impulsų, kuriuos jaučia tuo metu, Jonukas perėmė tėvų vertybes ir vertinimus (kokie santykiai namuose su artimaisiais, tokie santykiai mokykloje su mokytoja ir klasės draugais).

Mokėjimas spręsti gyvenimo problemas, priklauso nuo mūsų psichinės pusiausvyros, kuri priklauso nuo EGO sugebėjimo vykdyti visus jam keliamus reikalavimus. EGO yra vykdančioji dalis, kuri turi, tarnauti trims „baisuoliams“ – ID, REALYBĖ ir SUPEREGO. EGO turi vykdyti biologinius ID reikalavimus, bet tokiu būdu, kuris pirma atitinka realybę, antra neprieštarauja SUPEREGO įsitikinimams. Tai yra sunkus uždavinys, tuo labiau, pasak Z.Froido, EGO yra silpnas – jis neturi savo energijos, ją gauna iš ID, todėl EGO dažnai jaučia nerimą, baimę, kad gali neįtikti vienam iš trijų savo „baisuolių“. Todėl EGO visada gali jausti „realų nerimą“ dėl išorinio pasaulio pavojų. Jonukas nėra tikras dėl tėvų santykių ir jų ateities. Jis gal būt mano, kad yra kaltas dėl tėčio nebuvimo namuose. Jonukas nesupranta, kad tėtis materialiai aprūpina šeimą, nes realybėje mato, kad tik mama juo rūpinasi. Jonuko SUPEREGO svarbiausias uždavinys, savikritika, ji vadovaujasi tėvų įdiegtais idealais, kurie atspindi visuomenės vertybių bei moralės normas. Jonukas turi abu tėvus, tačiau jo šeima nėra normali. Jonukas nemato normalių bendravimo santykių tarp tėčio ir mamos, todėl jis nemoka bendrauti su savo klasės draugais.

Instinktai – tai vienintelis šaltinis, teikiantis energiją žmogaus veiksmams, kai psichika aprūpinta energija, organizmas verčiamas siekti tikslo. Manoma, kad instinkto šaltinis yra fiziologinis, o ne psichologinis. Sužadintas instinktas atsiranda psichikoje.

Instinkto tikslas – tai veiksmas, kuris panaikina vidinę įtampą ir kuriuo siekiama instinktą patenkinti. Jonuko mama rūpinasi, kad jos sūnus būtų pavalgęs. Jam grįžus iš mokyklos, pietūs jau būna paruošti. Netgi einant miegoti Jonukas reikalauja mamos skanumynų. Jonuko gyvybinių instinktų patenkinimo objektas nukreiptas į mamą, nes ji vienintelė patenkina Jonuko visas užgaidas. Tačiau kaip Froidas teigė, instinktų patenkinimo objektas gali keistis, priklausomai nuo to, kaip arba per ką instinktas pasiekia savo tikslą.

EROS tikslas – pakelti gyvenimą į aukštesnį lygį ir jį pratęsti, o THANATOS tikslas – siekia grąžinti subjektą į pirmykštę, neorganinę būseną, t.y. siekia sunaikinti gyvybę organizme. Mirties instinktas išeina į išorinį pasaulį kaip agresyvumo ir destrukcijos instinktas.

EROS – gėris, THANATA – blogis. Yra pašalinis poveikis, kuris nusprendžia, kas bus pavadinta geru ar blogu.

Kadangi to neužtikrina asmens jausmai, jis turi turėti motyvą, kad paklustų tai pašalinei įtakai. Tas motyvas lengvai randamas Jonuko bejėgiškume ir priklausomybėje nuo kitų žmonių (mama, iš dalie tėtis, brolis sesuo, mokytoja) ir tai galima pavadinti baime prarasti meilę. Tėvas retai pasirodo namuose, o jeigu ir mama paliks jį?… Jei jis praras mamos meilę, nuo kurios yra priklausomas, jis praranda ir apsaugą nuo įvairių galimų pavojų. Jis bijo, kad stipresnis asmuo panaudos jėgą bausmei prieš jį. Jonuko agresyvumą iš dalies lemia kiekis baudžiamosios agresijos, kurios jis tikisi iš savo tėvo.

Gyvenimo ir mirties instinktai visada reiškiasi kartu, yra susiję ir pasirodo įvairiomis proporcijomis, ir todėl tampa mums neatpažįstami.

Nei tenkinant materialius poreikius, nei gerinant Jonuko gyvenimo sąlygas, negalima pakeisti agresyvumo lygio.

Jonukas šeimoje yra lepinamas mamos, taip ir tėvo, kuris retai mato savo jaunėlį sūnų. Švelnus ir nuolaidžiaujantis tėvas yra pernelyg žiauraus SUPEREGO formavimosi priežastis, nes veikiamas tos meilės, vaikas negali išreikšti savo agresyvumo, kaip tik nukreipti jį į vidų (savęs naikinimo mechanizmas). Tačiau galimas ir toks variantas – Jonukas nepatyręs tėvų meilės, įtampos tarp EGO ir SUPEREGO neturi, visas jo agresyvumas nukreipiamas į išorę (mokytoją, klasės draugus).

Pagal amžių Jonukas turėtų būti latentinėje fazėje. Tačiau elgesyje atsispindi oralinės, analinės, falinės stadijų liekanos. Gal būt oralinėje stadijoje Jonukas patyrė frustraciją bei nerimą. Norimas
(pvz., čiulptukas) galėjo būti nepaduotas tuo momentu, kai Jonukas jo norėjo. Kadangi Jonuką prižiūrėjo ateinanti į namus auklė. Tikriausiai Jonukas turėjo laukti, nerimauti, kol auklė patenkins jo norus. Tėvai Jonukui perdavė tam tikrai visuomenei būdingus kultūros reikalavimus, kad gyvenime yra ir frustracijų, ir malonumų, turėjo išmokti nemalonias situacijas spręsti tam tikrais būdais (Jonukas neišlaukdavo, kol mokytoja jį pakvies atsakinėti). Kitas nemalonus jausmas Jonukui išliko – nerimas. Jonukas galėjo nerimauti, kad norimu metu nėra trokštamo objekto (mamos), nes šalia būdavo auklė. Nerimo šaltiniai yra ir suvokimas, kad motina nebūna su juo arba tėvą retai mato. Jonuko poreikiai oralinėje stadijoje buvo ignoruojami, todėl nemalonioje situacijoje Jonukas valgo, daug kalba, šaukia.

Analinėje stadijoje turėjo susiformuoti Jonuko tokie svarbūs bruožai, kaip užsispyrimas, taupumas, tvarkingumas. Tačiau gal būt su Jonuku buvo elgiamasi itin griežtai, todėl Jonukas yra smulkmeniškas (kabinasi prie mokytojos nepadėto taško, ar neteisingai parašytos raidės).

Jonukas yra įsitempęs, neorganizuotas, netvarkingas (pats nesusiplauna indų, kiekvieną kartą ima vis švarų indą…).

Falinės stadijos periode sūnus trokšta motinos ir laiko tėvą grėsmingu konkurentu (mama mažai bendrauja su Jonuku). Jonukas turėjo išgyventi EDIPO kompleksą, kastracijos baimę. Kastracijos nerimas išstumia lytinį potraukį motinai, kartu ir priešiškumą tėvui. To pasekmė – identifikavimas su tėvu. Tiktai klausimas, kokius gi tėvo bruožus Jonukas identifikavo? Manau, kad šioje stadijoje EDIPO komplekso problema liko neišspręsta, todėl ateityje Jonukui gali kilti problemų bendraujant su vyresniais.

Taigi Jonukas pagal savo amžių turėtų būti latentinėje stadijoje. Šioje stadijoje vaikų seksualumą stipriau slopina socialinė ir kultūrinė veikla.

Edipiškas Jonuko varžybas gali pakeisti rungtyniavimas mokykloje arba sporto aikštelėje, seksualinį smalsumą – noras pažinti, žinoti. Tačiau Jonukas nelanko jokių būrelių. Mama neleidžia atsivesti draugų, nei jam pačiam kurs nors eiti. Todėl Jonukas neįgis įvairių socialinių ir pažinimo įgūdžių. Juk šiame periode vaikai įsisąmonina naujus bendravimo sugebėjimus, kultūrines vertybes, nes jį supantis pasaulis gerokai išsiplečia. Vaikas bendrauja nebe tik su savo šeimos nariais, bet ir su mokytojais, kaimynais, bendraamžiais ir kt. O Jonukas „bendrauja“ tik su ateinančia studente…

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 2062 žodžiai iš 6668 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.