Asortimentas
5 (100%) 1 vote

Asortimentas

Asortimentas – tai

Taip pat yra išskiriama prekybinio asortimento sąvoka, kuri leidžia aiškiau suvokti asortimento reikšmę. Prekybinis asortimentas – tai atskirų prekių, jų pavidalų, prekių rinkinių, sugrupuotų pagal tam tikrus požymius, visuma, leidžianti išryškinti asortimento tipiškumo, bendrumo bei išskirtinumo bruožus. [žodyn, psl. 5 ]. Kitaip tariant, prekybos įmonėje pateikiamų ir realizuojamų prekių visuma vadinama prekių asortimentu. [pajuod. psl. 27 ]. Prekybinis asortimentas – tai tam tikras prekių rinkinys, kuris rodo prekybos įmonės prekių pasiūlą. Pagal A. Venckų, asortimentas rodo tam tikro gaminių ar prekių kiekio sudėtį, iškelian ir išryškinant tai, kas joje yra tipiško, būdingo ar esminio. Platesne prasme prekybos įmonės asortimentas apima ir jos teikiamų paslaugų asortimentą, tačiau šiame darbe analizuosiu tik prekių asortimentą.

Asortimentas gali būti skirstomas į :

· gamybinį ( tai pramonės, žemės ūkio ) ;

· prekybinį (egzistuojantį cirkuliacijos sferoje) ;

· vartojimo (vartojimo sferoje esantys produktai) .

Kai kurie autoriai asortimentą suskirsto smulkiau [sudž., psl. 138 ]:

· prekybinis ir gamybinis;

· bazės ir mažmeninės prekybos;

· standartinis ir sezoninis;

· prekių atsargų bei daugelį kitų.

Išsamią asortimento klasifikaciją pateikia A. Venckus [psl. 6], kuri pateikta priede. Kaip matome, yra daugybė požymių pagal kuriuos galima klasifikuoti prekių asortimentą ( vietos, laiko kriterijai, prekių pasiūlos principai ir kt.).

Pagal parduotuvių tipus mažmeninės prekybos asortimentas gali būti:

· universalus;

· kompleksinis;

· specializuotas ir kt..

Parduotuvių asortimentą savo ruožtu galima skirstyti į:

· pagrindinį ( jį sudaro masinio vartojimo prekės ir įeina į atitinkamo parduotuvės tipo asortimentą);

· šalutinį ( tai toks, kuris neįeina į atitinkamo parduotuvės tipo asortimento profilį).

Pagrindinį asortimentą sudaro [venc, psl. 5 ]:

· privalomas, kuris apima tas prekes, kurios būtinos gyventojų aprūpinimui;

· papildomas, kuris papildo privalomąjį.

Taigi, šį skirstymą galima būtų suvesti į schemą:

Tačiau yra autorių, kurie asortimentą skirsti į [sudž. Psl. 139]:

· pagrindinį;

· papildomą;

· pagalbinį.

Tas pats autorius siūlo pagrindinį asortimentą sutapatinti su privalomu, o išskirti papildomą ir pagalbinį. Jo nuomone, šalutiniam asortimentui yra skiriamas nepakankamas dėmesys, nes apsiribojama tik smulkmenų pardavinėjimu.

Prekių asortimento skaidymas pagal paklausos požymius turi tam tikrų sąlygotumų, nes paklausa skirtingų tipų parduotuvėse yra nevienoda.

Ne mažiau svarbus prekių grupavimas pagal kainą bei vartojamąsias savybes. Prekių asortimentas pagal kainų lygį ir savybes turi atitikti socialinį gyventojų pasiskirstymą. Kylant gyventojų pragyvenimo lygiui, kainos įtaka mažėja, poreikių – didėja. Gana didelė prekių asortimento dalis turi būti formuojama atsižvelgiant ir į prekės prestižo ypatumus.

Prekių asortimentą apibūdina įvairūs vienetai ir matai. Baziniu asortimento vienetu laikomas prekės pavadinimas. Tai toks asortimento vienetas, kuris apibūdina prekę, galinčią patenkinti kurį nors konkretų poreikį. [ paj. Psl. 27]. Tą patį poreikį tenkinančios prekės gali skirtis modeliu, spalva, sudėtimi ir pan..

Pagal tam tikrą požymį sujungus įvairių pavadinimų prekes, gaunamos prekių grupės, kurias dar galima jungti į aukštesnio lygio klasifikavimo vienetus. Tačiau kuo žemesnis lygis, tuo konkrečiau apibūdinama prekė.

Kad prekių asortimentą būtų galima analizuoti, o tuo pačiu ir kontroliuoti, reikia apibūdinti jį kiekybiškai ir kokybiškai. Geriausiai asortimento įvairovę apibūdina jo platumas ir gilumas. Apie asortimento platumą sprendžiama iš skirtingos paskirties prekių skaičiaus. Jį galima nustatyti remiantis prekių grupių skaičiumi. Taigi, asortimento platumu vadiname skirtingos paskirties prekių, kurios gali patenkinti įvairius to paties pirkėjo poreikius, rinkinį. [ venc psl. 12]. Tačiau prekių asortimento platumo sąvoka yra sąlyginis terminas, priklausantis nuo jo sudėtingumo ir detalumo.

Į asortimento gilumą reikia žiūrėti vertikaliu pjūviu. Jį sudaro daugybė skirtingų pavadinimų prekės, jų rūšys. Literatūroje yra išskiriamos šios asortimento strategijos [angliska, psl. 435]:

1) siauras/negilus – pateikiama vartotojui labai ribotas prekių pavadinimų skaičius. Kadangi vartotojai nelinkę gaišti savo laiko tokiai ribotai pasiūlai, todėl prekės turėtų būti pateikiamos jiems tinkamu laiku bei tinkamoje vietoje;

2) platus/negilus – “visko po truputi”. Vartotojui pateikiama daug prekių grupių, tačiau yra ribotas stilių, dydžių, spalvų pasirinkimas;

3) siauras/gilus – šiuo atveju asortimentas formuojamas tarsi atskiroms vartotojų grupėms. Tačiau tai yra rizikinga, nes prekybininko rinka tampa ribota;

4) platus/ gilus – ši strategija yra tinkamiausia vartotojams, nes jie turi didelį pasirinkimą.

Abu rodikliai ir platumas, ir gilumas rodo prekių pasirinkimo galimybes, tačiau apie tikrąjį pasirinkimą galima spręsti tik iš prekių pavidalų skaičiaus, kadangi tik jis rodo, kokią vartotojas turi galimybę rinktis iš prekių.

Asortimento platumo ir gilumo sąvokos dažnai yra suprantamos nevienodai,
kartais jos net neskiriamos. Ypatingai tokių prekių, kurios turi sudėtingą grupavimo požymių sistemą ir pakopiškumą, asortimento platumas ir gilumas gali sutapti. Aukštesnės pakopos asortimento gilumas pagal žemesnį klasifikavimo lygį gali būti laikomas asortimento platumu.

Pirkėjai visuomet nori, kad prekybos įmonėje būtų kiek galima didesnis prekių pasirinkimas, kad jos būtų geros kokybės, kad būtų patogu jas apžiūrėti prekybos salėje. Asortimentas yra optimalus tik tuomet, kai prekybos įmonių pasiūla atitinka jos paklausą. Tačiau nėra pageidautinas nei asortimento perviršis, dėl kurio prekės užsiguli, nei asortimento trūkumas, dėl kurio nepasinaudojama galimybe realizuoti prekes.

Dauguma marketologų teigia, kad asortimentas yra per siauras, jei pelnas padidėtų papildžius jį naujomis prekėmis, o per platus – kai pelnas padidėtų atsisakant kai kurių prekių.

Be gilumo ir platumo asortimentą apibūdina ir jo kaita. Tai yra svarbus rodiklis, charakterizuojantis prekių pasirinkimą ir asortimento savybes. Yra išskiriamos dvi asortimento kaitos formos [venc psl. 13]:

· organinė;

· pakartotinė.

Pirmoji pasireiškia tuo, kad aprūpinimo laikotarpiu parduotuvėje pirkėjams pateikiamos tokios prekės, kurių anksčiau pasiūloje nebuvo: naujų fasonų, modelių, naujos konstrukcijos ir pan. prekės. Tai yra tikrasis asortimento atnaujinimas.

Antroji asortimento kaitos forma pasireiškia tuo, kad ta pati buvusi ir parduota prekė po ilgesnio laiko vėl pateikiama tuo papildydama ir iš dalies atnaujindama pasirinkimą.

Prekių asortimento keitimą lemia trys pagrindinės priežastys [ is lapu, psl. 435]:

1) gamintojų naujovės (sukuriamos naujos prekės);

2) asortimento pritaikymas prie prekių pirkimo sezoniškumo;

3) parduotuvės strategijos keitimas dėl konkurentų veiksmų.

Keičiant asortimentą reikia prisitaikyti prie pirkėjo elgesio, ir atvirkščiai, kintant pirkėjo elgesiui reikia keisti asortimentą.

Asortimento formavimas

Kiekvienos įmonės tikslas yra patenkinti vartotojo poreikius ir gauti iš to pelną. Į marketingo programą įeina asortimento formavimas, kainų nustatymas, pateikimo organizavimas, rėmimo organizavimas. Šiuos atskirus elementus reikia suderinti taip, kad būtų gautas maksimalus efektas.

Kad kuo geriau būtų patenkinti vartotojų poreikiai, būtina tinkamai suformuoti prekių asortimentą. Prekių asortimentą turi sudaryti prekės, kurios, be abejo tenkina vartotojų poreikius, ir taip pat prekės, reikalingos papildymui pirmųjų.

Asortimento formavimo tikslas yra gerinti įmonės veiklos rezultatus bei didinti apyvartą. Šiam tikslui pasiekti įmonė privalo savo asortimentą pritaikyti prie rinkos paklausos.

Sprendimams dėl asortimento turi įtakos daug veiksnių: įmonės priklausymas prekybos šakai; prekybos įmonės forma ir rūšis; prekybos įmonės dydis; kai kurie struktūriniai veiksniai .[lapai, psl. 92]. Šiuos veiksnius galima suvesti į schemą:

2 pav. Asortimento formavimą įtakojantys veiksniai

Prie struktūrinių veiksnių priskiriami tokie, kurie veikia ilgą laiką, kuriuos vadovas pasirenka steigdamas įmonę ir prie kurių prisitaiko: prekybos įmonių tipas, vieta ir kt.. Be struktūrinių veiksnių asortimento formavimui įtakos turi ir įmonės politikos veiksniai: įmonės teisinė forma, personalo kvalifikacija, turimas kapitalas ir pan. Kitaip tariant vieni sprendimai dėl asortimento formavimo yra strateginiai, kiti daugiau taktiniai, einamieji. A. Pajuodis pirmuosius sprendimus siūlo vadinti asortimento struktūros nustatymu, o antruosius – asortimento formavimu.[paj psl. 27]. Asortimento struktūra – tai asortimento nustatymas grupiniu lygiu, o asortimento formavimas susijęs su detalaus asortimento sudarymu. Taigi, asortimentas yra įmonės strategijos atspindys.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1269 žodžiai iš 4012 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.