Atmosferos tarša ir apsauga
5 (100%) 1 vote

Atmosferos tarša ir apsauga

„Atmosferos tarsa ir apsauga Lietuvoje“

Turinys

Įvadas 3

1. Oro būklė ir tarša 4

2. Oro apsauga Lietuvoje 8

3. Atmosferos oro teršimo šaltiniai 10

3.1 Elektros jėgainės 11

3.2 Automobiliai 11

3.3 Pramonės įmonės 11

Išvados 12

Naudota literatūra 13

Įvadas

Atmosfera niekada nebuvo idealiai švari, joje visuomet būdavo įvairių priemaišų. Ugnikalnių veikla, Žemės paviršiaus išpustymus, druskų garavimas, įvairios žiedadulkės jau priešistorinis laikais teršė atmosferą.

Kenksmingos medžiagos į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus, odą. Poveikis priklauso nuo cheminės sudėties, tirpumo, koncentracijos, žmogaus sveikatos ir individualių savybių.

Pagrindinis atmosferos taršos šaltinis Lietuvoje yra autotransportas, kuris į aplinka išmeta apie 350 tūkst. tonų įvairių teršalų. Daugiausia teršalų į atmosfera išmeta chemijos ir naftos perdirbimo bei statybinių medžiagų pramonės įmonės.

Atmosferos taršą galima sumažinti taip: ribojant benzino naudojimą, svarbu plačiai vartoti suskystintas dujas, metilo ar etilo alkoholį, saulės energiją, elektros variklius ir kitas ekologiškai švaresnes medžiagas bei įrenginius.

Svarbiausią ekologinę problemą sudaro paviršiaus aktyviosios medžiagos. Tai metileno oksido junginiai su aukštesnės klasės alkoholiais, rūgštimis, riebiųjų rūgščių amidais. Šios medžiagos plačiai naudojamos buityje kaip skalbimo, valymo priemonės, naftos, odos pramonėje, kosmetikos gamyboje.

Oro tarša kenkia žmonių sveikatai ir aplinkai. Švaresnio oro poreikis pripažįstamas jau keletą dešimtmečių, imamasi veiksmų nacionaliniu ir ES lygiu bei aktyviai dalyvaujama tarptautinėse konvencijose. ES veiksmai daugiausia buvo skirti minimalių aplinkos oro kokybės standartų kūrimui ir rūgščiojo lietaus bei pažemio ozono problemų sprendimui. Buvo sumažinti didelių kurą deginančių įrenginių ir mobilių šaltinių išmetami teršalai, pagerinta kuro kokybė, o aplinkos apsaugos reikalavimai integruoti į transporto ir energetikos sektorius.

1. Oro būklė ir tarša

Oro tarša − tai tiek vietinio pobūdžio, tiek ir tarpvalstybinė problema, kurią sukelia tam tikri išmetamieji teršalai, kurie arba vieni, arba dėl cheminės reakcijos neigiamai veikia aplinką ir sveikatą.

Pažemio ozonas ir kietosios dalelės („smulkiosios dulkės“) yra daugiausia problemų sveikatai keliantys teršalai. Jų poveikis yra įvairus – nuo nedidelio poveikio kvėpavimo sistemai iki ankstyvos mirties. Ozonas neišmetamas tiesiogiai, o susidaro lakiesiems organiniams junginiams (LOJ) reaguojant su azoto oksidais (NOx) saulės šviesoje. Kietosios dalelės gali būti tiesiogiai išmetamos į orą (vadinamosios pirminės dalelės) arba susidaryti atmosferoje kaip „antrinės dalelės“ iš dujų, tokių kaip sieros dioksidas (SO2), azoto oksidai ir amoniakas (NH3).

Ekosistemas taip pat pažeidžia 1) rūgštinančių medžiagų − azoto oksidų, sieros dioksido ir amoniako − nusėdimas, dėl kurio žūsta augalija ir gyvūnija; 2) maistingojo azoto perteklius amoniako ir azoto oksidų pavidalu gali suardyti augalų bendrijas ir nutekėti į gėluosius vandenis, kiekvienu atveju sąlygodamas biologinės įvairovės praradimą (vadinamąją „eutrofikaciją“); ir 3) pažemio ozonas, sukeliantis fizinę žalą žemės ūkio kultūroms, miškams ir augalams bei sulėtinantis jų augimą. Oro tarša taip pat kenkia statybinėms medžiagoms, todėl ardomi pastatai ir paminklai.

Jau buvo padaryta reikšminga pažanga mažinant pagrindinius oro teršalus. 1 paveiksle pavaizduota, kaip nuo 1990 m. įgyvendinant dabartinę politiką sumažėjo azoto oksidų, sieros dioksido, laisvųjų organinių junginių ir amoniako.

Šis sumažėjimas turėjo teigiamą poveikį, nors dviems trečdaliams Skandinavijoje ištirtų ežerų ir vandentakių vis dar kyla pavojus dėl rūgšties nusėdimo, o apytikriai 55 % visų ES ekosistemų kenčia nuo eutrofikacijos. Netgi visapusiškai įgyvendinant galiojančius įstatymus, nesiėmus naujų veiksmų aplinkosaugos ir sveikatos problemos išliks ir 2020 metais. Nors, palyginti su pradine 2000 metų padėtimi, ekosistemų, kurioms tenka rūgščių nusėdimų perteklius, plotas sumažės apytikriai 44 %, kukliai sumažinus amoniako išmetimus, eutrofikacijos paveiktų teritorijų sumažės tik 14 %. Tačiau į prognozes nebuvo galima įtraukti galimo amoniako išmetimų sumažinimo dėl bendrosios žemės ūkio politikos ir kitų pastarojo meto priemonių. Tik 14 % sumažės pernelyg didelio ozono lygio veikiamų miškų plotas.

Poveikio sveikatai prasme dėl ore esančių PM2,5 šiuo metu ES statistinė vidutinė gyvenimo trukmė sumažėjo daugiau kaip 8 mėnesiais, o tai reiškia, jog kasmet prarandama 3,6 milijono gyvenimo metų. 2 paveiksle pavaizduota, kad netgi veiksmingai įgyvendinant dabartines politikos kryptis, šis skaičius sumažės tik iki apytikriai 5,5 mėnesio (tai atitinka 2,5 milijono prarastų gyvenimo metų arba 272 000 ankstyvų mirčių). Dėl ozono apskaičiuota, kad 2020 metais bus apytikriai 21 000 pagreitintų mirčių. Tai turi skaudžių pasekmių gyvenimo kokybei. Ypač pažeidžiami vaikai, pagyvenę žmonės bei nuo astmos ir širdies bei kraujagyslių ligų kenčiantys piliečiai. Vien žala žmonių
sveikatai 2020 metais finansiškai vertinama 189−609 milijardų eurų per metus. Atsižvelgiant į šias išlaidas negalima nesiimti tolesnių veiksmų.

Atmosferos oro tarša išlieka viena didžiausių aplinkos problemų. Oro taršos mažinimas yra vienas prioritetinių mūsų šalies aplinkosaugos uždavinių. Lietuva yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų konvencijos dėl tolimųjų pernašų (1979 m.) bei Bendrosios klimato kaitos konvensijos (1992 m.), skirtos klimato kaitos procesams stabilizuoti, taip pat iš dalies savo įstatyminę bazę suderino su ES keliamais oro kokybės reikalavimais. Dabartiniu metu Lietuva tarp Rytų ir Centrinės Europos šalių išsiskiria mažu teršalų kiekiu (apie 1,7 t/km2 SO2 ir 0,8 t/km2 NO2), tenkančiu teritorijos ploto vienetui. Regioninę oro taršą lemia tolimosios pernašos ir priemaišų transformacija vykstant toms pernašoms.

Kaip ir visame pasaulyje, svarbiausi Lietuvos antropogeninės oro taršos šaltiniai yra stacionarieji (pramonė, energetika) ir mobilieji (visų rūšių transportas).

1 pav. Emisijų į orą asortimentas iš stacionariųjų ir mobiliųjų taršos šaltinių .

Pramonė ir energetika teršia orą sieros dioksidu, angliavandeniliais, anglies monoksidu, azoto oksidais. Autotransporto emisijoje yra per 200 įvairių cheminių junginių, tarp kurių vyrauja anglies monoksidas, aldehidai, angliavandeniliai, azoto oksidai, kietosios dalelės (dulkės, suodžiai), švino aerozolis.

Labiausiai užterštos centrinės didžiųjų Lietuvos miestų dalys (tai būdinga ir kitų šalių miestams). Didžiausias miestų centro oro teršėjas – intensyvus autotransporto srautas. Nors transporto srautai miestuose gerokai suintensyvėjo, tačiau „Mažeikių naftai“ atsisakius šviningo benzino gamybos, ši problema sėkmingai sprendžiama: švino koncentracija ne tik Lietuvos miestų ore, bet ir visoje šalies teritorijoje pastaraisiais metais yra sumažėjusi. Autotransporto koncentracija didžiuosiuose šalies miestuose sukelia transporto kamščius, didina oro užterštumą ir blogina gyvenimo kokybę.

Šiuo metu Jūs matote 32% šio straipsnio.
Matomi 1058 žodžiai iš 3273 žodžių.
Peržiūrėkite iki 100 straipsnių per 24 val. Pasirinkite apmokėjimo būdą:
El. bankininkyste - 1,45 Eur.
Įveskite savo el. paštą (juo išsiųsime atrakinimo kodą) ir spauskite Tęsti.
SMS žinute - 2,90 Eur.
Siųskite sms numeriu 1337 su tekstu INFO MEDIA ir įveskite gautą atrakinimo kodą.
Turite atrakinimo kodą?
Po mokėjimo iškart gausite atrakinimo kodą, kurį įveskite į laukelį žemiau:
Kodas suteikia galimybę atrakinti iki 100 straispnių svetainėje ir galioja 24 val.