Asmenybės struktūros supratimas
5 (100%) 1 vote

Asmenybės struktūros supratimas

112131415161

Psichologijos referatas

Asmenybės struktūros supratimas.

Asmenybės vystymosi problemos

Turinys

1. Įvadas 3

2. Situacija 3

3. Psichodinaminė Z.Froido (S.Freud) asmenybės teorija 4

4. Karlo Gustavo Jungo (C. G. Jung) analinė asmenybės teorija 6

5. Alfredo Adlerio (A.Adler) individualioji asmenybės teorija 9

6. Eriko Berne (E.Berne) transakcinės analizės teorija 11

7. Išvados 15

8. Literatūros sąrašas 16

1. Įvadas

Visi turime teigiamų savybių ir trūkumų, skirtingai elgiamės su įvairiais žmonėmis. Kodėl turime kitaip elgtis su vaikais? Turime išnaudoti savo stipriąsias puses ir stengtis patobulinti silpnąsias. Kad geriau suprastume savo vaikus, visada turime pasitarti su mumyse pačiuose tebegyvenančiu vaiku ir prisiminti, kaip jautėmės būdami maži. Liūdna, kad bendraudami su savo vaikais lengvai pamirštame, kokie jie yra lengvai pažeidžiami, nepatyrę, nesuaugę, ir per dažnai reaguojame kaip suaugę žmonės. Neginčytinas tik vienas dalykas: meilė, kurią rodo tėvai, vaiko vystymuisi svarbiausia. Nesivaržykime savo vaikų, kuo dažniau, kuo įvairesniais būdais parodykime, kad juos mylime. Meilės niekada nebūna per daug. Kalbant apie visa kita, būti tėvais reiškia nuolat mokytis. Kad galėtų atitikti vaiko poreikius skirtingais jo augimo etapais, tėvai turi nuolat skaityti, galvoti, aptarti įvairius klausymus su kitais tėvais bei lavinti savo vaiką efektyviais, mokslu pagrįstais metodais. Nepamirškime, kad vaikai yra mūsų pačių veidrodis.

Situacija

Jonukas antros klasės mokinys. Trečias vaikas šeimoje. Turi vyresnius brolį ir seserį. Metų skirtumas tarp vyresniojo brolio ir jo – 6 metai. Šeima pilna. Tėvas neturi laiko šeimai. Dirba. Vaikus mato tik miegančius.

Vaikai darželio nelankė. Turėjo ateinančią auklę. Jonukas nuo pat pirmos klasės turėjo pagalbininkę studentę, kuri padeda ruošti pamokas.

Jonukas neturi jokių įsipareigojimų, nes už jį viską padaro mama arba auklė. Mama nedirba.

Po pamokų Jonuko laukia pietūs. Pavalgęs pietus Jonukas nesusiplauna indų. Kiekvieną kartą ima vis švarius indus. Po to jis ruošia pamokas. Su mama Jonukas bendrauja ryte ir per pietus. Po pamokų ruošos, Jonukas sėda prie kompiuterio. Jonukas susitinka su savo bendraamžiais tik mokykloje. Pas jį draugai neateina į svečius, pats irgi niekur neina. Kadangi brolis su seserimi vyresni, jų veikla įvairi, lanko būrelius, laiko su Jonuku bendrauti praktiškai neturi.

Mama jam anksti liepia eiti miegoti. Jis ožiuojasi, mama įkalbinėja Jonuką, pažada jam, jei užmigs gretai, tai ką nors nupirks…

Kad mama sudėtų mokyklinius reikmenis, Jonukas apsimeta labai išsiblaškiusiu arba pavargusiu.

Mokykloje Jonukas sėdi trečiame suole prie lango su berniuku. Pamokų metu Jonukas nuolat kelia ranką, jei mokytoja jo nepaklausia, atsakymą pasako garsiai. Gali ateiti ir prie mokytojos stalo, parodyti ką padaręs. Mokytojai padarius klaidą, ne taip ką pasakius, jis pastebi, pastabas reiškia garsiai. Mokytoja susierzina, pyksta, nes jo elgesį tiktų pavadinti priekabiavimu.

Klasės vaikai jo nemėgsta. Jonukas nori sėdėti vienas. Suole sėdi užėmęs 2/3 erdvės. Dažnai nesutinka su mokytojos pastabomis dėl rašymo, skaičiavimo ir priekaištauja jai, sakydamas, kad jį neteisingai, klaidingai vertina.

Psichodinaminė Z.Froido (S.Freud) asmenybės teorija

Pasak Z.Froido asmenybės modelį, asmenybėje gyvena sąmonės ir pasąmonės sluoksniuose. Jo nuomone žmogaus elgesys labai priklauso nuo pasąmonės, o ne nuo sąmonės. Vaiko, suaugusiojo elgesys tam tikru momentu priklauso nuo dviejų poreikių: gyvybės (arba sekso) ir agresijos (arba mirties). Taigi žmogaus elgesį lemia pasąmonė, kurios žmogus negali kontroliuoti ir dažnai net nesuvokia jos turinio. Žmogaus psichikoje Froidas išskyrė tris lygius.

ID apima įgimtus ir paveldėtus psichikos bruožus, tai tarsi instinktų energijos rezervuaras, iš kurio aprūpinamos kitos sritys. Taigi Jonuko ID yra chaotiškas ir veikia iracionaliai. Čia kyla pirminiai motyvai ir impulsai, daugiausia lytiniai ir agresyvūs. Savo agresyvumą Jonukas užslopina namuose, tačiau mokykloje jo agresyvumas išsiveržia į išorę amžinu konfliktu su mokytoja. Jonukas nori, kad jo užgaidos būtų patenkinamos tučtuojau ir visiškai nesvarbu, kokios bus pasekmės. Jonukas pamokos metu nuolat kelia ranką, žinodamas ar nežinodamas atsakymo. O jei mokytoja jo nepaklausia, jis garsiai atsako visai klasei. Jonukui nesvarbu ar tikslo pasiekimui naudojamos moraliai priimtinos normos. Jonuko ID svarbu tik patenkinti poreikius ir patirti pasitenkinimą. Jonukas siekia malonumo, patiriant pasitenkinimą ir išvengiant nepasitenkinimo (jo norai ir užgaidos visada būna patenkinami mamos).

Jonuko ID stengiasi pašalinti visus jaudinimus ir grįžti į ramybės būseną.

EGO. Žmogus ilgai neišgyventų, jei jo elgesiui vadovautų ID. Norint išgyventi, negalima elgtis remiantis fantazijomis ar pasiduoti staigiems impulsams, reikia išmokti veikti realybėje. EGO – tai tarpinė grandis tarp ID ir SUPEREGO. Jonukui susiduriant su išoriniu pasauliu, savo instinktyvius poreikius reikia suorganizuoti taip, kad juos būtų galima bent jau išreikšti. Jonuko EGO nereikia daryti nieko kita, tik siekti naudos ir vengti žalos. Vaikas pradėdamas ką nors
daryti, turi išmokti atsižvelgti į realybę. Jonukas nesugeba įvertinti realios situacijos, pastoviai nesutaria su mokytoja dėl klaidų, moko mokytoją kaip reikia dirbti. Jonukas nesugeba įvertinti savo galimybių. Jonuko EGO nėra galutinai susiformavęs, kuris turėtų sutramdyti staigų impulsą, atsižvelgiant į realybę. EGO formuojasi, kai ID suvokia kliūtis, su kuriomis gali susidurti išoriniame pasaulyje. Jonukas reikalauja, kad būtų patenkinami visi norai, bet kokiomis priemonėmis. Čia Jonuko ID atstovauja nevaldomoms aistroms, o EGO – snaudžia.

Tėvas retai būna namuose, tačiau, kai sugrįžta, kelia reikalavimus neatsižvelgdamas į tuometinį šeimos klimatą. Mama ilgai nemačiusi tėvo, jam pataikauja. Matydama tokį tėvų elgesį, Jonukas bando šitaip elgtis ir mokykloje. Reikalauja iš mokytojos paklusnumo ir atsidavimo jam.

Z.Froido nuomone, SUPEREGO atsiranda vaikystėje. Kai vaikai pavydi vienam iš tėvų dėmesio ir meilės. Kadangi tėvas pasirodo retai, tai Jonukas pavydi tėvui motinos meilės. Jonukui kelia nerimą tas pavydas ir pyktis, kurį jaučia tėvui. Norėdamas apsisaugoti nuo pavojingų impulsų, kuriuos jaučia tuo metu, Jonukas perėmė tėvų vertybes ir vertinimus (kokie santykiai namuose su artimaisiais, tokie santykiai mokykloje su mokytoja ir klasės draugais).

Mokėjimas spręsti gyvenimo problemas, priklauso nuo mūsų psichinės pusiausvyros, kuri priklauso nuo EGO sugebėjimo vykdyti visus jam keliamus reikalavimus. EGO yra vykdančioji dalis, kuri turi, tarnauti trims „baisuoliams“ – ID, REALYBĖ ir SUPEREGO. EGO turi vykdyti biologinius ID reikalavimus, bet tokiu būdu, kuris pirma atitinka realybę, antra neprieštarauja SUPEREGO įsitikinimams. Tai yra sunkus uždavinys, tuo labiau, pasak Z.Froido, EGO yra silpnas – jis neturi savo energijos, ją gauna iš ID, todėl EGO dažnai jaučia nerimą, baimę, kad gali neįtikti vienam iš trijų savo „baisuolių“. Todėl EGO visada gali jausti „realų nerimą“ dėl išorinio pasaulio pavojų. Jonukas nėra tikras dėl tėvų santykių ir jų ateities. Jis gal būt mano, kad yra kaltas dėl tėčio nebuvimo namuose. Jonukas nesupranta, kad tėtis materialiai aprūpina šeimą, nes realybėje mato, kad tik mama juo rūpinasi. Jonuko SUPEREGO svarbiausias uždavinys, savikritika, ji vadovaujasi tėvų įdiegtais idealais, kurie atspindi visuomenės vertybių bei moralės normas. Jonukas turi abu tėvus, tačiau jo šeima nėra normali. Jonukas nemato normalių bendravimo santykių tarp tėčio ir mamos, todėl jis nemoka bendrauti su savo klasės draugais.

Instinktai – tai vienintelis šaltinis, teikiantis energiją žmogaus veiksmams, kai psichika aprūpinta energija, organizmas verčiamas siekti tikslo. Manoma, kad instinkto šaltinis yra fiziologinis, o ne psichologinis. Sužadintas instinktas atsiranda psichikoje.

Instinkto tikslas – tai veiksmas, kuris panaikina vidinę įtampą ir kuriuo siekiama instinktą patenkinti. Jonuko mama rūpinasi, kad jos sūnus būtų pavalgęs. Jam grįžus iš mokyklos, pietūs jau būna paruošti. Netgi einant miegoti Jonukas reikalauja mamos skanumynų. Jonuko gyvybinių instinktų patenkinimo objektas nukreiptas į mamą, nes ji vienintelė patenkina Jonuko visas užgaidas. Tačiau kaip Froidas teigė, instinktų patenkinimo objektas gali keistis, priklausomai nuo to, kaip arba per ką instinktas pasiekia savo tikslą.

EROS tikslas – pakelti gyvenimą į aukštesnį lygį ir jį pratęsti, o THANATOS tikslas – siekia grąžinti subjektą į pirmykštę, neorganinę būseną, t.y. siekia sunaikinti gyvybę organizme. Mirties instinktas išeina į išorinį pasaulį kaip agresyvumo ir destrukcijos instinktas.

EROS – gėris, THANATA – blogis. Yra pašalinis poveikis, kuris nusprendžia, kas bus pavadinta geru ar blogu.

Kadangi to neužtikrina asmens jausmai, jis turi turėti motyvą, kad paklustų tai pašalinei įtakai. Tas motyvas lengvai randamas Jonuko bejėgiškume ir priklausomybėje nuo kitų žmonių (mama, iš dalie tėtis, brolis sesuo, mokytoja) ir tai galima pavadinti baime prarasti meilę. Tėvas retai pasirodo namuose, o jeigu ir mama paliks jį?… Jei jis praras mamos meilę, nuo kurios yra priklausomas, jis praranda ir apsaugą nuo įvairių galimų pavojų. Jis bijo, kad stipresnis asmuo panaudos jėgą bausmei prieš jį. Jonuko agresyvumą iš dalies lemia kiekis baudžiamosios agresijos, kurios jis tikisi iš savo tėvo.

Gyvenimo ir mirties instinktai visada reiškiasi kartu, yra susiję ir pasirodo įvairiomis proporcijomis, ir todėl tampa mums neatpažįstami.

Nei tenkinant materialius poreikius, nei gerinant Jonuko gyvenimo sąlygas, negalima pakeisti agresyvumo lygio.

Jonukas šeimoje yra lepinamas mamos, taip ir tėvo, kuris retai mato savo jaunėlį sūnų. Švelnus ir nuolaidžiaujantis tėvas yra pernelyg žiauraus SUPEREGO formavimosi priežastis, nes veikiamas tos meilės, vaikas negali išreikšti savo agresyvumo, kaip tik nukreipti jį į vidų (savęs naikinimo mechanizmas). Tačiau galimas ir toks variantas – Jonukas nepatyręs tėvų meilės, įtampos tarp EGO ir SUPEREGO neturi, visas jo agresyvumas nukreipiamas į išorę (mokytoją, klasės draugus).

Pagal amžių Jonukas turėtų būti latentinėje fazėje. Tačiau elgesyje atsispindi oralinės, analinės, falinės stadijų liekanos. Gal būt oralinėje stadijoje Jonukas patyrė frustraciją bei nerimą. Norimas
(pvz., čiulptukas) galėjo būti nepaduotas tuo momentu, kai Jonukas jo norėjo. Kadangi Jonuką prižiūrėjo ateinanti į namus auklė. Tikriausiai Jonukas turėjo laukti, nerimauti, kol auklė patenkins jo norus. Tėvai Jonukui perdavė tam tikrai visuomenei būdingus kultūros reikalavimus, kad gyvenime yra ir frustracijų, ir malonumų, turėjo išmokti nemalonias situacijas spręsti tam tikrais būdais (Jonukas neišlaukdavo, kol mokytoja jį pakvies atsakinėti). Kitas nemalonus jausmas Jonukui išliko – nerimas. Jonukas galėjo nerimauti, kad norimu metu nėra trokštamo objekto (mamos), nes šalia būdavo auklė. Nerimo šaltiniai yra ir suvokimas, kad motina nebūna su juo arba tėvą retai mato. Jonuko poreikiai oralinėje stadijoje buvo ignoruojami, todėl nemalonioje situacijoje Jonukas valgo, daug kalba, šaukia.

Analinėje stadijoje turėjo susiformuoti Jonuko tokie svarbūs bruožai, kaip užsispyrimas, taupumas, tvarkingumas. Tačiau gal būt su Jonuku buvo elgiamasi itin griežtai, todėl Jonukas yra smulkmeniškas (kabinasi prie mokytojos nepadėto taško, ar neteisingai parašytos raidės).

Jonukas yra įsitempęs, neorganizuotas, netvarkingas (pats nesusiplauna indų, kiekvieną kartą ima vis švarų indą…).

Falinės stadijos periode sūnus trokšta motinos ir laiko tėvą grėsmingu konkurentu (mama mažai bendrauja su Jonuku). Jonukas turėjo išgyventi EDIPO kompleksą, kastracijos baimę. Kastracijos nerimas išstumia lytinį potraukį motinai, kartu ir priešiškumą tėvui. To pasekmė – identifikavimas su tėvu. Tiktai klausimas, kokius gi tėvo bruožus Jonukas identifikavo? Manau, kad šioje stadijoje EDIPO komplekso problema liko neišspręsta, todėl ateityje Jonukui gali kilti problemų bendraujant su vyresniais.

Taigi Jonukas pagal savo amžių turėtų būti latentinėje stadijoje. Šioje stadijoje vaikų seksualumą stipriau slopina socialinė ir kultūrinė veikla.

Edipiškas Jonuko varžybas gali pakeisti rungtyniavimas mokykloje arba sporto aikštelėje, seksualinį smalsumą – noras pažinti, žinoti. Tačiau Jonukas nelanko jokių būrelių. Mama neleidžia atsivesti draugų, nei jam pačiam kurs nors eiti. Todėl Jonukas neįgis įvairių socialinių ir pažinimo įgūdžių. Juk šiame periode vaikai įsisąmonina naujus bendravimo sugebėjimus, kultūrines vertybes, nes jį supantis pasaulis gerokai išsiplečia. Vaikas bendrauja nebe tik su savo šeimos nariais, bet ir su mokytojais, kaimynais, bendraamžiais ir kt. O Jonukas „bendrauja“ tik su ateinančia studente…

Gynybos mechanizmai. Savo pozicijas EGO stiprina įvairiais gynybos būdais. Jonukas yra pasirinkęs projekcinį gynybos būdą. Nes jis linkęs savo jausmus, išgyvenimus, impulsus priskirti kitiems žmonėms (mokytojai). Yra toks posakis: „Kuo pats kvepia, tuo kitą tepa“. Šis gynybos būdas yra susijęs ir su kita Jonuko savybe: jam geriau jausti pavojų ir grėsmę iš išorės, o ne iš vidaus. Kitus kaltinti lengviau negu save.

Gynybos būdai padeda EGO prisitaikyti prie ID, SUPEREGO ir realaus pasaulio reikalavimų. Ne visa gynyba būna geriausia išeitis, kartais ji trukdo žmogui suprasti save, išsiaiškinti savo poreikių, norų ir minčių. Dėl gynybos sumažėja žmogaus pažintinės ir kūrybinės galios, nes daug psichinės energijos išeikvojama kovai su savimi, iš tikrųjų savęs gerai neperpratus. [Furst.M. Psichologija. V.,1998; KTU. Psichologija studentui. K., 2000; Butkienė G., Kepalaitė A. Mokymasis ir asmenybės brendimas. V., 1996]

Karlo Gustavo Jungo (C.G.Jung)

analinė asmenybės teorija

K.G. Jungas manė, kad pasąmonėje glūdi žymiai daugiau nei nuslopinti seksualumo ir agresijos potraukiai.

Asmenybėje Jungas išskyrė tris, iš dalies tarpusavyje susijusias sistemas. Ego, asmeninę pasąmonę ir kolektyvinę pasąmonę. Kolektyvinės pasąmonės pažinimui Jungas skyrė ypatingą dėmesį. Svarbiausi jos komponentai yra archetipai. Arčiausiai sąmonės yra šie archetipai: persona, šešėlis, anima ir animus. Žymus Jungo indelis į psichologiją – asmenybės tipologijos. Intraversija ir ekstraversija.

Jonuko Ego, tai jo sąmonės centras, kuris jungia mintis, jausmus, atsiminimus, pojūčius. Jų dėka, Jonukas turėtų suvokti save kaip visumą. Į Ego įeina ne tik vidinio, bet ir išorinio pasaulio suvokimas, bei žinios apie jį.

Persona yra Ego kaukė, tas vaizdas, kurį ego pateikia išoriniam pasauliui. Jonuko namai – tai jo vidinis pasaulis, mokykla – išorinis pasaulis. Jonuko elgesys skiriasi. Namuose jis ramus, mokykloje agresyvus, aktyvus. Jonuko Persona priklauso nuo vaidmenų, kuriuos jis pasirenka. Namuose jis vienoks, mokykloje pamokų metu kitoks, bendraudamas su klasės draugais dar kitoks. Jonuko „namų“ Persona uždarė jį tarsi į narvą ir taip trukdo jam prisitaikyti prie aplinkos. Jonukas mokykloje užsideda „blogiuko“ kaukę, kuri reikalauja visada dėmesio, nesvarbu, kad klasėje yra ir kiti mokiniai. Namuose, jis sulenda į savo kiautą ir užsidaro, šitaip irgi reikalaudamas dėmesio. Jonuko gyvenimas nėra pilnavertis, nes pasireiškia tik maža psichikos dalis – Persona. Harmoningo žmogaus Persona turi būti pakankamai išlavėjusi, bet ne kitų asmenybės struktūrų sąskaita. Kaukė gali būti naudinga, jei žmogus per daug neįsijaučia į vaidmenį ir nepasidaro svetimas sau.

Jonukas tarsi susitapatino su persona, todėl jis negali prisiimti savo klaidų
ir silpnybių, visas jas priskirdamas kitiems žmonėms (mokytojai).

Šešėlis tai tokia psichikos dalis, kurioje slypi tai, ko mes savyje nepriimame. Kartais savo Šešėlis primetamas kitiems žmonėms. Jonukas nuolat taiso mokytojos padarytas klaidas, galimas daiktas, kad Jonukas pats daro daug klaidų rašydamas ir skaičiuodamas. Jonuko Šešėlyje iš sąmonės yra išstumtas patyrimas. Jo nepasitikėjimas klasės draugais, mokytoja. Neatpažintas šešėlis yra pavojingas, nes tuomet ne tik projektuojama nenorimas neigiamas ypatybes į kitus, bet ir leidžiama šešėliui save užvaldyti.

Namuose tikriausiai net neįtariama. Kad Jonukas agresyviai elgiasi su mokytoja. Tačiau Jonukas nepriima savo elgesio kaip trūkumo, ir tuo pačiu dar labiau save riboja. Visą tai Jonukas mato namuose. Obuolys nuo obels toli nekrenta. Mama su tėčiu bendrauja dviprasmiškai, todėl Jonukas taip pat išmoko dviprasmiškai elgtis.

Jonuko tėvai ir mokytoja turėtų jį atpažinti, nepriklausomai nuo to, ar Šešėlis yra teigiamas, ar neigiamas. Tai yra pirmasis savęs pažinimo ir tolesnio asmenybės tobulinimo žingsnis.

Šešėlio turinį sudari visi tie norai, prisiminimai, įvykiai, kuriuos individas atmeta kaip nesuderinamus su Persona ir prieštaraujančius visuomenės standartams bei normoms.

Į savo Šešėlį Jonukas sudeda, tai kas blogiausia ir ko nenorėtų turėti, taip pat trūkumus, kurių Jonukas neatpažįsta. Šešėlis formuojasi nuo pat vaikystės. Jonuko Šešėliui atsirasti paskatino retas tėvo buvimas namuose. Gal būt pavydas vyresniam broliui ir seseriai, kurie gali išeiti iš namų ir užsiimti savo mėgstama veikla. Nerimas, kurį Jonukas jaučia nesant tėvui. Jonuko Šešėlio ypatybę galima atpažinti ir tada, kai jis įtūžta ant savo mokytojos, kuri neteisingai, anot jo, vertina.

Pasak Jungo, svarbu žinoti, kad Šešėlis egzistuoja, kad nėra žmonių be trūkumų. Reikia išskirti jo ypatybes, ketinimus, atsiradimo istoriją. Kartais vien supratus trūkumo atsiradimo priežastį, Šešėlis susilpnėja arba išnyksta.

Anima ir Animus – psichikos dalys, kurios atspindi nesąmoningas priešingos ir savo lyties struktūras. Šių struktūrų turinys nesutampa su vyro ar moters įvaizdžiu. Šie du archetipai išsikristalizavo iš vyrų ir moterų bendruomeninio gyvenimo patirties. Kiekvienas vyras turi savyje moterį. Šis moteriškas elementas vadinamas Anima. Jonuko pasąmonėje Anima yra giliai išsišaknijusi, todėl jis dažnai būna depresijos būsenoje, nepatenkintas, nerimastingas, atsiskyręs. To priežastis – Jonuko bendravimo lauke dominuoja moterys (mama, auklė, mokytoja, sesuo, studentė).

Taigi kiekviename iš mūsų yra Animus ir Anima, tik nevienodai išreikštos. Genetinis lyčių skirtumus socialinis gyvenimas dar labiau išryškina, dėl to kita dalis yra išstumta ir nepakankamai išvystyta. Antai manoma, kad vyras turi nerodyti savo jausmų, o moteris – nesikrimsti, jeigu jai trūksta loginio mąstymo. Tokie archetipai asmenybę per daug apriboja, skurdina, tačiau išstumtieji aspektai nedingsta – jie tiesiog glūdi pasąmonėje ir daro žmogui poveikį iš tenai.

Asmeninė pasąmonė. Šiame pasąmonės sluoksnyje glūdi vaikystėje išstumti agresyvūs Jonuko jausmai tėvui. Anima ir Animus iš dalies irgi yra šiame pasąmonės sluoksnyje. Asmeninę pasąmonę sudaro įsisąmoninti išgyvenimai, kurie buvo išstumti, pamiršti arba nuslopinti. Asmeninėje pasąmonėje svarbią vietą užima kompleksai. Kompleksai gali turėti įtakos neįsisąmonintam žmogaus elgesiui. Jonuko ir tėvo santykiuose, susiformavęs Tėvo kompleksas, kuris turi įtakos Jonuko mintims ir jausmams. Čia įeina ne tik archetipinis tėvo vaizdas, bet ir visi išgyvenimai bei tarpasmeniniai santykiai su tėvu. Nemanau, kad Jonuko ir tėvo santykiai yra šilti, nes Jonukas nėra visiškai tikras dėl šių santykių. Jonuko ir „Tėvo“ kompleksas išryškėjo, kai pasikeitė aplinka. Jonukas turėjo prisitaikyti prie naujų reikalavimų ir sunkumų. Netgi antroje klasėje būdamas, Jonukas dar ne adaptavosi mokykloje. Todėl jis išgyvena nerimą, įtūžį, agresiją, baimę. Jis nežino kaip reikėtų reaguoti į problemas „vyriškai“, neturi atitinkamų vaizdinių, lūkesčių ateičiai. Todėl mokymąsi mokykloje suvokia klaidingai.

Kompleksai yra natūralūs ir būtini psichikos dariniai. Jie gali plėtotis teigiama arba neigiama linkme. Jonuko atveju – kompleksas plėtojamas neigiama linkme.

Kolektyvinė pasąmonė yra paveldima ir bendra visai žmonijai. Nuo pat gimimo žmogaus elgesį lemia kolektyvinė pasąmonė. Per ją žmogus tam tikru būdu patiria visos žmonijos evoliuciją. Taigi nuo seno susiformavęs stereotipas, kad moteris rūpinasi šeimos židiniu, augina vaikus, o vyras neša į namus maistą. Jonuko šeimoje – šeimos židinio sergėtoja ir vaikų prižiūrėtoja mama, o „medžiotojas“ – tėvas.

Kolektyvinę pasąmonę sudaro archetipų visuma, t.y. praeities kartų paveldėti bendriausi vaizdiniai, idėjos, daug lemiantys žmogaus požiūrį į save ir pasaulį. Kolektyvinė pasąmonė daro poveikį asmenybės struktūros susiklostymui nuo pat žmogaus gimimo. Kolektyvinėje pasąmonėje sukondensuotas mūsų protėvių protas, mąstysena, jausena, pasaulio supratimas.

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 3345 žodžiai iš 6668 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.