Atliekos
4.5 (90%) 2 votes

Atliekos

TURINYS

ĮŽANGA IR TIKSLAS 3

ATLIEKŲ SUSIDARYMAS IR JŲ KELIAMAS PAVOJUS 4

ATLIEKŲ TVARKYMO PRINCIPAI 7

ATLIEKŲ RUŠIAVIMO PRADŽIAMOKSLIS 10

ATLIEKŲ TVARKYMO KONTROLĖ IR SVEIKATOS POLITIKA 11

PAKUOČIŲ ATLIEKOS 13

PAVOJINGŲ ATLIEKŲ KELIAMOS RIZIKOS TYRIMAS 15

BUITINIŲ ATLIEKŲ UTILIZAVIMAS IR ALTERNATYVŪS 18

JŲ PANAUDOJIMO BŪDAI 18

IŠVADOS 22

LITERATŪROS SĄRAŠAS 23

ĮŽANGA IR TIKSLAS

Mes turime daugybę daiktų, kuriuos anksčiau ar vėliau tenka išmesti. Tai – perskaitytas laikraštis, sudėvėtas megztinis, po remonto užsilikę dažai ar perplėštas polietileno maišelis. Namuose susikaupia vis daugiau pakuočių atliekų: parduotuvėje mus viliojęs prašmatnus prekės rūbas labai greitai tampa nereikalingas. Didžioji atliekų dalis, deja, keliauja į savartynus.

Lietuvoje yra daugiau nei 800 sąvartynų, iš jų dar apie 300 eksploatuojami. Į sąvartynus kasmet išvežama maždaug 3mln. tonų įvairių atliekų, beveik pusė jų- nerūšiuotos namų ūkio atliekos. Sąvartyne atliekos ilgai išlieka nesuirusios:

1. Popierius – 2 metus

2. Konservų dėžutės – 90 metų

3. Plastiko pakuotės – nuo80 iki 200 metų

4. Stiklo tara – 900 metų.

Atliekų kiekis sąvartynuose grėsmingai didėja. Sparčiai gausėja pavojingų buitinių atliekų- tai liuminescencinės lempos, elektros elementai, akumuliatoriai, nesuvartoti medikamentai, dažai, lakai, skiedikliai, plovikliai. Jeigu jų tinkamai nesutvarkysime, kenksmingos medžiagos gali prasiskverbti į dirvožemį, užteršti gruntinius vandenis.

Projekto tikslas yra sužinoti daugiau apie atliekas: jų susidarymą, keliamą pavojų, atliekų tvarkymo politiką Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, pagrindinius atliekų tvarkymo principus ir atliekų panaudojimo būdus.

ATLIEKŲ SUSIDARYMAS IR JŲ KELIAMAS PAVOJUS

Atliekos yra bet kurios medžiags ir daiktai, kuriuos turėtojas šali¬no, nori pašalinti ar privalo pašalinti ir kurie priklauso atliekų ka¬tegorijoms, išvardintoms Europos Sąjungos Bendros atliekų direkty¬vos 2 priede.

Dvidešimto šimtmečio pabaigoje daugelyje valstybių aplinkos taršos mas¬tas didėjo ir iš lokalaus peraugo į regioninį ir globalinį mastą. Imta taiky¬ti griežtesnius aplinkos taršos reikalavimus įmonių emisijoms ir gamy¬bos atliekoms. Duomenys apie atliekų sudarymą Europos Sąjungoje ro¬do, kad didėja bendras atliekų kiekis. Penkių sektorių – žemės ūkio, kal¬nakasybos, pramonės, municipalinės ir energijos gamybos – atliekų kie¬kis 1990-1995 metų laikotarpiu padidėjo 95 proc. Kasmet atliekų suda¬roma per 2 mlrd. tonų, iš kurių 200 mln. tonų yra komuna1inės.

Atliekų problema būdinga išvystytos pramonės šalims,o jų kiekis byloja apie neefektyvų medžiagų ir energijos naudojimą. Augant pra¬monei ir vartojimui daugėja atliekų. Atliekos sudaromos kiekviename gamybos proceso etape, pradedant nuo žaliavų išgavimo, jų apdirbimo, produktų sukūrimo iki jų galutinio suvartojimo.

Atliekų kiekis Europos miestuose svyruoja nuo 260 kg Osle iki 500 kg Briuselyje ir Vilniuje vienam gyventojui per metus. Iš įvairios veiklos ir įvairių šaltinių susidaro daugybė įvairių atliekų. Kai tam tikros rūšies atliekos netinkamai tvarkomos, jos skleidžia nemalonų kvapą, gadina vaizdą, pritraukia graužikų, jose dauginasi sveikatai pavojingi mikrobai. Atliekos gali užteršti dirvožemį ir vandens šalti¬nius. Iš atliekų susidaręs metanas kelia gaisrų pavojų, tačiau jį gali¬ma naudoti ir energijai gauti. Be to, netinkamai tvarkomos atliekos ne tik kelia pavojų aplinkinių gyventojų sveikatai, – atliekų sąvarty¬nai užima dideles žemės teritorijas.

Pastaruoju metu stiprios ekonomikos šalyse gyventojų spaudžiami pramoninkai naikina pavojingų atliekų sankaupas, uždaro sąvartynus. Didėjant pavojingų cheminių atliekų nukenksminimo ir saugojimo išlai¬doms, dažnai pasirenkamas pigesnis atliekų atsikratymo būdas – jas iš¬vežti toliau nuo įmonių, dažniausiai į ekonomiškai silpnas šalis. Kasmet pasaulyje pervežama apie 400 mln. tonų pavojingų atliekų į besivystan¬čias šalis, kuriose iki šiol negalioja tarptautinės normos.

Pavojingoms atliekoms priskiriamos radio aktyvios medžiagos, che¬minės atliekos, pesticidai, švinas, policikliniai aromatiniai anglia¬vandeniliai, asbestas, plastmasės su metalo priemaišomis, medici¬ninės atliekos ir kitos medžiagos, išvardintos Pavojingų atliektl sąra¬še (2000/S32/EB).

Netinkamai sandėliuojamos pavojingos atliekos kelia grėsmę aplin¬kai, kaimynystėje gyvenančių žmonių sveikatai.

Didėjančios toksinių medžiagli pervažų tendencijos sukėlė dauge¬lio šalių visuomenės pasipriešinimą ir politikų spaudimą, todėl buvo pa¬sirašyti tarptautiniai juridiniai susitarimai. 1989 metais buvo priimta Tarp¬tautinizl pavojingų atliekt! pervažt! ir jt! sandėliavi7110 kontrolės Bazelio kon¬vencija. Konvencijos nuostata – riboti pavojingų atliekų pervažas ir jas saugoti šalia gamyklų – yra taikoma ir vietiniams gamintojams. Tuo sie¬kiama skatinti gamyboje naudoti mažiau pavojingas medžiagas, mažin¬ti atliekų kiekį ir kartu grėsmę, kylančią dėl netinkamo pavojingų atliekųsandėliavimo.

Be to, pavojingų atliekų pervažų ribojimas mažina žmonių sveika¬tos riziką, nes mažėja transporto avarijų ir
katastrofų tikimybė bei jųmetu kylanti apsinuodijimų grėsmė.

Dauguma teisingai tvarkomų dėl žmogaus veiklos pagamintų atlie¬kų yra nepavojingos. Tačiau iki šiol nėra apibūdinta teisinga atliekų su¬rinkimo, tvarkymo ir saugojimo sąvoka, nes tam turi didelės įtakos įvai¬rios vietinės sąlygos. Labai sunku reglamentuoti sąvoką dėl atliekų rū¬šies, kiekio, sudėties įvairovės, regioninių geografinių bei klimatinių ypa¬tumų ir ekonomikos sąlygų.

Atliekos būna įvairaus pavidalo – kietos, skystos, dujos – ir iš įvairių šaltinių: komunalinės, buitinės, parduotuvių ir įstaigų, medicinos įstai¬gų, pramonės, žemės ūkio, statybinės ir specialiosios arba pavojingos atliekos. Viena atliekų klasifikacijų yra pagrįsta galimybe jas pašalinti ir transportuoti vandeniu: išskiriamos kanalizuojamos (skystos) atliekos ir nekanalizuojamos (kietos) atliekos. Kitas klasifikacijos būdas – skirs¬tymas į pramonės ir buitines-komunalines atliekas, kurios dar skirsto¬mos į specifines rūšis.

Visos atliekos rūšiuojamos į 6 pagrindines rūšis: popierius ir pakuo¬tės, plastmasė, stiklas, metalai, organinės ir kitos. Didžiausią dalį suda¬ro popierius ir pakuotės bei organinės atliekos.

Nepavojingos atliekos skirstomos į tokias didesnes grupes: organinės atliekos, mineralinių žaliavų atliekos, buitinės atliekos, antrinės žaliavos, fosfogipsas, statybinių medžiagų atliekos, gatvių ir kelių sašlavos, kitos nepavojingos atliekos.

Atliekų kiekis susijęs su socialiniais, ekonominiais, kultūriniais veiks¬niais, jam turi įtakos vartojimo struktūra, gyvenimo būdas, gyventojų pajamos.

Atliekų tvarkymas pripažintas svarbiausia aplinkos apsaugos sri¬timi, nes turi įtakos gamybos ir produktų vartojimo sąveikai su gamti¬ne aplinka. Atliekų valdymas yra sudėtinga ir daugiakomponentinė politikos sritis, integruojanti atliekų surinkimą iš gyventojų, istaigų, pramonės ir žemės ūkio įmonių, jų apdorojimą ir saugojimą. Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politiką formuoja bendroji darnaus vysty¬mosi doktrina.

Atliekų tvarkymo strategiją lemia atliekų sudėtis ir jų galimas povei¬kis oro, vandens ar dirvos taršai bei profesinei pramonės darbuotojų sveikatai. Be to, atliekos veikia klimatą globaliniu mastu, nes iš organi¬nių atliekų išsiskiria anglies dioksidas, metanas, kurie sukelia šiItnamio efektą, o chlorfluoro angliavandeniliai ardo stratosferos apsauginį ozo¬no sluoksnį.

Dėl to Jungtinių Tautų Rio de Ženeiro konferencijoje, įvykusioje 1992 metais, buvo numatyta atliekų tvarkymo strategija.

Svarbiausios atliekų tvarkymo strategijos nuostatos:

• mažinti atliekų sudarymą;

• didinti pakartotiną atliekų naudojimą;

• skatinti tinkamos, aplinkai nekeliančios pavojaus, atliekų tvarky¬mo sistemos įdiegimą.

Europos šalyse apie 70 proc. atliekų yra deponuojama, apie 25 proc. deginama,o apie 10 proc. kompostuojama arba perdirbama.

Dalis komunalinių-buitinių atliekų (0,5-1,5 proc.) yra pavojingos, nes jų sudėtyje yra toksinių arba specifinių medžiagų, kurios turi neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Buitinių atliekų sudėtyje dažniausiai būna šios atliekos: virtuvės atliekos (50%), popierius (16,9%), kartonas (4,5%), plastmasė (2,5%), kietos atliekos (7,5%), stiklas (4,0%), metalai (2,5%), kitos nedegios (12,1%). Tarp pavojingų komunalinių atlie¬kų yra:

• akumuliatoriai, baterijos, turintieji kadmio, švino;

• vaistai ir medicininės atliekos;

• toksinės medžiagos (pesticidai, insekticidai ir kitos cheminės me¬džiagos);

• dažai, lakai, klijai, kosmetika;

• dienos šviesos lempos, gyvsidabriniai termometrai ir kt.

Minėtos atliekos turi būti tvarkomos ir saugomos specialiai įrengto¬se aikštelėse.

Gera atliekų surinkimo ir tvarkymo praktika mažina emisijas į aplin¬ką ir yra vienas svarbiausių veiksnių kuriant švarią ir sveiką aplinką miestų gyventojams.

ATLIEKŲ TVARKYMO PRINCIPAI

Atliekų tvarkymas yra viena Europos Sąjungos aplinkos politikos pri¬oritetinių sričių. Pirmasis šios srities įstatymas buvo priimtas 1970 me¬tais. Svarbiausios atliekų tvarkymo strateginės nuostatos – mažinti at¬liekų sudarymą, skatinti jų pakartotini naudojimą, gerinti tvarkymą ir reguliuoti atliekų pervežimą. Veiklą, skirtą politinėms nuostatoms atliekų tvarkymo srityje igyvendinti, veikia daugelis veiksnių. Atliekų tvarkymo principai priklauso nuo atliekų rūšies. Trys skiringos atliekų rūšys, kurių tvarkymas skiriasi iš esmės, yra:

• kietos municipalinės atliekos;

• pavojingos atliekos;

• radioaktyvios atliekos.

Kietas municipalines atliekas sudaro buitinės, komercijos, pramonės ir statybinės atliekos, nuosruvų nuosėdos ir deginimo krosnių pele¬nai.

Pavojingos atliekos apibūdinamos kaip atliekos, kurios gali sukelti pa¬vojų sveikatai, nes jos yra toksiškos, sukelia koroziją, yra degios, sprogstamos, reaktyvios ar patologiškos. Didžioji pavojingų atliekų dalis pagaminama pramonės sektoriuje ir nedidelė jų dalis sudaroma namų ūkyje.

Radioaktyvioms atliekoms būdingas lėtas skilimas (pusėjimas) ir spe¬cifinis jų tvarkymas. Jos būna didelio ir mažo radioaktyvumo. Pirminės branduolinių reaktorių kuro atliekos pasižymi dideliu radioaktyvumu, jos skleidžia radiaciją ir šilumą, todėl joms laikyti būtinos specialios sau¬gyklos,
skydai. Mažo radioaktyvumo atliekas sudaro urano kalnakasybos atliekos, perdirbtos radioktyvios atliekos ir medicinos ar pramonės radioktyvios atliekos. Šios atliekos mažiau skleidžia šilumą, jos yra mažiau pavojingos.

Tvarkant bet kokios rūšies atliekas siekiama sumažinti jų kiekį ir poveikį aplinkai.

Europos sąjungos politika atliekų tvarkymo srityje apibrėžta atliekų tvarkymo strategijoje. Atliekų tvarkymo politikos principai nustatyti Bendrojoje atliekų direktyvoje (75/442/EEB) ir ją papildančioje Pavojingų atliekų direktyvoje (91/689/EEB). Dokumentuose Europos Komisija nustatė atliekų tvarkymo hierarchiją, kurios esmė – geriausio realaus aplinkosauginio pasirinkimo principas, integruojantis socialinius ir ekonominius aspektus. Pavojingų atliekų pervažas reglamentuoja Atliekų pervežimo reglamentas (259/93). Šiuose teisės aktuose nustatytus atliekų tvarkymo reikalavimus patikslina daugelis direktyvų ir sprendimų.

1 diagrama. Atliekų tvarkymo hierarchija

Visose šalyse, kurios yra Europos Sąjungos nerės, naudojamas vienodas atliekų apibrėžimas, nepriklausomai nuo to, ar jos perdirbamos ar šalinamos. Europos Komisija paskelbė Europos atliekų katalogą, skirtą atliekoms tvarkyti. Medžiagos įtraukimas į katalogą rodo, kad medžiaga bus priskirta atliekoms, kai bus ketinama šalinti.

Europos bendrijoje, siekiant sumažinti poveikį aplinkai, skatinama ekologiškai švaresnių produktų gamyba. Kuriant, gaminant ir vartojant ekologiškai švaresnius produktus, sumažėja jų daromas poveikis aplinkai per visą jų gyvavimo ciklą. Kartu sumažėja gamtos išteklių naudojimas ir gamybos procese išmetamų teršalų kiekis.

1 lentelė. Europos Sąjungos atliekų tvarkymo politikos principai

Principas Būdingi bruožai

Atliekų tvarkymo hierarchija Atliekų tvarkymo strategija:

1. sudarymo ir pavojingumo mažinimas;

2. perdirbimas, jas naudojant energijos gamybai;

3. šalinamos tik tos atliekos, kurių negalima pakartotinai naudoti ar perdirbti.

Tinkama įranga Bendrijos narės turi sukurti integruotą atliekų šalinimo įrenginių tinklą, tenkinantį šalies ir Bendrijos poreikius.

Atsargumo principas Taikomi geriausi prieinami gamybos būdai. Atliekų tvarkymo įrenginių eksplotacija neturi kelti pavojaus aplinkai, ji turi būti efektyvi ir ekonomiška.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1782 žodžiai iš 5880 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.