VILNIAUS KOLEGIJA
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS FAKULTETAS
HIGIENOS SAVARANKIŠKAS DARBAS
“Atmosferos oro higiena ir tyrimai“
Atmosferos oro cheminė sudėtis ir jo teršalai
Darba parengė………… N.Katiliavienė
BD 04
Vilnius
2006
TURINYS
Lentelių ir paveikslų sąrašas……………………………………….…..………….…….……3
1. Įvadas…………………………………………………………….……………………….……4
2. Literatūros apžvalga…………………………………………………………..……….……..5
2.1 Atmosferos struktūra…………………………………………………….………………..5
2.2 Atmosferos oro sudėtis……………………………………………………………………5
2.3 Pagrindinių oro komponentai………………………………………………………….….6
2.4 Atmosferos oro užteršimo komponentai…………………………………………………..7
2.5 Atmosferos oro teršimo komponentai…………………………………………………….8
2.6 Atmosferos oro užteršimo profilaktika……………………………..……………………12
2.7 Poveikis gyventojų sveikatai…………………………………………………………..…13
3. Išvados…………………………………………………………………………….……………14
Literatūra………………………………………………………………………………………..15
Priedai……………………………………………………………………………………..…..16
Lentelių ir paveikslų sąrašas:
1. lentelė. Pagrindiniai užteršimo sieros oksidais šaltiniai
2. lentelė. Pagrindiniai užteršimo azoto oksidais šaltiniai
3. lentelė. Pagrindiniai užteršimo anglies monoksidu šaltiniai
4. lentelė. Pagrindiniai užteršimo dulkėm PM10 šaltiniai
5.lentelė : Didžiausios leistinos koncentracijos (HN 33-1998) g/m3
1.pav. Pagrindiniai užteršimo sieros oksidais šaltiniai
2. pav. Pagrindiniai užteršimo azoto oksidais šaltiniai
3. pav. Pagrindiniai užteršimo anglies monoksidu šaltiniai
4. pav. Pagrindiniai užteršimo dulkėm PM10 šaltiniai
5. pav. Teršimo šaltiniai
ĮVADAS
Oro tarša yra rimta viso pasaulio didžiųjų miestų problema, dėl to blogėja žmonių sveikata, kinta biologinė įvairovė, mažėja žemės ūkio produktyvumas. Teršalai gali pasklisti už šimtų kilometrų nuo taršos šaltinio, todėl oro taršos klausimus reiktų spręsti globaliu mastu.
Miesto orą dažniausiai užteršia transporto ir pramonės įmonių teršalai, jo kokybę pablogina netinkamos meteorologinės teršalų sklaidos sąlygos. Pramonės išmetami teršalai patenka į aukštesnius atmosferos sluoksnius ir yra išsklaidomi didelėje teritorijoje, o transporto išmetamos dujos gali kauptis požeminiame sluoksnyje ir kelti tiesioginį poveikį žmonių sveikatai. Pagrindiniai oro teršalai yra anglies monoksidas (smalkės), azoto oksidai, sieros oksidai, angliavandeniliai, dulkės (kietosios dalelės).
Literatūros apžvalga
Atmosferos struktūra
Atmosfera (gr.atmos – oras) yra gaubiantis žemės rutulį oro sluoksnis. Viršutinės atmosferos ribos nustatyti nėra įmanoma, tačiau teoriškai šia riba yra laikomas 1000 kilometrų aukštis. Šiame aukštyje atmosfera pereina į kosminę erdvę. Atmosfera saugo žemę nuo paros temperatūrų svyravimo, sugeria kosminę radiaciją. Atmosferoje sąlyginai yra išskiriami keli sluoksniai. Apatinis, arčiausiai žemės esantis sluoksnis, yra vadinamas troposfera. Troposferos storis svyruoja priklausomai nuo geografinės platumos ir yra nuo 9 iki 16 km. Čia vyksta vertikalus oro masių maišymasis, formuojasi oro srautai, debesys, aktyviai vyksta fizikiniai procesai, lemiantys klimato kaitą Žemės paviršiuje. Oro temperatūra, kylant aukštyn mažėja po 60C kas kiekvieną kilometrą. Virš troposferos išskiriamas siauras oro sluoksnis, arba tropopauzė. Jos storis yra apie 2 kilometrai. Sekantis atmosferos sluoksnis yra stratosfera. Viršutinė stratosferos riba yra 45 – 55 km aukštyje. Stratosferoje oro masių judėjimas yra nežymus. Žemutiniuose sluoksniuose temperatūra yra pastovo, o nuo 25 km aukščio pradeda didėti. Šiame sluoksnyje yra ozono apvalkalas, saugantis žemę nuo kenksmingo ultavioletinių spindulių poveikio
Atmosferos oro sudėtis
Atmosferos oras yra dujų mišinys, kurį sudaro:
1. Azotas 78,09%
2. Deguonis 20,95%
3. Argonas 0,93%
4. Anglies dioksidas 0,03%
5. Helis, kriptonas, neonas, ksenonas ir kt. apie 0,01%
Iškvepiamojo oro sudėtis:
1. Azotas 79%
2. Deguonis 15,4%
3. Argonas 0,93%
4. Anglies dioksidas 3,4-4,7%
5. Vandens garai 1%
6. Helis, kriptonas, neonas, ksenonas ir kt. apie 1%
Pagrindiniai oro komponentai
Deguonis
Deguonis gamtoje yra naudojamas kvėpavimo, oksidacijos bei degimo procesų metu. Deguonies nuostoliai yra kompensuojami augmenijos, kuri fotosintezės metu išskiria didžiulius deguonies kiekius. Todėl aplinkoje šios medžiagos koncentracija išlieka
stabili. Žmogus toleruoja deguonies koncentracijos svyravimus aplinkoje nuo 15 iki 60 procentų. Esant kvėpuojamajame ore 5 – 6% deguonies, žmogus netenka sąmonės ir miršta.
Azotas
zotas yra oro sudėtinė dalis, kuri normaliomis sąlygomis nedalyvauja kvėpavimo procese. Tačiau slėgiui didėjant, pasiekus 8 atmosferų slėgį, azotas pradeda tirpti kraujyje bei kituose organizmo skysčiuose ir veikia kaip narkotizuojančios dujos. Ištirpęs azotas sukelia nervų – raumenų koordinacijos sutrikimus, motorinį sujaudinimą bei narkozę.
Anglies dioksidas
Anglies dioksidas dalyvauja kvėpavimo procesuose, taip pat jis išsiskiria degimo, rūgimo bei puvimo metu. Išsiskyrusį anglies dvideginį naudoja žalieji augalai fotosintezės procesams bei dalis yra absorbuojama jūrų ir vandenynų. Padidėjus aplinkoje azoto dioksido koncentracijai iki 0,5%, pagilėja kvėpavimas. Esant koncentracijai 4-5%, tai veikia kaip stiprus kvėpavimo centro dirgiklis, prasideda hiperventiliacija. Dar didesnės anglies monoksido koncentracijos (7-10%) sukelia dusulį, galvos skausmus bei svaigimą. Esant aplinkoje 15% ir didesnei šių dujų koncentracijai, žmogus praranda sąmonę, atsiranda traukuliai.
Ozonas
Ozonas – tai junginys, kuris yra sudarytas iš trijų deguonies atomų. Žemutiniuose atmosferos sluoksniuose jo koncentracija yra nedidelė, didžiausi kiekiai yra randami stratosferoje 20-25 km aukštyje. Stratosferoje esantis ozonas sugeria ultravioletinius spindulius, taip saugodamas žemę nuo intensyvaus ultravioletinio spinduliavimo. Nuo ozono sluoksnio priklauso optimalus žemės paviršiaus šiluminis režimas, apšvietimas. Ozono sluoksnis primena pripūstą kreivą ir pailgą balioną, kuris ties pusiauju yra arti žemės paviršiaus ir ploniausias, o poliarinėse srityse pakilęs aukštai ir gana storas. Pastaruoju metu yra stebimas ozono sluoksnio plonėjimas, kuris yra pavojingas, nes dėl suintensyvėjusios ultravioletinės spinduliuotės didėja vėžinių susirgimų dažnis, gali keistis gyvūnų ir augalų gyvenimo sąlygos, tuo pačiu ir ekosistemų pusiausvyra.