Atliekos
5 (100%) 1 vote

Atliekos

Turinys

1. Atliekos

1.1. Daugiau atliekų – daugiau problemų 2 psl.

1.2. Niekas neišnyksta 2-3 psl.

1.3. Atliekos – ne šiukšlės 3 psl.

2. Buities chemija

2.1. Pavojus tyko namuose 4-5 psl.

3. Kaip ir kokias atliekas rūšiuoti

3.1. Popierius 6 psl.

3.2. Stiklas 6 psl.

3.3. Plastikas 7 psl.

3.4. Organinės atliekos 8 psl. 3.5. Pavojingos atliekos

3.6. Radioaktyvios atliekos 9 psl.

3.6.1. Radioaktyviųjų atliekų tvarkymas Lietuvoje

4. Naudota literatūra

1.Atliekos

1.1. Daugiau atliekų – daugiau problemų

Mes turime daugybę daiktų, kuriuos anksčiau ar vėliau tenka išmesti. Tai- perskaitytas laikraštis, sudėvėtas megztinis, po remonto užsilikę dažai ar perplėštas politielėno maišelis. Namuose susikaupia vis daugiau pakuočių atliekų: parduotuvėje mus viliojęs prašmatnus prekės rūbas labai greitai tampa nebereikalingas.

Didžioji atliekų dalis, dėja, keliauja į sąvartynus.

Lietuvoje yra daugiau nei 800 sąvartynų, iš jų apie 300 dar ekspoatuojami. Į sąvartynus kasmet išvežama mauždaug 3 mln. tonų įvairių atliekų, beveik pusė jų- nerušiuotos namų ūkio atliekos.

Sąvartyne atliekos ilgai išlieka nesuirusios:

· popierius – 2 metus;

· konservų dėžutės – 90 metų;

· plastiko pakuotės – nuo 80 iki 200 metų;

· stliklainiai, buteliai – 900 metų.

Atliekų kiekis sąvartynuose grėsmingai didėja.

Sparčiai gausėja pavojingų buitinių atliekų – tai liuminescencinės lempos, elektros elementai (batareikos), akumuliatoriai, nesuvartoti medikamentai, dažai, lakai, skiedikliai, plovikliai. Jeigu jų tinkamai nesutvarkysime, kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis.

Be to atliekų tvarkymas ir saugus sąvartynų eksplotavimas vis brangiau kainuoja.

1.2. Niekas neišnyksta

Nuo seno atliekos kaupiamos (deponuojamos) sąvartynuose, jas slegiant ir uždengiant žemių sluoksniu. Tokie sąvartynai kelia grėsmę aplinkai. Trūkstant deguonies, atliekos biologiškai skaidomos lėtai, susidaro biodujos – metanas (CH4) ir anglies dioksidas. Šios dujos prisideda prie klimato kaitos reiškinio, o metanas tam tikromis sąlygomis gali ukelti sprogimą.

Krituliai, prasisunkę pro sąvartą, išplauna iš jos įvairias medžiagas, taip pat ir aplinkai pavojingas. Susidaro nenuspėjamos sudėties skystis – filtratas, kuris gali prasiskverbti į gruntinius vandenis ir juos užteršti.

Modernus sąvartynas – sudėtingas ir brangus inžinerinis kompleksas. Jį sudaro patikimas izoliacinis sluoksnis, drenažo sistema. Filltrato valymo įrenginiai, biodujų surinkimo sistema. Izoliacinis sluoksnis susideda iš keleto pasluoksnių: sutankinto molio, didelio tankio potielileno plėvelės, žvyro (jame įrengtas drenažas), dirvožemio.

Atliekos sąvartyne kasdien turi būti suslegiamos ir užpilamos žemių sluoksniu, kad nesklistu kvapas, viliojantis graužikus ir uses. Gruntinio ir paviršinio vandens bei dirvožemiokokybės stebėjimui, biodujų kaupimosi vertinimui, sąvartyno poveikio aplinkai prognozavimui būtina monotoringo sistema.

Lietuvoje sąvartynu modernizavimas dar tik prasideda, nes tam reikia didelių investicijų.

Atliekos gali būti deginamos specialiose krosnyse aukštoje (1100 – 1200 C) temperatūroje. Apie 75 – 85 % sudegusių atliekų virsta šlaku ir pelenais, kurie kaupiasi krosnyje. Kita degimo produktų dalis (lakūs junginiai) nukreipiama į kapinus, kuriuose įrengti specialūs filtrai. Degimo metu susidariuosios karštos dujos paprastai naudojamos šildymui arba elekšros energijos gamybai.

Degimo produktai gali būti toksiški. Net jeigu deginama medžiaga pati savaime nėra nuodinga, ji gali suskilti į nuodiingus komponentus ar su kitomis medžiagomis sudaryti nuodingus junginius. Tokį pavojų kelia plastikai, kitos sintetinės medžiagos. Tuomet į orą gali patekti organiniai junginiai – dioksinai, furanai, sunkieji metalai (Zn, Pb, Cu, As). Filtrai, dėja, negali visiškai pašalnti kenksmingų medžiagų. Be to, užteršiamas ir šlakas bei pelenai, kurie išgabenami į sąvartyną.

Teršalai, pasklidę ore, galiausiai nukrenta ant žemės, pažeidžia vandens ekosistemas, mažina dirvos derlingumą, užteršia ją sunkiaisiais metalais.

Žmonės nukenčia arba kvėpuodami užterštu oru, arba valgydami užterštą maistą. Teršalų poveikis lemia skydliaukės pokyčiu ir diabetą, onkologinius susirgimus, nevaisingumą, sukėtiną kūdikių vystymasi, sumazėjusį atsparumą infekcinėmis ligomis ar lėtinių ligų paūmėjimą.

Atliekų deginimas, paplitęs daugelyję išsivysčiusių valstybių, yra gana brangus: daug lėšų reikalauja būtinų technologinių sąlygų užtikrinimas, degimo produktų valymo sistemos ir kontrolės priemonės.

Pavojingų pasekmių galima sulaukti, jeigu atliekos deginamos nesilaikant būtino režimo, netinkamai išrūšiuotos, padegamos tiesiog sąvartyne ar atokiame užkampyje.

Šiuo metu Jūs matote 31% šio straipsnio.
Matomi 688 žodžiai iš 2241 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.