Asmenybės tapatumas
5 (100%) 1 vote

Asmenybės tapatumas

TURINYS

ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………………………3

DĖSTYMAS……………………………………………………………………………………………………………………4

IŠVADOS……………………………………………………………………………………………………………………..10

LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………………………11

ĮVADAS

Šią temą pasirinkau norėdamas išsiaiškinti kas lemia asmens tapatumą.

Tapatumo sąvoka psichologijoje vartojama gana plačiai. „Asmens tapatumas – viena iš svarbiausių asmenybės psichologijos sąvokų. Tai subjektyvi savęs, kaip individo, derinančio įvarius socialinius vaidmenis, samprata“

Darbo tikslas: išsiaiškinti kas lemia asmens tapatumą.

Darbo metodas: literatūros analizė.

DĖSTYMAS

Pirmasis tapatumo formavimosi svarbą asmens psichosocialinėje raidoje iškėlė Erikas Eriksonas: „Vienas iš psichosocialinės raidos etapų, sutampančių maždaug su vėlyvąja paauglyste, E. Eriksonas pavadino tapatumo krize, kurios baigtis – tapatumo pasieka arba vaidmenų sumaištis“

Tapatumo ieškojimas kelia klausimus, tokius kaip: „Kas aš esu?“, „Ko siekiu?“. Žmogus siekia suvokti padėti visuomenėje, įvairiose srityse, kaip: „Profesinis kryptingumas, religiniai įsitikinimai, tarpasmenini santykiai ir kt.“

Bet kartu stebėdamas aplinką ir mėgdžiodamas joje esančius vaidmenis, žmogus siekia atrasti būtent tai, kas būdinga tik jam – išlikti savimi ( tai viena iš svarbiausių asmenybės, kaip individualybės, brandumo prielaidų): „E. Eriksono požiūriu, tapatumo jausmo formavimasis – tai vienas iš Ego raidos kertinių akmenų ( Erikson, 1982). Individo buvimas pačiu savimi bei tęstinumas užtikrina ego sintezę ( Erikson, 1968).

Identifikacija taip pat ir viena iš svarbiausių asmenybės socializacijos veiksnių: „Kitas nepaprastai svarbus asmenybės socializacijos veiksnys – tai vaiko identifikacija arba savęs sutapatinimas su kitais žmonėmis“

Žmogus neturintis, nesuvokiantis savo tapatybės, neturi jokio tikslo gyvenime, nesuvokia jo prasmės:

„ Tapatumas patiriamas kaip šerdis ir centras, suteikiantis individo gyvenimui reikšmės ir prasmės“

Tapatumas taip pat susijęs ir su savo vertės pajutimu. Kaip rašo J. Pikūnas knygoje „ Asmenybės vystimasis – kelias į savęs atradimą“: „ Apskritai yra pastebima, kad lietuvių savivertė, t.y. tinkamai savęs pateikimas ir vertinimas, nėra pakankamo lygio“

O šis nesugebėjimas savęs vertinti iš tėvų persiduoda vaikams: „Kai tėvai savęs tinkamai nevertina, jie negali tinkamai vertinti ir savo vaikų. Dažnas žemas savivertės savybes turintys tėvai įdiegia jas savo vaikams, dėl to ir šia vėliau panašiai elgiasi“

Dauguma Lietuvos žmonių, iširus tarybinei santvarkai, taip pat patyrė tapatumo krizę: keitėsi vertybės, nuostatos ir ši krizė didžiai daliai Lietuvos gyventojų yra išlikusi dar neišspręsta. Panašu tautos tapatumo sutrikimą stebėjo E. Eriksonas: „Dirbdamas su indėnais, Eriksonas pastebėjo, kai kuriuos simptomus, kuriu nebuvo galima paaiškinti tradicine psichoanalize. Pagrindine suaugusio indėno problema Eriksonas laikė jo „ išrovimą su šaknimis“ iš įprasto, istoriškai susiklėsčiusio jo gyvenimo būdo. Indėnai netik nesuvokdavo to esminio lūžio tarp praeities ir dabarties, bet negalėdavo perimti baltųjų kultūros vertybių. Prie panašių išvadų Eriksonas priėjo tirdamas kareivius, dalyvavusius Antrajame pasauliniame kare. Jis manė, kad kareiviai nebegalėjo suvokti, kas jie buvo iki karo, kokie yra dabar, todėl, kad sutriko jų tapatumas“

Kadangi žmogaus tapatumas prasideda vos tik jam užgimus; „Tapatumo raidos procesas prasideda nuo pirmo susitikimo su savo motina ir baigiasi nykstant žmogaus sugebėjimui atpažinti kitą žmogų“, tai didžiausią įtaką jam daro jo santykiai su savo tėvais bei kitais šeimos nariais. „Taigi individualiems tapatumo formavimosi skirtumams šalia kitų veiksnių didelę įtaką turėtų daryti patyrimas šeimoje, vaiko santykiai su tėvu ir motina, visi šeimos narių tarpusavio santykiai“

Vaiko tapatybę visų pirma pradeda formuoti tėvai, nes jis pirmiausia su jais identifikuojasi, mėgdžiodamas jų poelgius, tai ypač galima pastebėti jų vaidmeniniuose žaidimuose: „Kai vaikas indetifikuojasi su kitais, jis pradeda juos mėgdžioti, stengiasi elgtis, mąstyti ir jaustis taip kaip ir jie. Pirmosios identifikacijos paprastai įvyksta su tėvais arba juos pakeičiančiais suaugusiais ir aiškiausiai ir aiškiausiai pasireiški ikimokykliniame amžiuje“

Pirma vaiko identifikacija vyksta su tėvais, nes jis labiausiai su jais ( o ypač su motina) emociškai susijęs: „ Identifikacijos mechanizmą pirmasis ištyrė ir aprašė Z. Froidas. Jo manymu, identifikacija vyksta nesąmoningai ir yra pirmasis emocinis ryšys su kitu žmogumi“

Identifikacija kaip mechanizmu vėliau susidomėjo ir socialinio mokymosi krypties autoriai. Jie siejo žmogaus identifikaciją su tarpasmeniniu modeliavimu ir mokymuisi stebint: „Sąvokos „identifikacija“,
„mokymasis stebint“ ar „imitacija“ iš esmės atspindi tuos pačius fenomenus – žmogaus sugebėjimus interiorizuoti naujus veiksmus, nuostatas, elgesio normas“

Identifikacijos procese ypatingai svarbūs antrieji – ketvirtieji metai, nes būtent tuo momentu ir vystosi vaiko tapatybės daigai: „Psichiniu požiūriu vaikas užgimsta, kai vaikas atranda savąjį „aš“. Tai įvyksta baigiantis tretiems metams, tuomet „aš“ yra dažnai kartojamas: „Aš noriu, aš galiu ir pan.““

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 779 žodžiai iš 2452 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.