Atlantizmas ir europizmas vieningos euyropos politikoje
5 (100%) 1 vote

Atlantizmas ir europizmas vieningos euyropos politikoje

TURINYS

ĮŽANGA 3

ATLANTIZMO KONCEPCIJA 4

TRANSATLANTINIO BENDRADARBIAVIMO PROJEKTAI 5

COHENO IR KISSINGERIO ATLANTIZMO KONCEPCIJOS 8

EUROPOS IDĖJA 11

ŠIŲ DIENŲ EUROPOS (ES) POLITIKA JAV ATŽVILGIU 13

IŠVADOS 15

ĮŽANGA

Vakarų civilizacija ilgus amžius iš esmės sutapo su europine civilizacija, nors pastarosios identiteto pagrindų ir ribų klausimas nėra paprastas. Žvelgiant iš europietiškos perspektyvos, JAV atsirado kaip europietiškos civilizacijos plėtros produktas, kuriam, tiesą sakant, Europa ilgai neskyrė didesnio dėmesio. Tačiau XX amžiaus pradžioje, Pirmojo pasaulinio karo metu Jungtinės Amerikos Valstijos, iki tol vykdžiusios Europos atžvilgiu iš esmės izoliacionistinę politiką, staiga tapo bene svarbiausiu Europos likimą lemiančiu veiksniu. Woodrow Wilsono 14 punktų – tai visų pirma Europos, sutvarkytos pagal amerikietiškus principus, planas.

Nepaisant to, kad dėl JAV Kongreso pozicijos JAV vėl dvidešimčiai metų iš esmės nusišalino nuo Europos klausimų sprendimo, nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios ar bent jau nuo Pearl Harboro JAV vėl tapo tiesiogiai Europos likimą įtakojančiu ar net lemiančiu veiksniu. Didesnę XX amžiaus dalį JAV buvo dominuojanti Vakarų civilizacijos jėga, kurios karinį, politinį ir ekonominį pranašumą Europos ar bent Vakarų Europos tautos ir valstybės turėjo pripažintį kaip neginčijamą faktą, nepaisant to, kad jos laikė save kultūriškai pranašesnėmis už JAV. Tarybų Sąjungos ir jos satelitų keliama egzistencinė grėsmė vertė Vakarų Europos šalis atsiduoti JAV globai perdaug negalvojant apie senas europietiško dominavimo pasaulyje tradicijas ir ambicijas.

Pati ES (Vakarų Europa) atsirado, regis, visų pirma ar bent iš dalies amerikiečių dėka. Jiems ji buvo reikalinga kaip nuo JAV priklausomas, bet vis dėlto pakankamai stiprus sąjungininkas priešpriešoje su TSRS. Tačiau po Šaltojo karo pabaigos žymiai susilpnėjus egzistencinėms grėsmėms, Europos Sąjunga vis labiau pradeda suvokti save ne kaip jaunesnį JAV brolį, o kaip potencialiai (nors dar ne aktualiai) lygiavertį partnerį.

Gilėjant Europos integracijos procesams, ES (EB) iš ekonominės sąjungos virtusi taip pat ir politine sąjunga, laipsniškai įgauna vis daugiau bruožų, kurie tarptautinėje politikoje iki pastarojo laiko buvo priskiriami tik valstybėms. Bendrijos (o ne tik tarpvyriausybinio) metodo taikymas ES veikloje pavertė ją kvazivalstybiniu dariniu, kuris, kaip ir normali valstybė, įgyvendindamas ir gindamas savo interesus, turi vykdyti tam tikrą užsienio ir saugumo politiką, kuri laikui bėgant neišvengiamai turėjo įgyti ir gynybinį dėmenį (kas ir buvo numatyta Mastrichto sutartyje).

Šiame savo darbe aš pamėginsiu įvardinti atlantizmo ir europizmo koncepcijas, pagrindinius atlantizmo idėjos autorius, jų teiginius ir kitas mintis. Taip pat pamėginsiu apžvelgti šiandieninę Europos (ES) politiką JAV atžvilgiu.

ATLANTIZMO KONCEPCIJA

  Atlantizmo sąvoka yra nevienareikšmė ir pasižymi interpretacijų gausa. Sąvokos turinys kinta ne tik skirtingų autorių darbuose, bet ir laikui bėgant. Todėl siekiant atskleisti atlantizmo koncepcijos reikšmes, būtina šią sąvoką suvokti kaip dinamišką ir besikeičiančią kintant tarptautinių santykių realijoms. Kita vertus, pačios koncepcijos strateginis pobūdis suponuoja, kad pakitus valstybių tarptautinės politikos kryptims bei atsiradus poreikiui iš naujo modeliuoti valstybių užsienio politikos strategijas, keisis ir pačios koncepcijos turinys.

  Vienas stabiliausių ir universaliausių atlantizmo koncepcijos apibrėžimų yra kaip Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos nacijų bendradarbiavimo politinėje, ekonominėje ir gynybos srityse doktrina. Šis apibūdinimas įtraukia daugelį atlantizmo koncepcijos interpretacijų vienijantį bendrą vardiklį – JAV ir Vakarų Europos santykius bei transatlantinio bendradarbiavimo sistemą. Tokiu būdu visos atlantizmo interpretacijos bei įvairūs jų turiniai yra siekis skirtingomis priemonėmis įtvirtinti Atlanto regiono valstybių glaudesnį bendradarbiavimą ir sudaryti atsvarą kontinentinių valstybių – Rusijos, Kinijos, Vokietijos – stiprėjimui.

  Atlantizmo koncepcijos kaip siekio skatinti Vakarų Europos (pradžioje tik Didžiosios Britanijos) ir JAV bendradarbiavimą atsiradimą sąlygojo galių pusiausvyros paieškos XIXa. pirmoje pusėje bei poreikis permąstyti stiprėjančių veikėjų – JAV ir Rusijos – vaidmenis tarptautinėje sistemoje. Diskusijos atlantinio bendradarbiavimo tema dar didesnį pagreitį įgijo šimtmečio pabaigoje, kai pradėjo didėti valstybių priklausomybė ir tarptautinių politinių bei ekonominių santykių sudėtingumas ėmė reikalauti tinkamo pasaulio sutvarkymo. Kartu įvairios atlantizmo koncepcijos buvo pradėtos konstruoti siekiant permąstyti stiprėjančios JAV ir palaipsniui silpnėjančios Didžiosios Britanijos galios vaidmenis bei sukurti naujas globalias geopolitines schemas.

  Norint geriau atskleisti britiškosios ir amerikietiškosios atlantizmo tradicijų teiginius bei jų kaitą, būtina analizuoti skirtingų atlantizmo atstovų darbus ir įvairius transatlantinio bendradarbiavimo projektus.

 

 

TRANSATLANTINIO BENDRADARBIAVIMO PROJEKTAI

 

Įsibėgėjusius Atlanto regiono valstybių bandymus modeliuoti tarptautinę sistemą teoriškai bandė pagrįsti
britiškoji ir amerikietiškoji geopolitikos tradicijos. Britų geografo H. Mackinderio darbai žymėjo siekį išlaikyti Britanijos politinį, komercinį ir industrinį pirmavimą tuo metu, kai vadovavimas jūroms jau nebegarantavo valstybės pirmavimo pasaulyje. Plečiantis geležinkelio linijoms bei žemyniniam susisiekimui, didėjant idėjų, prekių ir žmonių srautams, Mackinderio manymu, turėjo išaugti Eurazijos, kuri yra nepasiekiama jūrinėms valstybėms, galia.

Mokslininko teigimu Eurazijos žemyninėje dalyje yra geopolitinė pasaulio šerdis (Heartland – angl. „svarbiausioji dalis“). Tai teritorija, kuri driekiasi nuo Rytų Sibiro vakarinių pakraščių rytuose iki europinės Rusijos dalies vakaruose ir nuo Arkties vandenyno šiaurėje iki Indijos bei Kinijos pietinių sienų. Tačiau geografo nuomone, heartlando teritorija negali turėti tikslių ribų ir gali kisti. Mackinderis teigė, kad valstybė, kuri valdo heartlandą, kontroliuoja centrinę geopolitinę pasaulio padėtį ir vadinamąją pasaulio salą, apimančią Europos, Azijos ir Afrikos žemynus. Mokslininko idėja buvo aiški: dviejų tipų – jūrinių ir kontinentinių – valstybių priešstata lemia jų evoliuciją ir nuolatinį konfliktą, kadangi šių valstybių geostrateginiai interesai ir raidos galimybės fundamentaliai skiriasi. Mackinderio globalioje geopolitinėje schemoje Rusijai skirtas svarbus vaidmuo. Šios valstybės potencialas plėstis į Kiniją, Vidurio Rytus ir Vakarų Europą galėjo sutrikdyti nusistovėjusią jūrinių ir žemyninių valstybių geopolitinę pusiausvyrą. Tokios geopolitinės sistemos stabilumui išlaikyti bei Britanijos, kaip pasaulio valstybės smukimui stabdyti, Mackinderis siūlė stiprinti Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos ryšius kuriant Atlanto regiono valstybių bendruomenę – Šiaurės Atlanto Sutarties organizacijos pirmtakę.

 H. Mackinderio teorijoje nebuvo numatyta heartlando užvaldymo ar apribojimo strategija. Šią spragą užpildė amerikietiškosios geopolitinės mokyklos atstovas N. Spykmanas, pasiūlęs pakrantės zonos (rimlando) teoriją. Spykmanas manė, kad geopolitiniu požiūriu svarbiausią poziciją užima pakrantės zona, kuri yra tarp jūrinių valstybių ir heartlando. Ši teritorija apima Skandinaviją (be Suomijos), Vakarų ir Vidurio Europą (be Didžiosios Britanijos, Baltijos valstybių, Ukrainos ir Baltarusijos), Artimuosius ir Vidurio Rytus bei visą žemyninę Rytų Aziją. Kaip ir Mackinderio geopolitinės schemos atveju, rimlandas tai pat neturi visiškai apibrėžtų ribų, todėl valstybės gali gravituoti tiek link jūrinių, tiek link žemyninių valstybių. N. Spykmano teorija implikavo, kad valstybės viešpatavimas rimlande, lemia viešpatavimą heartlande, o kartu ir pasaulyje. Konkrečiai ši kombinacija buvo projektuojama Vokietijos atvejui, todėl Spykmanas siūlė sudaryti anglo-amerikietišką jūrų galybių ir Sovietų Sąjungos žemės galybės sąjungą, kuri užkirstų Vokietijos galimą dominavimą. Pagaliau Spykmanas teigė, kad be JAV dalyvavimo neįmanoma išlaikyti Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos ir SSRS galių pusiausvyros. Kartu ši koncepcija žymėjo atlantinės erdvės geopolitinio centro pasislinkimą į Vakarus, tai yra Vakarų Europos ir JAV bendradarbiavimo centru ir stipriausiuoju nariu tapo JAV, pakeitusi silpnėjančią D. Britaniją.

  N. Spykmano sukurta rimlando geopolitinė schema šaltojo karo laikotarpiu tapo JAV vykdomos komunizmo sulaikymo doktrinos pagrindu. Šioje teorijoje buvo aiškiai išreikšta jūrinių (pirmiausia JAV) ir žemyninių (SSRS) valstybių kova. Kartu tai simbolizavo dvipolės tarptautinės sistemos šaltojo karo metu suformavimą. Geopolitinių teorijų naudojimas ir statiškas jų interpretavimas ne tik tapo JAV vykdomos komunizmo stabdymo politikos pagrindu šaltojo karo metais, bet ir aktyviai pasitarnavo propagandai.

  Vienas komunizmo sulaikymo doktrinos tėvų JAV ambasadorius Maskvoje G. Kennanas teigė, kad Amerikos dominavimas jūrose ir ore, o Sovietų Sąjungos pranašumas sausumoje bei JAV karinis neveiksmingumas Eurazijos sausumos masyve verčia amerikiečius apriboti jėgos naudojimą tais regionais, kur sovietų armijoms galima būtų gynybiškai pasipriešinti laivyno, desanto bei oro galia. Kennano istorinis imperatyvas, kad sovietų užsienio politika yra iš esmės komunistų tikėjimo ir senojo carų ekspansionizmo lydinys, sklindantis iš Rusijos valdomo Eurazijos centro, buvo greitai panaudotas antikomunistų retorikoje kaip intelektualinis pagrindas SSRS stabdymui kiekviename heartlando taške. Formaliai tai buvo įvardinta 1946m. W. Churchilio kalboje Fultone bei 1947 Trumeno doktrinoje. Po Trumeno doktrinos, skelbusios nepriklausomų valstybių gynimą bei JAV ryžtą veikti demokratijos ir pasaulio bendruomenės labui, kalbos apie derėjimąsi bei abipuses nuolaidas negalėjo nei būti. Taigi konfliktas, kaip teigia JAV tarptautinių santykių specialistai, galėjo išsispręsti tik pasikeitus sovietų siekiams, žlugus sovietų sistemai arba sutapus abiem sąlygom.

  Pradžioje komunizmo stabdymo politika veikė puikiai. Atlanto sąjunga buvo karinė apsauga nuo SSRS ekspansijos, Marshallo planas stiprino Vakarų Europą ekonominiu ir socialiniu atžvilgiu. Pagalbos Turkijai ir Graikijai programa neutralizavo sovietų keliamą grėsmę rytinėje Viduržemio jūros dalyje, o Berlyno „oro tiltas“
Vakarų demokratinės šalys yra pasiryžusios ginti savo teises netgi rizikuodamos karu. Abiem atvejais Sovietų Sąjunga atsitraukė nesiryždama stoti į atvirą kova su JAV.

  Tačiau sulaikymo teorija rėmėsi dviem klaidingom prielaidom, kurios ilgainiui ėmė smukdyti JAV užsienio politiką. Pirma, Amerikos lyderiai manė, kad metami iššūkiai bus tokie pat nedviprasmiai, kokie buvo ir Antrojo pasaulinio karo metais. Antra, jie vylėsi, kad komunistai pasyviai lauks savo valdymo pabaigos, kurią postulavo pati sulaikymo teorija. JAV užsienio politika nenumatė, kad SSRS gali mėginti prasiveržti kur nors kitur, taikiniu pasirinkdami JAV politiškai at strategiškai nepatogias vietas. Tokia vieta, kuri buvo paskelbta už Amerikos gynybos perimetro ir iš kurios buvo išvesti visi amerikiečių kariai, buvo Korėja. Surogatinė Šiaurės Korėjos komunistinė valstybė užpuolė Pietų Korėją. Tokį Šiaurės Korėjos žingsnį JAV administracija suvokė kaip įrodymą, kad komunizmas pradėjo puolimą ir kad jį būtina sustabdyti ne tiek strateginiais, bet ir principiniais sumetimais. Kartu nepasipriešinimas komunistų užmačioms būtų sukūręs galimybę sukurti komunistinį monolitą rytinėje Azijoje, nes SSRS invazija būtų turėjusi pražūtingą poveikį Japonijai bei jos orientacijai į Vakarus.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1724 žodžiai iš 5357 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.