Astronomijos Lietuvoje istorija nuo 1009 iki 1999 metų
5 (100%) 1 vote

Astronomijos Lietuvoje istorija nuo 1009 iki 1999 metų

Astronomijos Lietuvoje istorija nuo 1009 iki 1999 metų

1009 Kvedlinburgo kronikoje pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.

1066 Voluinės metraštyje aprašyta Halio kometa Lietuvos danguje.

1236-1263 Lietuvą valdo Mindaugas.

1241 P.Dusburgiečio „Prūsų žemės kronikoje“ aprašomas Saulės užtemimas.

1252,1258 Voluinės metraštyje aprašyti lietuvių dievai.

1261 Malalos kronikoje aprašyti lietuvių pagonių dievai ir paminėta, kad lietuviai garbina dangaus kūnus.

1264 Vokiečių ordino brolis Petras Dusburgietis „Prūsijos žemės kronikoje“ rašė: „pasirodė tokia ryški kometa, kokios nė vienas žmogus dar nebuvo matęs“.

1265 Šventaragio slėnyje greta Perkūno šventyklos pastatoma pirmoji dangaus kūnų stebykla kalendoriui tvarkyti.

1300-1413 Palangoje ant Birutės kalno veikia stulpinė stebykla Saulės ir Mėnulio judėjimui sekti ir kalendoriui tvarkyti.

1301 Petras Dusburgietis mini kometą, pasirodžiusią Skorpiono žvaigždyne.

1313 Apie šventą Jurgį, pasak P.Dusburgiečio, pasirodė kometa, kuri „vakarais 10 dienų kreipė uodegą į Italiją“. 1316-1341 Lietuvą valdo Gediminas.

1326 Petras Dusburgietis rašė: „Prūsai nepažino Dievo…jie klaidingai garbino kaip dievus visokiausius tvarinius, būtent Saulę, Mėnulį ir žvaigždes, griaustinį, sparnuočius ir keturkojus…“

1330 Lietuvoje stebimas žiedinis Saulės užtemimas.

1387 Lietuvos krikštas (Aukštaitijoje). Nugriaunama Perkūno šventykla Vilniuje.

1392-1430 Lietuvą valdo Vytautas.

1410 Žalgirio mūšis.

1413 Žemaitijoje įvedama krikščionybė

1418 Kardinolas Petras d’Ailis aprašo „gabius Vilniaus astronomus“, sumaniai tvarkančius kalendorių.

1492 Kristupas Kolumbas pasiekia Amerikos krantus.

1495 Išleidžiama astronomo Vaitiekaus Brudzevskio, didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio sekretoriaus, knyga „Planetų teorijos geriausi paaiškinimai“, sudaromos lentelės planetų padėtims apskaičiuoti.

1522 Pranciškus Skorina Vilniuje išleidžia „Mažąją kelionių knygelę“ su kalendoriumi

1529 Simonas Grunau „Prūsų kronikoje“ išvardija senuosius prūsų dievus ir pavaizduoja prūsų vėliavą su dievais Perkūnu, Patrimpu ir Pykuoliu bei neišskaitomu raštu.

1540 Dancige išleidžiama Georgo Retiko Laucheno knygelė „Pirmasis pasakojimas“, kurioje pirmą kartą išdėstoma M. Koperniko heliocentrinė pasaulio sistema. Vėliau Retikas tampa Žygimanto Augusto sekretoriumi ir atneša Koperniko idėjas į Lietuvą.

1543 Niurnberge išleidžiamas Mikalojaus Koperniko veikalas „Apie dangaus sferų sukimąsi“, padėjęs heliocentrinio pasaulio supratimo pamatus. Netrukus veikalas pasirodo ir Lietuvoje.

1547 Martynas Mažvydas išleidžia pirmąją lietuvišką knygą.

1566 Antrasis Lietuvos Statutas įteisina vietinių matų sistemą.

1570 Vilniuje įkuriama jėzuitų kolegija, 1579 m. ji pertvarkoma į akademiją (Vilniaus universitetą).

1580 Jonas Lasickis parašo knygutę „Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus“ (Išspausdinta 1615 m. Bazelyje).

1582 Lietuvoje įvedamas reformuotas Grigaliaus kalendorius.

1588 Jonas Bretkūnas „Prūsų krašto kronikoje“ aprašo pagonišką baltų religiją.

1609 G. Galilėjas Italijoje išranda teleskopą. Lęšių rinkinį 1636 m. mokslininkas išsiunčia į Vilnių valdovui Vladislovui IV Vazai.

1620 Išleidžiamas Konstantino Sirvydo lietuvių kalbos žodynas, kuriame pirmą kartą pateikiami lietuviški kai kurių planetų ir žvaigždynų pavadinimai.

1627 Motiejus Sarbievijus parašo studiją „Pagonių dievai“, kurioje, be senovės lietuvių mitologijos, pateikia žinių apie dangaus kūnų garbinimą.

1629 Vilniaus universitete matematikas Andrius Milevskis parašo astronominį traktatą – seniausią iš žinomų rankraščių Lietuvoje. Jame aptariama Koperniko heliocentrinė pasaulio sistema ir teigiama, kad „Dievas gali sutverti didesnį skaičių ir skirtingos rūšies pasaulių.“

1633 J. Rudamina-Dusetiškis Vilniuje išleidžia pirmąją knygą apie tiksliuosius mokslus „Garsiausios matematikos, optikos, geometrijos ir sferinės astronomijos teoremos ir problemos“. Astronomijos skyriuje aprašoma heliocentrinė sistema ir Kopernikas vadinamas didžiuoju astronomu.

1638 Pagaminamas vienas iš išlikusių medinės knygos formos runų kalendorių. Lietuvos Nacionaliniame muziejuje saugoma jo kopija. Originalai 1857 m. buvo išvežti į Kijevą.

1639 Albertas Diblinskis išleidžia knygą „Astronomijos šimtinė“ lotynų kalba. Tai pirmoji grynai astronomijos knyga, išleista Lietuvoje.

1643-1645 Osvaldas Kriugeris Vilniaus universitete dėsto Koperniko sistemą.

1650 Amsterdame atspausdinama lietuvio Kazimiero Semenavičiaus knyga „Didysis artilerijos menas“, kurioje pirmą kartą pasaulyje aprašomos daugiapakopės raketos, taip pat matų sistemos.

1655 Vilniaus universiteto auklėtinis A. Kochanskis nustato švytuoklės izochronizmo reiškinį, vėliau pritaiko jį švytuokliniam laikrodžiui.

1675 T.L. Buratinis Vilniuje italų kalba išleidžia knygą „Misura universale“, kurioje pirmą kartą pavartoja metro terminą.

1680 Strėvos upės krante prie Kietaviškių atrandamas vadinamasis Gedimino skeptras, viduramžių Lietuvos saulinis-mėnulinis kalendorius.

1698 Mažosios Lietuvos istorikas ir etnografas Motiejus Pretorijus savo veikale „Prūsijos įdomybės“ aprašo prūsų papročius, sodybas, valgius, pagonių
religiją, pateikia tautosakos ir prūsų kalbos žinių. Pirmą kartą aprašomas paros dalijimas į 16 dalių. Simonas Daukantas vėliau papildo paros dalių vardyną iki 24 dalių.

1736 Jonas Pašakinis Vilniuje pradeda leisti „politinius“ kalendorius (lenkų kalba.). Nuo 1757 m. tą darbą tęsia Pranciškus Paprockis. Nuo 1768 m. jie pavadinami Vilniaus kalendoriais.

1747 Pilypas Ruigys išleidžia lietuvių-vokiečių kalbų žodyną, kuriame pateikia pluoštą planetų, žvaigždynų ir dangaus reiškinių lietuviškų pavadinimų.

1753 Tomui Žebrauskui (1714-1758) vadovaujant, pradeda veikti Vilniaus universiteto observatorija.

1756 T. Žebrauskas nustato Vilniaus geografinę platumą.

1755 Imanuelis Kantas, lietuvių kilmės Karaliaučiaus astronomas, paskelbia Saulės sistemos susidarymo iš proplanetinio debesies hipotezę.

1758 Vilniaus observatorijos direktoriumi tampa Jokūbas Nakcijonavičius (1725-1777).

1764 Vilniaus observatorijos direktoriumi tampa Martynas Počobutas (1728-1810).

1765-1775 Kristijonas Donelaitis parašo „Metus“.

1765 Mokslinėje spaudoje paskelbiamas pirmasis Martyno Počobuto darbas apie Saulės užtemimo stebėjimą Neapolyje.

1766 M. Počobutas išmatuoja Vilniaus geografines koordinates. Vilniaus observatorijai suteikiamas „karališkosios“ observatorijos vardas.

1774 M. Počobutas pradeda leisti „Vilniaus kalendorių“. Ėjo iki 1795 m.

1779-1781 Pagaminami I. Manuviro horizontalieji Saulės laikrodžiai, dabar saugomi Vilniaus, Minsko ir Gardino muziejuose.

1782 M.Počobutas pradeda M. Knakfuso suprojektuoto observatorijos priestato statybą

1788 Užbaigtas Vilniaus universiteto observatorijos priestatas, pavadintas Naująja observatorija.

1795 Trečiasis Lietuvos ir Lenkijos valstybės padalijimas. Didesnioji Lietuvos dalis prijungiama prie Rusijos.

1807 Vilniaus observatorijos direktoriumi tampa Janas Sniadeckis (1756-1830).

1811 Lietuvoje matoma Didžioji 1811 metų kometa, pasiekusi nulinio ryškio spindesį.

1812 Lietuvą okupuoja Napoleono armija.

1825 Vilniaus observatorijos direktoriumi tampa Petras Slavinskis (1795-1881).

1826 P. Slavinskis išleidžia knygą „Teorinės ir praktinės astronomijos pradmenys“ (lenkų kalba).

1832 Uždaromas Vilniaus universitetas.

1835 Išleidžiama Teodoro Narbuto Lietuvos istorijos pirmoji knyga apie senovės lietuvių mitologiją, kurioje pateikiama daug žinių apie dangaus kūnų pavadinimus ir jų garbinimą. P. Slavinskis pradeda leisti periodinį Vilniaus observatorijos leidinį – stebėjimų ataskaitas (ėjo iki 1842 m.).

1843 Vilniaus observatorijos direktoriumi tampa Mykolas Hlušnevičius (1797-1862). Lietuvos danguje spindi Didžioji 1843 metų kometa, viena šviesiausių kometų istorijoje.

1845 Simonas Daukantas išleidžia knygą „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“. Tai pirmoji Lietuvos istorija lietuvių kalba.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1063 žodžiai iš 3494 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.