Astrazdas rytų aukštaičių poezijos pradininkas
5 (100%) 1 vote

Astrazdas rytų aukštaičių poezijos pradininkas

ĮVADAS……………………………………………………………………. 3

I. A. STRAZDAS LIETUVIŲ LITERATŪROJE IR GYVENIME

I. 1.Biografiniai faktai……………………………………………… 4

I. 2. Strazdas – žmogus ir poetas…………………………………… 6

I. 3. Raštai ir leidimai………………………………………………. 7

II. POETO KŪRYBINĖS LABARATORIJOS KERTELĖS

II. 1. Literatūrinė mokykla, ryšys su tautosaka, poetinė kalba ir

stilius……………………………………………………………….. 9

II. 2. Aktulaliausios temos, motyvai ir problemos………………… 12

II. 3. Kūrinių kalbos tarmiškumas…………………………………. 16

IŠVADOS………………………………………………………………….. 18

LITERATŪROS SĄRAŠAS………………………………………………. 19

ĮVADAS

Antanas Strazdas, liaudies vadinamas maloniniu Strazdelio vardu, – viena unikaliausių ir spalvingiausių asmenybių lietuvių literatūros istorijoje. Strazdelio gyvenimas anot J.Kossu – Aleksandravičiaus yra “tarp realybės ir legendos”. Atrodytų tarytum jis patekęs į liaudies kūrybos stichiją, tapo mitiniu herojumi. Strazdas – pusiau žmogus, pusiau paukštis (toks jis ir S. Gedos poemoje). Apie Strazdą yra sukurta daugybė anekdotinių pasakojimų. Tikriausiai gana nelengvai pasiekęs dvasininkų luomą, A. Strazdas su juo nesutapo, konfliktavo, tad senatvėje vėl grįžo prie žemės darbo, savaip įkūnydamas nevaržomos žmogaus prigimties idėjas. Toks jo likimas įtakojo ir amžiną kūrėjo nerimą, savęs ieškojimą.

Daugelyje šaltinių jis traktuojamas kaip išsilavinęs, šviesaus proto ir didelės pilietinės drąsos žmogus, šviečiamojo amžiaus idėjinių bei socialinių sąjūdžių dirvoje išaugęs valstiečių ideologas ir kovotojas prieš baudžiavą, sąmoningas kūrėjas, pratęsęs ir ugdęs realistines K. Donelaičio tradicijas lietuvių literatūroje.

Jis pirmasis žymesnis poetas iš Rytų Aukštaitijos, atvėręs duris į aukštaitiškojo lyrizmo pasaulį. Sunkiausias uždavinys šių dienų tyrinėtojams – atskirti tikruosius Antano Strazdo gyvenimo įvykius ir faktus nuo gausių liaudies pasakojimų apie jį, atrinkti šio poeto sukurtas dainas iš nesuskaitomo lietuvių liaudies dainų lobyno. Šiandieną pagrįsta tik 13 eilėraščių autorystė. Kitų autentiškumu yra abejojama. Jo kūriniai liaudyje plito gyvu žodžiu ir galbūt visai ne todėl, kad Strazdo kūrinius žmonės priėmė kaip savus, o paprasčiausiai todėl, kad toks buvo poezijos gyvavimo būdas. O vis dėlto tuomet kyla klausimas, kodėl A.Strazdą laikome mūsų poezijos klasiku, vienu jos kertinių akmenų, kodėl jo lyrika šviečia mums iš amžių tolybės, kaip niekados neblėstanti žvaigždė? Kalbama, jog Strazdelis mūsų poezijos pirmtakas, tradiciškiausias ir liaudiškiausias poetas. Šiame darbe pabandysime atidžiau apžvelgti jo svarbiausius kūrybos bruožus, pobūdį. Tai pat kalbėsime apie kilmę, aplinką, auklėjimą, kaip faktorius lėmusius jo pasaulėvaizdį ir orentaciją. Pažvelgsime į poeto kūrybinius klodus ir profesionalių kritikų akimis, ir visai neutralaus skaitytojo žvilgsniu.

I. A. STRAZDAS LIETUVIŲ LITERATŪROJE IR GYVENIME

I. 1. Biografiniai faktai

A.Strazdas gimė 1760 m. kovo 9d. Astravo kaime (dabartiniame Margėnų km. Rokiškio raj.), baudžiauninkų šeimoje. Ilgą laiką šia kilmės vieta buvo abejojama. Pirmasis A. Strazdo biografas L.Jucevičius poetą kildino iš Žemaičių, iš tuometinės Telšių apylinkės. Tačiau prie šios jau primirštos kilmės versijos vargu ar bevertėtų apsistoti. Apie šeimos ir kaimo aplinką, kuri supo Strazdo vaikystę, nieko konkretaus negalima pasakyti gal būt tik tiek, kiek žinome apie tuometinę baudžiavinę santvarką. Lažas ir aibė kitokių prievolių dvarui, pastangos užsitikrinti duonos kąsnį ir skatiką mokesčiams, nuolatinė baimė ir netikrumas dėl rytdienos. Manoma, jog šie vaikystės įspūdžiai smarkiai veikė ir formavo būsimo poeto charakterį bei pasaulėjautą. Vaikystėje patekęs į jėzuitų kolegiją patarnauti vienuoliams, jis įgijo gana sistemingą išsilavinimą. Strazdas mokėsi kelių vienuolynų mokyklose (Šenbergo, Ilūkstės, Daugpilio, Polocko), po to, kaip pats teigia studijavo Vyriausioje Lietuvos mokykloje Vilniuje. Baigdamas mokslus, jis buvo daug ko išmokęs ir daug ką pamatęs, sukaupęs ne tiktai knyginių žinių , bet ir gyvenimo patirties. Atstumai, skyrę vieną nuo kitos jo lankytasias mokyklas, aniems laikams buvo pakankamai tolimi. Dažnai kilnodamasis iš vietos į vietą, jis turėjo progų bendrauti su visokiais žmonėmis, pažinti liaudies buitį, suprasti jos nuotaikas bei lūkesčius. Taigi mokymosi metais Strazdas išėjo ir nemažą gyvenimo mokyklą, kuri ugdė ir stiprino jo demokratizmą. Čia jis taip pat išmoko lotynų bei lenkų kalbas, susidūrė su prancūzų, vokiečių, rusų, latvių kalbomis, susipažino su antikine, lenkų literatūra, įgavo eiliavimo įgūdžių. 1786/87 metų pradžioje jis įstojo į Varnių kunigų seminariją, kurią baigė 1789 m. Pasirinkęs dvasininko kelią, kuris nekilmingo luomo žmogui anais laikais buvo kone vienintelė išeitis, Strazdas

gyveno įvairiuose Kupiškio bei Rokiškio apylinkių vietose,
eidamas žemiausias bažnytines pareigas, dažnai būdamas ir laisvu kunigu.

1814 m. poetas metė kunigauti, išnuomojo valstiečio pirkią netoli Šimonių ir kaip pats vėliau sakė, “žemės gelmėse” ieškojo “sau peno”, o likusį laiką skyrė literatūrai. Šiuo laikotarpiu jis intensyviai reiškėsi literatūriniame gyvenime. 1814 m. išleido “Giesmes svietiškas ir šventas”. 1818 m. išvertė į lietuvių kalbą ir išleido R.Belarmino katekizmą, “su pamėgimu” rašė “lietuviškas ir lenkiškas” eiles. Bet dvasinė vyresnybė nedavė Strazdui ramybės.

1818m. prasidėjo nauji persekiojimai, kuriems dingstį davė išleistas eilėraštis “Pagrabas Palšio” išjuokiantis reformatus. Taip atsiranda pirmoji jo eplikacija – kandus ir drąsus atsakymas dvasinei vyresnybei, kuriame poetas išdėstė savo gyvenimo būdą ir principus (pasiaiškinimas dėl eilėraščio “Pagrabas Palšio”). Jame rašoma, jog ne kunigystė, o žemė – pagrindinis jo pragyvenimo šaltinis. Kad laisvą laiką jis skiria literatūrai, nes ji “parodanti pasauliui laikinumą, tiesos kelią ir pasaldinanti kartybes, kurių jis patiria šioje ašarų pakalnėje”. Po dviejų metų persekiojimo Strazdas buvo nubaustas. Buvo apšaukta ir pasmerkta jo kūryba, įsakyta jo “Giesmes svietiškas ir šventas” atiminėti ir deginti. Vykdydamas konsistorijos įsakymą imtis bažnytinių pareigų A.Strazdas kurį laiką dirbo Subačiaus Parapijos Pelyšių dvaro kapelionu. Netrukus nusipirkęs trobą apsigyveno Kamajuose. Spiriamas bėdos, A.Strazdas važinėjo po apylinkines parapijas, parsisamdydavo klebonams.

1924 m. poetas įsivėlė į bylą su šlėkta, tad vyskupijai pasisekė atsiskaityti su dvasininku, kurio jau seniai nekentė dėl jo priešiškų santykių su savo apylinkės dvarininkais ir aukštesniaisiais dvasininkais. Strazdas buvo įkalintas Pažaislio vienuolyne. Iš ten jis rašė vyskupui, “kad jo kantrybė jau baigianti išsekti. Visai nusilpusios akys, vos bematąs ir bijąs, kad greitai prireiks vedlio. Būdamas atplėštas nuo pažįstamų, draugų ir geradarių, nublokštas į svetimą kraštą, jis neturįs kas jam padėtų. Pramisti galįs, bet savo

apranga darąsis panašus į adamitą”.

1929 m. Strazdas iš Pažaislio vienuolyno pabėgo ir grįžo į Kamajus, Tada ir prasidėjo sunkiausios dienos. Dvasinei vyresnybei poetą suėmus, jo turtas buvo parduotas varžytinėse. Strazdas tada jau buvo plačiai žinomas ir kaip poetas, ir kaip originali asmenybė, buvo žinoma jo žema kilmė, priešiškumas viešpataujančiam šlėktos bei dvarininkų luomui, dvasininkiją šokiruojantis jo, kaip kunigo gyvenimo būdas. Strazdas ir mirė, nesulaukęs jokios paramos, 1833m. balandžio 23 d. palaidotas buvo tuometinėse naujose Kamajų parapijos kapinėse.

I. 2. Strazdas – žmogus ir poetas

Kalbama, kad Strazdas buvo tauri asmenybė. O iš tikrųjų? Turima archyvinė medžiaga – sausa, tokia pat miglota, kaip ir poeto biografija. Pailgo stambių bruožų veido, ilgais aukštyn šukuojamais plaukais, aukšto ūgio, tvirtoko sudėjimo, kiek susimetęs į kuprą, nudėvėta, iki pusės blauzdų tesiekiančia sutana, su lazda ir kepure vienoje rankoje ir tabakiaus skepeta kitoje – toks jau senyvo amžiaus poetas atgimė dailininko vaizduotėje.

Visgi poeto būta neabejotino originalo. Kai kurie poelgiai, pasisakymai patvirtina, kad jis buvęs judrus, gyvas, ūmus, dažnai nepastovus, nervingas, pastabus, aršaus proto, sąmojingas, linksmas. Nepaslaptis jog jis dažnai vadovavosi jausmais, o ir apskritai pasikliaudavo posakiu “akis už akį, smūgis už smūgį”. Dėl ūmaus būdo poetui yra ne kartą tekę nukentėti, bet jis buvo per daug atkaklus ir ambicingas, kad prisipažintų suklydęs .

Liaudies pasakojimuose bei anekdotuose matome, sakytume, sutautosakintą, arba tokį poetą, koks jis žmoniems atrodė kasdieniuose santykiuose. Galima manyti, kad savo amžininkams Strazdas darė visada gerai nusiteikusio, sąmojingo, pilno pokštų ir kartais, gal būt, net lengvabūdžio žmogaus įspūdį. Strazdas mėgdavęs krėsti pokštus poniškiems kunigams, ignoravusiems poetą dėl liaudiško gyvenimo būdo ir tiesaus charakterio. Visuose liaudies pasakojimuose jis minimas kaip liaudies draugas ir užtarėjas, teisingas, sąmoningas žmogus, nekentęs ponų ir poniškų kunigų. Jo kūryboje iškylantys liūdni vaizdiniai (“Giesmė apie siratas”, “Oi, dieve dievulaitis”), parodo, kad jo viduje slėpėsi ir mąstantis, nelaimingas, kenčiantis bei suvokiantis savo gyvenimo kelio tragizmą žmogus. Neabejojant galima tvirtinti, kad jis buvo pašauktas aukštesniems siekiams, kuriuos įgyvendinti, jam trukdė nedėkinga gyvenimo situacija (baudžiavinė santvarka, kunigystė ir kt.).

Strazdas buvo valingas, atkakliai gynė savo pažiūras, gyvenimo būdą ir ligi pat senatvės energingiausiai grūmėsi su gyvenimo sunkumais, su dvasinės vyresnybės persekiojimais bei lietuvių kultūros priešais. Buvo altruistas, atsidėjęs kovai dėl liaudies šviesesnės ateities. Jis tiesus ir atviras, tiesos žodį išdrįstantis pasakyti ir ponams, ir dvasinei vyresnybei, nuo kurios tuomet priklausė likimas. Atstovavo tuos, kurie priešinosi baudžiavinei priespaudai, žadino socialinį ir nacionalinį sąmoningumą. Švietėjų skelbtą įgimtos žmonių lygybės idėją propagavęs ne tik poezija, bet ir savo gyvenimo būdu. Poetas
suprato literatūros ir kultūros vaidmenį liaudies gyvenime. Didelį dėmesį skyręs pasaulietiniam judėjimui, jis gana abejingai žiūrėjo į bažnyčios ceremonialą ir apskritai jos kanoninius reikalavimus.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 1618 žodžiai iš 5299 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.