TurinysĮvadas……………………………………………………………………………………………………3
Atmintis…………………………………………………………………………………………………4
Jutiminė atmintis……………………………………………………………………………………4
Trumpalaikė atmintis………………………………………………………………………..…………5
Ilgalaikė atmintis……………………………………………………………………..………………6
Biologiniai ilgalaikės atminties
pagrindai……………………………………………………..………..6
Atsiminimas…………………………………………………………………….……………………7
Atminties konstruktyvumas………………………………………………………………………..…….8
Užmiršimas……………………………………………………………………………..……………9
Išvados…………………………………………………………………………………………….…10
Naudota literatūra…………………………………………………………………………………11
ĮvadasAtmintis – bene svarbiausias žmogaus egzistavimo aspektas. Įsimindami
mes mokomės, planuojame ateitį, stengiamės pasiekti užsibrėžtus tikslus.
Šiame referate stengsiuos paaiškinti, kas yra atmintis, kaip ji veikia, kuo
skiriasi trumpalaikė atmintis nuo ilgalaikės ir kaip pagerinti atmintį
naudojant tam tikrus būdus.
AtmintisAtmintis yra individo gebėjimas įsiminti, sisteminti, išlaikyti tai,
kas patirta ir prireikus vėl grąžinti šią informaciją į sąmonę, ja remtis
mąstant ir elgiantis. Pagrindiniai atminties procesai (lygiai) yra:
įsiminimas, saugojimas atmintyje ir atsiminimas. Kai kurie autoriai prideda
dar ir užmiršimą.Įsiminimo metu patyrimo medžiaga yra transformuojama į tokią formą,
kurioje galėtų būti saugoma atmintyje ir jau transformuota padedama į
atmintį. Įsiminimas gali būti valingas, kai asmuo stengiasi įsiminti
pasitelkęs mąstymą, dėmesį, valios pastangas, ir nevalingą, kai neturime
tikslo įsiminti kažkokią medžiagą, tačiau ji vis tiek užfiksuojama mūsų
atmintyje (Pvz.: kvapai, draugo apranga).
Saugojimas – tai suvoktos informacijos ilgai trunkantis laikymas.
Atsiminimas – atmintyje saugomos informacijos paieška ir atgaminimas.
Prireikus, o kartais ir spontaniškai mes paimame medžiagą iš mūsų atminties
saugyklos, ji vėl patenka į mūsų sąmonės lauką.Užmiršimas – tai negalėjimas atsiminti to, kas buvo išmokta ar
įsiminta. Dažnai užmirštama tik konkreti informacijos dalis, bet
informacijos turinys, kuris yra reikšmingas žmogui, gali išlikti ir būti
įtrauktas į žmogaus patirtį. Pvz.: Po pokalbio su žmogumi greičiausiai
atsiminsite pokalbio turinį, bet neatsiminsite, kaip žmogus buvo
apsirengęs.Atmintis skirstoma į tris komponentes (trikomponentė atminties
teorija):
• Jutiminė (sensorinė) atmintis
• Trumpalaikė (darbinė) atmintis
• Ilgalaikė atmintis
Jutiminė atmintisJi lemia pirminį jutimais gaunamos informacijos užrašymą atminties
sistemoje. Dirgiklis, t.y. informacija iš aplinkos, trumpai yra laikoma
sensorinėje (jutiminėje) saugykloje (apie sekundę). Jutiminės atminties
funkcija – išlaikyti informaciją tokį laiko tarpą, kurio pakaktų, kad
aukštesnieji smegenų centrai “nuspręstų”, ar šis stimulas vertas dėmesio,
ar ne. Jutiminės atminties galimybės yra neribotos, čia gali būti
užfiksuotas kiekvienas pojūtis. Tai, kas vyksta toliau, priklauso nuo
dėmesio. Jei į ateinančia naują informaciją mes nekreipiame dėmesio, ji
užmirštama, jei mes dėmesį atkreipiame, iš jutiminės atminties informacija
patenka į trumpalaikę atmintį.George Sperling (1960) atliko eksperimentą, kurio metu tiriamiesiems
rodydavo tris eilutes, kurių kiekvienoje buvo po tris raides. Raidės buvo
rodomos tik 1/20 sekundės dalį. Kai šios devynios raidės išnykdavo iš
ekrano, tiriamieji galėdavo atsiminti tik maždaug pusę jų. Tačiau kai po
raidžių parodymo iš karto pasigirsdavo aukštas vidutinis arba žemas garsas,
kuris pranešdavo, kurią eilutę reikia prisiminti, tiriamieji retai kada
suklysdavo arba negalėdavo atgaminti visų raidžių. Remdamasis šiuo
eksperimentu Sperling įrodė, kad labai trumpą laiką yra prisimenamos viso
devynios raidės. Taigi mūsų akys akimirkai fiksuoja labai tikslią
informaciją, tačiau ji išlieka labai trumpai – iki 1s. Jos apimtis – 9-10
objektų. Tokia regimoji atmintis vadinama atvaizdžio atmintimi. Garsinis
vaizdas, vadinamas atgarsio atmintimi, taip pat išlieka labai trumpai (apie
2 sekundes), tačiau nyksta šiek tiek lėčiau. Paskutiniai ištarti žodžiai
išlieka 3-4 sekundes. Apimtis – 5 objektai.
Trumpalaikė atmintis.
Iš jutiminės atminties informacija patenka į trumpalaikę
atmintį,
tačiau dėl dėmesio ją pasiekia tik dalis informacijos. Trumpalaikė atmintis
yra informacijos laikymas sąmonės lauke. Ši atmintis nuo jutiminės skiriasi
ilgesniu informacijos išlaikymu (20-30 s be pakartojimų). Tačiau
trumpalaikės atminties galimybės ribotos – 7±2 informacijos vienetai. Jei
darbinėje atmintyje esanti informacija kartojama, ji išlieka dėmesio lauke,
jei informacija koduojama, ji gali būti perduota į ilgalaikę atmintį. Į
trumpalaikę atmintį gali patekti informacija tiek iš jutiminės, tiek iš
ilgalaikės atmintis. Ilgalaikė atmintis grąžina informaciją į trumpalaikę,
kai mums ji reikalinga atlikti mąstymo operacijoms, o vėliau informacija
vėl talpinama į ilgalaikę atmintį, tik jau naujame kontekste. Trumpalaikėje
atmintyje dominuoja garsinis kodavimas, t.y. daugiausiai informacijos
saugoma kaip garsų rinkinys, tačiau dalis informacijos įsimenama kaip
vaizdas arba pagal prasmę. Informacija trumpalaikėje atmintyje saugoma ne
išskaidyta į mažiausius vienetus, o prasminiu pagrindu organizuota į
didesnius.
Ilgalaikė atmintis.
Ilgalaikės atminties talpa yra beribė, čia sukaupta informacija gali
būti saugoma ilgą laiką. Ilgalaikėje atmintyje informacija saugoma
sąmoningoje (kai atsimenamas informacijos vienetas pasirodo sąmonės lauke)
ir nesąmoningoje (kai kažkas atsimenama, tačiau žmogus sąmoningai
nesuvokia, kad jis kažką atsiminė). Sąmoninga atmintis skirstoma į 2 tipus.
Epizodinėje atmintyje mes saugome įvykių, kurie susiję su mūsų gyvenimu,
biografija, atsiminimus. Semantinėje atmintyje saugome bendrąsias,
abstrakčias teorines žinias. Nesąmoninga atmintis skirstoma į tris rūšis.