Atmosferos apsauga
5 (100%) 1 vote

Atmosferos apsauga

ĮVADAS

Aplinkos apsauga šiandien tapo vienu iš svarbiausių žmonijos sprendžiamų problemų. Kad po mūsų galėtų gyventi ateinančios kartos, privalome rūpintis visa mus supančia gamta. Vienas iš aktualių gamtos apsaugos klausimų yra atmosferos užterštumas ir galimybės jį sumažinti. Žinoma, gamyklų neuždarysime, tačiau visi drauge galime nuveikti nemažą darbą – nuo kieme surinktų šiukšlių iki gamtos apsaugos specialistų ir kitų pasaulyje dirbančių gamtos labui žinovų numatytų sprendimų įgyvendinimo.

APLINKOS ORO TERŠALAI

Mus supančiame ore gausu teršalų, kurie patekę į orą pakeičia jo sudėtį. Oro taršos šaltiniai skirstomi į dvi grupes

1. Gamtinius, kuriems priklauso ugnikalnių išsiveržimai, smėlio audros, miškų gaisrai, įvairūs cheminiai procesai.

2. Sąlygotus žmogaus veiklos (antropogeninius). Jie dar skirstomi į

a) Dulkes ir aerozolius;

b) Dujas.

Dulkės ir aerozoliai dažniausiai pastebimi plika akimi. Daugelis gamtoje susidarančių medžiagų nekeičia įprastos oro sudėties ir todėl negali būti priskiriamos teršalams. Tačiau jei tos pačios medžiagos yra antropogeninės kilmės, tai jos dažniausiai tampa teršalais.

Dalis oro teršalų pasižymi suminiu veikimu. Kadangi į aplinkos orą patenka daugybė įvairių teršalų, tai įvertinant bendrą užterštumą, neretai naudojamas kompleksinis oro užterštumo indeksas OUI.

1. Teršalų susidarymas

Svarbiausi antropogeniniai aplinkos taršos šaltiniai yra energijos ir produktų gamyba, transportas, intensyvi gyvulininkystė.

Didžiausia, beveik 90% teršalų dalis susidaro degimo proceso metu: šiluminėse elektrinėse, pramoninėse ir namų ūkio katilinėse, transporto priemonių varikliuose ir t.t.

1.1 Teršalų susidarymas deginant kurą

Tai priklauso nuo deginimo technologijos pobūdžio, kuro rūšies ir degimo sąlygų. Pilnam kuro sudeginimui dėl kūryklos netobulumo ir nepakankamo kuro susimaišymo su oru niekuomet nepakanka stechiometrinio deguonies , t.y. oro kiekio. Trūkstant oro, kuras sudega nepilnai ir degimo produktuose padaugėja teršalų. Be oro trūkumo, nepilną kuro sudegimą gali sąlygoti šie faktoriai:

 Nepakankamas kuro ir oro išsimaišymas;

 Staigus liepsnos atšaldymas;

 Per mažas kuro išbuvimo laikas aukštų temperatūrų srityje;

 Liepsnos atvirumas erdvėje.

Svarbiausi aplinkos oro teršalai, susidarantys degimo procese, yra šie:

 Anglies monoksidas;

 Azoto oksidai;

 Sieros dioksidas;

 Kietos dalelės (suodžiai ir pelenai).

Deginant kai kurias kuro rūšis, galimas ir vandenilio halogenidų, ypač HCL ir HF išsiskyrimas.

1.2 Teršalų susidarymas gamybos procesuose

Tai gan sudėtingas teršalų šaltinis, kadangi kiekvienos pramonės šakos problemos oro taršos Atžvilgiu yra specifinės. Kiekvieno produkto gamyboje vyksta įvairūs mechaniniai, terminiai ir cheminiai procesai, nulemiantys teršalų susidarymą.

Daugelyje gamybos procesų, tokių kaip cemento, stiklo, keraminių medžiagų, asfalto, kai kurių maisto produktų atskiros stadijos yra kuro deginimas, sukuriant aukštos temperatūros sąlygas.

Kietų dalelių išsiskyrimą sąlygoja birių žaliavų naudojimas ir susidarančių atliekų transportavimas. Kitas kietų dalelių susidarymo procesas – mechaninis žaliavų ir pusgaminių apdirbimas.

Lakūs organiniai ir neorganiniai junginiai dažnai yra sudėtinė žaliavų bei produktų dalis, todėl jie išsiskiria garų pavidale tiek technologinių procesų metu, tiek sandėliuojant žaliavas bei produktus. Be to šie teršalai susidaro ir aukštos temperatūros procesuose, kurių metu susidaro ir skystų (nelakių) organinių ir neorganinių aerozoliai.

1.2 Transporto priemonių sukeliama aplinkos oro tarša

Lietuvoje transportas (ypač automobilių) yra vienas pagrindinių aplinkos oro taršos šaltinių, kuris išmeta didelę dalį anglies monoksido, azoto oksidų ir lakių organinių junginių. Oro teršimas čia vyksta kaip ir kuro deginimo procese.

Nepilno sudegimo proceso metu iš automobilių išmetami šie produktai:

 Anglies monoksidas CO;

 Įvairūs angliavandeniai;

 Suodžiai.

Otto tipo varikliams naudojantiems benziną ar dujas, svarbiausios teršalų susidarymo priežastys yra šios:

 Mažų apkrovų ar variklio apsukų sąlygomis, automobiliui stovint vietoje dėl oro trūkumo padidėja CO ir angliavandenilių išsiskyrimas;

 Užvedant šaltą variklį, pradžioje naudojamas “riebus” degusis mišinys, todėl išmetama daugiau nesudegusių angliavandenilių;

 Blogai prižiūrint variklį ir ilgainiui dėvintis jo vidinėms detalėms, blogėja degimo proceso sureguliavimas, dėl to didėja CO ir angliavandenilių išmetimai.

Dyzeliniams varikliams dėl nepilno sudegimo svarbiausi yra suodžių ir kvapiųjų medžiagų išmetimai. Suodžių susidarymas priklauso nuo:

 Slėgio ir temperatūros;

 Kuro ir oro santykio;

 Degalų įpurškimo pradžios, pabaigos ir uždegimo proceso užvilkinimo.

Ypač esant nepakankamam išmaišymui, dyzeliniuose varikliuose vyksta pirolizė ir susidaro suodžiai. Melsvų, baltų dūmų išmetimus iš dyzelinių variklių sąlygoja nesudegusių angliavandenilių kondensavimasis.

Tiek benzininių, tiek ir dyzelinių variklių išmetimai dėl nepilno degalų sudegimo yra mažinami tobulinant variklio konstrukciją ir optimizuojant degalų
sąnaudas, kaip pavyzdžiui filtrų naudojimas suodžių sulaikymui.

2. Teršalų kitimas ir sklaida

Išmesti teršalai yra veikiami oro, kitų cheminių medžiagų, lietaus ir t.t.

2.1 Meteorologinių sąlygų įtaka teršalų sklaidai

Oro teršalų sklaida priklauso nuo vėjo krypties, greičio ir vertikalaus oro judėjimo (turbulencijos). Vėjas ir turbulencija – tai procesai, kurių metu oro masės dėl temperatūrų skirtumo maišosi žemutiniame atmosferos sluoksnyje, kuris netolygiai įšildytas saulės spinduliais.

Teršalai yra išsklaidomi vėjo kryptimi. Vėjo dėka teršalų koncentracija už taršos šaltinio mažėja dėl praskiedimo. Koncentracijos sumažėjimas yra proporcingas vėjo greičio vektoriaus horizontaliai projekcijai.

Oro srautus įtakoja ir reljefo ypatumai – kalnai, slėniai, miškai. Tokiu būdu už platesnių kliūčių susidaro sūkuriai (aerodinaminiai šešėliai) su trumpalaikėmis didelėmis teršalų koncentracijomis.

Netaisyklingas vertikalus oro masių judėjimas atmosferoje vadinamas turbulencija, kuri būna dviejų tipų:

 Pirmojo tipo turbulenciją sukuria paviršiaus nelygumai. Kuo jie didesni ir kuo didesnis vėjo greitis, tuo ši turbulencija intensyvesnė.

 Antrojo tipo turbulenciją, taip vadinamą šilumine. Ji susidaro , kai kylant aukštyn mažėja oro temperatūra.

Oro judrumą vertikalia kryptimi žemutiniame atmosferos sluoksnyje sąlygoja tai, kad Žemės paviršius yra įkaitinamas ne saulės spinduliais, bet nuo įkaitusio paviršiaus atsispindėjusiais infraraudonais spinduliais bei orui tiesiogiai liečiantis su žemės paviršiumi. Tuo būdu temperatūra, tolstant nuo žemės paviršiaus, žemėja.

Be temperatūros gradiento, žemutiniame atmosferos sluoksnyje esama ir slėgio. Kylantis oras patenka į žemesnio slėgio sritis, kur išsiplečia ir atvėsta. Besileidžiantis oras patenka į aukštesnio slėgio sritis, kur susispaudžia ir įšyla.

Temperatūrų kitimai dėl slėgių skirtumo vadinami adiabatiniu temperatūros gradientu.

Judraus sluoksnio susidarymas daugiausiai priklauso nuo Žemės paviršiaus įšildymo saulės spinduliais. Didžiausia turbulencija pasiekiama vidurdienį, o nakčiai būdinga mažiausia turbulencija. Be tokio paros ritmo esti ir metinis turbulencijos ritmas, kurio didžiausia reikšmė pasiekiama vasarą. Tokie ritmai kaitalioja turbulencinę atmosferos struktūrą ir jos savybes maišytis. Didelė turbulencija gerai paskirsto teršalus, todėl negali susidaryti didelė jų koncentracija.

Šiuo metu Jūs matote 30% šio straipsnio.
Matomi 1150 žodžiai iš 3821 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.