Atmintis trumpalaikes atminties ypatybes ir rysys su ilgalaike atminties gerinimo budai
5 (100%) 1 vote

Atmintis trumpalaikes atminties ypatybes ir rysys su ilgalaike atminties gerinimo budai

1121

TurinysĮvadas……………………………………………………………………………………………………3

Atmintis…………………………………………………………………………………………………4

Jutiminė atmintis……………………………………………………………………………………4

Trumpalaikė atmintis………………………………………………………………………..…………5

Ilgalaikė atmintis……………………………………………………………………..………………6

Biologiniai ilgalaikės atminties

pagrindai……………………………………………………..………..6

Atsiminimas…………………………………………………………………….……………………7

Atminties konstruktyvumas………………………………………………………………………..…….8

Užmiršimas……………………………………………………………………………..……………9

Išvados…………………………………………………………………………………………….…10

Naudota literatūra…………………………………………………………………………………11

ĮvadasAtmintis – bene svarbiausias žmogaus egzistavimo aspektas. Įsimindami

mes mokomės, planuojame ateitį, stengiamės pasiekti užsibrėžtus tikslus.

Šiame referate stengsiuos paaiškinti, kas yra atmintis, kaip ji veikia, kuo

skiriasi trumpalaikė atmintis nuo ilgalaikės ir kaip pagerinti atmintį

naudojant tam tikrus būdus.

AtmintisAtmintis yra individo gebėjimas įsiminti, sisteminti, išlaikyti tai,

kas patirta ir prireikus vėl grąžinti šią informaciją į sąmonę, ja remtis

mąstant ir elgiantis. Pagrindiniai atminties procesai (lygiai) yra:

įsiminimas, saugojimas atmintyje ir atsiminimas. Kai kurie autoriai prideda

dar ir užmiršimą.Įsiminimo metu patyrimo medžiaga yra transformuojama į tokią formą,

kurioje galėtų būti saugoma atmintyje ir jau transformuota padedama į

atmintį. Įsiminimas gali būti valingas, kai asmuo stengiasi įsiminti

pasitelkęs mąstymą, dėmesį, valios pastangas, ir nevalingą, kai neturime

tikslo įsiminti kažkokią medžiagą, tačiau ji vis tiek užfiksuojama mūsų

atmintyje (Pvz.: kvapai, draugo apranga).

Saugojimas – tai suvoktos informacijos ilgai trunkantis laikymas.

Atsiminimas – atmintyje saugomos informacijos paieška ir atgaminimas.

Prireikus, o kartais ir spontaniškai mes paimame medžiagą iš mūsų atminties

saugyklos, ji vėl patenka į mūsų sąmonės lauką.Užmiršimas – tai negalėjimas atsiminti to, kas buvo išmokta ar

įsiminta. Dažnai užmirštama tik konkreti informacijos dalis, bet

informacijos turinys, kuris yra reikšmingas žmogui, gali išlikti ir būti

įtrauktas į žmogaus patirtį. Pvz.: Po pokalbio su žmogumi greičiausiai

atsiminsite pokalbio turinį, bet neatsiminsite, kaip žmogus buvo

apsirengęs.Atmintis skirstoma į tris komponentes (trikomponentė atminties

teorija):

• Jutiminė (sensorinė) atmintis

• Trumpalaikė (darbinė) atmintis

• Ilgalaikė atmintis

Jutiminė atmintisJi lemia pirminį jutimais gaunamos informacijos užrašymą atminties

sistemoje. Dirgiklis, t.y. informacija iš aplinkos, trumpai yra laikoma

sensorinėje (jutiminėje) saugykloje (apie sekundę). Jutiminės atminties

funkcija – išlaikyti informaciją tokį laiko tarpą, kurio pakaktų, kad

aukštesnieji smegenų centrai “nuspręstų”, ar šis stimulas vertas dėmesio,

ar ne. Jutiminės atminties galimybės yra neribotos, čia gali būti

užfiksuotas kiekvienas pojūtis. Tai, kas vyksta toliau, priklauso nuo

dėmesio. Jei į ateinančia naują informaciją mes nekreipiame dėmesio, ji

užmirštama, jei mes dėmesį atkreipiame, iš jutiminės atminties informacija

patenka į trumpalaikę atmintį.George Sperling (1960) atliko eksperimentą, kurio metu tiriamiesiems

rodydavo tris eilutes, kurių kiekvienoje buvo po tris raides. Raidės buvo

rodomos tik 1/20 sekundės dalį. Kai šios devynios raidės išnykdavo iš

ekrano, tiriamieji galėdavo atsiminti tik maždaug pusę jų. Tačiau kai po

raidžių parodymo iš karto pasigirsdavo aukštas vidutinis arba žemas garsas,

kuris pranešdavo, kurią eilutę reikia prisiminti, tiriamieji retai kada

suklysdavo arba negalėdavo atgaminti visų raidžių. Remdamasis šiuo

eksperimentu Sperling įrodė, kad labai trumpą laiką yra prisimenamos viso

devynios raidės. Taigi mūsų akys akimirkai fiksuoja labai tikslią

informaciją, tačiau ji išlieka labai trumpai – iki 1s. Jos apimtis – 9-10

objektų. Tokia regimoji atmintis vadinama atvaizdžio atmintimi. Garsinis

vaizdas, vadinamas atgarsio atmintimi, taip pat išlieka labai trumpai (apie

2 sekundes), tačiau nyksta šiek tiek lėčiau. Paskutiniai ištarti žodžiai

išlieka 3-4 sekundes. Apimtis – 5 objektai.

Trumpalaikė atmintis.

Iš jutiminės atminties informacija patenka į trumpalaikę
atmintį,

tačiau dėl dėmesio ją pasiekia tik dalis informacijos. Trumpalaikė atmintis

yra informacijos laikymas sąmonės lauke. Ši atmintis nuo jutiminės skiriasi

ilgesniu informacijos išlaikymu (20-30 s be pakartojimų). Tačiau

trumpalaikės atminties galimybės ribotos – 7±2 informacijos vienetai. Jei

darbinėje atmintyje esanti informacija kartojama, ji išlieka dėmesio lauke,

jei informacija koduojama, ji gali būti perduota į ilgalaikę atmintį. Į

trumpalaikę atmintį gali patekti informacija tiek iš jutiminės, tiek iš

ilgalaikės atmintis. Ilgalaikė atmintis grąžina informaciją į trumpalaikę,

kai mums ji reikalinga atlikti mąstymo operacijoms, o vėliau informacija

vėl talpinama į ilgalaikę atmintį, tik jau naujame kontekste. Trumpalaikėje

atmintyje dominuoja garsinis kodavimas, t.y. daugiausiai informacijos

saugoma kaip garsų rinkinys, tačiau dalis informacijos įsimenama kaip

vaizdas arba pagal prasmę. Informacija trumpalaikėje atmintyje saugoma ne

išskaidyta į mažiausius vienetus, o prasminiu pagrindu organizuota į

didesnius.

Ilgalaikė atmintis.

Ilgalaikės atminties talpa yra beribė, čia sukaupta informacija gali

būti saugoma ilgą laiką. Ilgalaikėje atmintyje informacija saugoma

sąmoningoje (kai atsimenamas informacijos vienetas pasirodo sąmonės lauke)

ir nesąmoningoje (kai kažkas atsimenama, tačiau žmogus sąmoningai

nesuvokia, kad jis kažką atsiminė). Sąmoninga atmintis skirstoma į 2 tipus.

Epizodinėje atmintyje mes saugome įvykių, kurie susiję su mūsų gyvenimu,

biografija, atsiminimus. Semantinėje atmintyje saugome bendrąsias,

abstrakčias teorines žinias. Nesąmoninga atmintis skirstoma į tris rūšis.

Veiksminėje (procedūrinėje, įgūdžių) atmintyje saugoma informacija apie

mūsų įpročius, įgūdžių formavimąsi. Paruošiančioji atmintis padeda greičiau

įsiminti jau matytą objektą. Nepaisant to, kad žmogus sąmoningai

neatsimena, kad tą objektą jau kažkada matė, jis tokį objektą įsimena

greičiau nei žmogus, kuris niekada to objekto nematė. Taip pat nesąmoningas

yra ir sąlygotų ryšių (klasikinio ar veiksmo sąlygojimo būdu) atsiminimas.

Žmogus ryšius atsimena, tačiau sąmonėje toks atsiminimas nepasirodo.Manoma, jog informacija ilgalaikėje atmintyje saugoma ne atskirais

vienetais, o ryšių pagrindu. Mes siejame įsimenamus dalykus su jau

atmintyje turimais vaizdais, taip sudarydami informacijos vienetų

(asociacijų) tinklą. Kuo didesnė mūsų patirtis, tuo, tuo lengviau galime

susieti informaciją su jau turima ir taip ją sutvarkyti, taigi tuo lengviau

galime mokytis ir prisiminti.

Biologiniai ilgalaikės atminties pagrindai.

Ilgą laiką buvo manoma, kad smegenų dirginimas operuojant įrodo, kad

mūsų praeitis glūdi viduje, tereikia ją kažkaip atgaivinti. Kelis

dešimtmečius buvo ieškoma fiziologinių atminties įrodymų. Lashley (1950)

bandė atrasti atminties ryšius su smegenų žievės sritimis. Jis išmokydavo

žiurkes bėgti labirintu, o vėliau pašalindavo tam tikrą smegenų žievės

dalį. Bet kad ir kokią žievės dalį jis pašalindavo, žiurkės dalinai

atsimindavo, kaip išeiti iš labirinto. Dėl to Lashley padarė išvadą, kad

atsiminimai nėra priklausomi nuo konkrečių žievės vietų.Gerard (1953) iškėlė mintį, kad gal atmintis priklausoma nuo bendro

smegenų elektrinio aktyvumo. Jis taip pat išdresiravo žiurkėnus, o paskui

pažemino jų kūno temperatūrą tiek, kad kažkuriam laikui jų smegenų

aktyvumas buvo nutrūkęs. Tačiau kai žiurkėnai buvo atgaivinti, jie

atsiminė, kur reikia sukti, kad rastų maisto. Taigi, laikinai nutrūkus

elektriniams procesams, ilgalaikė atmintis išlieka.Manoma, kad neuronų pokyčiai lemiantys ilgalaikę atmintį vyksta

neuronų sinapsėse. Patirtis keičia smegenų neuronų tinklus. Susidarę ar

sustiprėję neuronų ryšiai yra atsakas į padidėjusį tam tikrų nervinių takų

aktyvumą. Tyrimais įrodyta, kad perkirtus per gyvūnų smegenėles einančius

sąlyginių refleksų takus, išmoktas atsakas išnyksta. Tiriant sraiges

pastebėta, kad išmokytų sraigių tam tikrose sinapsėse išsiskiria daugiau

neuromediatoriaus seratonino ir šios sinapsės veiksmingiau perduoda

signalus. Jei vaistais neuromediatorių poveikis sustabdomas, suardomas

informacijos išlaikymas. Panašiai sutrinka atmintis sergant Alzheimerio

liga, nes sunyksta smegenų audinys, išskiriantis svarbų neuromediatorių.Tiriant galvos pažeidimų turinčius žmones, dėl ko sutrinka naujos

informacijos įsiminimas, pastebėta, kad greičiausiai yra dvi atminties

rūšys. Nors sergant amnezija neįmanoma sąmoningai prisiminti, išlieka

nepažeistas nesąmoningas gebėjimas mokytis. Sergantieji amnezija gali

išmokti kaip ką nors padaryti – tai neišreikštoji atmintis. Išreikštoji

atmintis – tai sąmoningas dalykų, kuriuos žmogus žino, atsiminimas.Sergant amnezija dažniausiai būna pažeista limbinės sistemos dalis –

Amono ragas – kuris vaidina svarbų vaidmenį laipsniškai apdorojant vaizdų,

pavadinimų, įvykių
ilgam laikymui. Sergančiųjų amnezija senieji

prisiminimai dažniausiai lieka nepakitę, todėl greičiausiai Amonio ragas

Šiuo metu Jūs matote 50% šio straipsnio.
Matomi 1320 žodžiai iš 2630 žodžių.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA (kaina 0,87 €) ir įveskite gautą kodą į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.