Astronomijos samprata
5 (100%) 1 vote

Astronomijos samprata

Astronomija (gr. astron – žvaigždė, nomos – dėsnis) – tai mokslas, tiriantis dangaus kūnų ir jų sistemų judėjimą, sandarą bei vystymąsi.

Dangaus šviesulius žmonės ėmė stebėti dar žiloje senovėje. Pagal jų padėtį ir judėjimą danguje orientavosi medžiodami ar keliaudami. Žvaigždės rodydavo kelią jūrų laivams ir dykumų karavanams. Sekdami Mėnulio fazes, senovės medžiotojai ir žvejai išmoko matuoti laiką. Jie pažino žvaigždes pagal jų išsidėstymą danguje, suskirstė jas į žvaigždynus, bandė suprasti ir paaiškinti dangaus reiškinius. Tai liudija įvairios pasakos, legendos, mitai, archeologiniai radiniai ir pan.

Seniausių astronomijos žinių yra išlikusių iš egiptiečių, babiloniečių, finikiečių, kinų ir majų (3000 m. pr. Kr.). Apie 4000 m. pr. Kr. egiptiečiai sudarė saulės kalendorių, gana tiksliai nustatė metų trukmę. Babilonijoje jau 721 m. pr. Kr. aprašytas Mėnulio užtemimas. Iš Babilonijos net į mūsų laikus atklydo paros padalijimas į 24 valandas.

I tūkstantmetyje pr. Kr., prie Viduržemio jūros susikūrus graikų valstybėms, plečiantis jūreivystei, astronomijos raida paspartėjo. VI a. pr. Kr. graikų filosofas ir matematikas Pitagoras patobulino Talio pasaulėvaizdį apie plokščią Žemę, apgaubtą žvaigždėto dangaus. Anot Pitagoro, Žemė yra rutulys, laisvai skriejantis erdvėje; aplink Žemę skrieja Saulė, Mėnulis, žvaigždės—— ir planetos.

Apie 140-uosius metus graikų mokslininkas Klaudijus Ptolemėjas parašė veikalą “Didžioji astronomijos sandara”, mūsų laikus pasiekusi lotynišku jo vertimu. Jame Ptolemėjas apibendrino senojo pasaulio astronomijos žinias, pateikė geocentrinį pasaulio sistemos modelį, pagal kurį Visatos centras yra nejudanti Žemė. Šio modelio buvo laikomasi net iki XVI a. vidurio.

Įvairiose pasaulio šalyse (Airijoje, Anglijje, Meksikoje ir kitur) rasta prieš tūkstančius metų statytų observatorijų, t.y. specialiai įrengtų įstaigų dngaus kūnams stebėti, liekanų. Dažniausiai tai buvo megalitai – dideli akmeniniai blokai Saulės, mėnulio ir šviesiausių žvaigždžių tekėjimo bei leidimosi tškams žymėti.

Astronomijos raidą labai paspartino teleskopo išradimas 1609 metais. Galilėjas Galilėjus savo darbo teleskopu stebėjo Saulę, Mėnulį, Venerą, Jupiterį ir kitus dangaus kūnus, K. Hiuigensas atrado Saturno žiedus ir palydovą (1665m.), I. Niutonas suformulavo visuotinės traukos dėsnį (1687m.), M. Lomonosovas aptiko, kad Venera turi atmosferą, V. Heršelis atrado Urano planetą (1781m.) ir t. t.



Taigi astronomija, ištisus šimtmečius buvusi praktišku mokslu (laiko matavimas, navigacija ir kt.), o kartais netgi laikyta prabangia mokslo puošmena, dabar ne tik pati plėtojasi pasakiškais tempais, bet ir stimuliuoja kitų mokslų pažangą.

Be abejo, čia labai svarbu, jog šiuolaikinė astronomija yra glaudžiai susijusi su fundamentaliaisiais mokslais: be fizikos dėsnių ir matematinės kalbos astronomijai tektų vien tik aprašinėti ir klasifikuoti stebimus Visatos objektus. Žemėje atskleisti gamtos dėsniai galioja ir labai toli už jos ribų, todėl naujos fizikos teorijos ar net ištisos jos šakos tuojau pat pritaikomos kosmose. Be to, ir fizika be astronomijos būtų skurdesnė. Juk būtent troškimas sužinoti, kas slypi Saulės gelmėse, kitados pagidė termobranduolinės reakcijos idėją. O kokius fizikos labirintus padės išaiškinti paslaptingieji žvaigždžių sprogimai, didžiuliai energijos ištekliai kvazaruose ar mirusios žvaigždės – kolapsarai, kol kas sunku ir spėlioti.

Antras esminis dabartinės astronomijos bruožas – tai milžiniškas visiškai naujos informacijos srautas, kurį nulemia iš esmės pasikeitusios astronominių tyrimų galimybės. Juk ištisus šimtmečius astronomai stebėjo dangaus kūnus, patys būdami oro okeano dugne, ant Žemės paviršiaus. O atmosfera, kaip žinoma, yra ne tik patikimas Žemės gyvybės šarvas, bet ir negailestingas iš kosmoso sklindančio spinduliavimo filtras. Įprastas atmosferos “langas” – matoma šviesa – tėra vos milijardinė dalis visame elektromagnetinio spinduliavimo spektre nuo trumpiausių gama spindulių iki kilometrinių radijo bangų. Tad, savime suprantama, kad stebėdami vien šviečiančius kūnus – žvaigždes bei jų sistemas, švytinčius kosminius debesis, planetas ar kometas, astronomai gaudavo labai mažai informacijos.

Visiškai naujus langus į mus supantį žvaigždžių ir galaktikų pasaulį atvėrė užatmosferinė astronomija. Specialūs teleskopai, įrangti orbitinėse observatorijose, registruoja kosminių gama ir rentgeno spindulių šaltinių padėtis, jų spinduliavimo intensyvumą bei kitimą. Tik iš čia apčiuopiamos kosmoso pabaisos – juodosios skylės, rentgeno novos, pagaunami paslaptingi gama spindulių blyksniai. Šalia įprastinių žvaigždėlapių, išmrgintų mažyčiais žvaigždžių taškeliais, sudarinėjami dangolapiai, vaizduojantys dangų gama, rentgeno, infraraudonuosiuose spinduliuose bei įvairaus ilgumo radijo bangose.

Kadangi žvilgsnis į Visatą kartu yra ir žvilgsnis į į jos praeitį, mums atsiveria sukrečiantis maždaug 10 milijardų metų laikotarpis iš spėjamo 18 – 20 milijardų metų Visatos amžiaus. Neįsivaizduojamoje erdvės ir laiko begalybėje ryškėja Visatos struktūros ir evoliucijos fragmentai.

Ir be galo
nuostabu, kad Visata pasirodė besanti visiškai nepanaši į tą pilką sustingusį pasaulį, kokį vaizdavosi mūsų amžiaus pradžios astronomai. Mes tapome liudininkais, kaip sąveikauja ir keičiasi milžiniškos žvaigždijos – galaktikos, kaip tamsiuose mūsų Galaktikos miglynuose gimsta naujos žvaigždės, formuojasi planetų šeimos. Kosminės tuštumos ir šalčio karalystėje “auga” organinės molekulės, neišvengiamai būtinos sudėtingo gyvybės rūmo fundamentui. Ne veltui astronomai sako, akd Visata mįslinga ir keista. Ji mįslingesnė ir keistesnė, negu mes galie įsivaizduoti. Besiskverbdami gilyn į erdvės ir laiko nežinomybę, šturmuodami amžinus klausimus”iš kur, kaip atsirado ir kurlink plėtojasi milžiniškas mus supantis pasaulis?”, astronomai pasiruošę sutikti pačius netikėčiausius objektus ir reiškinius, už kurių gal slypi fantastiškiausios materijos egzistavimo formos, dar nežinomi dėsniai. Tai ir yra šiuolaikinės astronomijos grožis ir prasmė.

Šiuo metu Jūs matote 59% šio straipsnio.
Matomi 964 žodžiai iš 1627 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.